Rozetės...

Pradėti turbūt reiktų nuo to, jog žodis rozetė lietuvių kalboje yra nevartotinas, bet dėjom mes viską ką turėjom. Taigi, aš noriu jūsų paklausti: kaip manote, kiek skirtingų rozečių yra pasaulyje? Dvi? Trys? Penkios? Teisingas atsakymas - net ir Dievas nežino. Rimtai. Kuriam galui tiek daug skirtingų rozečių?

Elektros srovė

Pasakojimą apie rozetes reikia pradėti nuo truputėli toliau: pasakojimo apie srovę - įtampą ir dažnį. Err... Tiesa pasakius, net tokio dalyko kaip srovė neįmanoma paaiškinti paprastai, bet šiandien aš pasistengsiu neišsiplėsti.

Pasaulyje yra du pagrindiniai standartai: 220-240V/50Hz bei 100-127V/60Hz ir dar du išvestiniai: 220-240V/60Hz bei 100-127V/50Hz. Konkretūs skaičiai svyruoja kiekvienoje šalyje. Latvijos, Rusijos standartas yra 220V/50Hz, Lenkijos, Lietuvos - 230V/50Hz (kai sakant "mes einam į Europą"), Kanados, Jav - 120V/60Hz, Japonija vienintelė keista šalis į kurią aš parodysiu pirštu: Tokijus - 100V/50Hz, Osaka,Hirosima - 100V/60Hz (ką daro japonai važiuodami pas gimines?), o kitose šalyse pavyzdžiui Brazilijoje arba Madagaskare net tie kas buvo greičiausiai nesugebės jums paaiškinti.

Pasižiūrėkite į žemėlapį:

Srovė: koks skirtumas?

Teoriškai 120V lemputės šviečia ryškiau nei analogiško 230V, tačiau 230V šildytuvai šildo šilčiau ir pagaminti juos pigiau nei 120V. Tačiau praktiškai nei vienas prietaisas neišnaudoja 100% savo galimybių.

Srovė: kodėl?

Čia jokios romantinės ar praktiškos istorijos nėra, tik dviejų vyro ego ir verslo interesai. Kaip žinia Tomui Edisonui mokslai nesisekė (nebaigė net mokyklos), jis buvo praktiškas žmogus: norėdamas ką nors sukurti turi atlikti daug realių eksperimentų. Apie 1880 metus Edisonas pradėjo eksperimentuoti su nuolatine srove. Tuo metu jo tikslas buvo nukonkuruoti dujines lempas ir vienintelis pigus būdas gaminti elektrines lemputes su anglies gijomis, kurios galėjo pasiekti tik 100V įtampą.

Kitas žmogus Nikola Tesla (baigė Austrijos politechnikumą) buvo visiškai priešingas Edisonui. Kurį laiką Tesla dirbo Edisonui ir pasiūlė kintamos srovės idėją, deja, Tomas jį pasiuntė šunim šėko pjauti, kadangi Nikola teorija rėmėsi grynai moksliniais (matematiniais) skaičiavimais, kurių Edisonas suprasti negalėjo. Tesla remiamas verslininko George Westinghouse pradėjo reklamuoti savo idėjas ir taip Jav prasidėjo "Srovių karas".

Pirmoji kompanija gaminanti prietaisus pagal Teslos patentą Westinghouse Electric nustatė tokius standartus: 60Hz ir 110V.

Maždaug 1899 metais vietoj anglies gijų naudotų Edisono lemputėse buvo pradėtos naudoti metalinės gijos, kas leido pasiekti daug didesnę įtampą. Tuo pasinaudojo Vokietijos kompanija Berliner Elektrizitäts-Werke (BEW), norėdama apsaugoti savo monopolį nuo užjūrio konkurentų jinai nustatė standartą: 50Hz ir 220V.

Savaime suprantama, kad tais laikais niekas negalvojo apie ateities turistus. Kuriam galui koks nors europietis norėtų trenktis į Ameriką arba atvirščiai.

Istorija

Dabar pagaliau galime grįžti prie rozečių. Galbūt jau supratote, iš ankstesnio pasakojimo, jog pirmasis elektros pritaikymas namuose buvo apšvietimas. Taigi patronai buvo taisomi lubose. Tačiau tuomet pasirodė antrasis namų apyvokos prietaisas - dulkių siurblys. Kaip manote kur jis įsijungdavo? Taip, teisingai prisisukdavo vietoj lemputės (gaila, bet nepavyko rasti iliustracijos), kas buvo švelniai kalbant nelabai patogu.

1904 metais Harvey Hubbell užpatentavo kištuką su dviem iešmais. Philip F. Labre pastebėjo, žmonės naudodamiesi kištukais dažnai būna pakratomi elektros srovės, todėl 1928 metais užpatentavo kištuką su įžeminimu.

Neskaitant to, jog buvo du pagrindiniai patentai žmonės aplink pasaulį sugebėjo kažkaip viską suvelti. Pavyzdžiui Anglijoje iki karo buvo šeši skirtingi kištukų tipai! Karo metu Anglija buvo stipriai subombarduota Vokietijos ir jai reikėjo viską atstatyti vos ne nuo nulio. Visko trūko. Tarp tų dalykų, kurių jiems labiausiai trūko buvo ir varis. Tuomet kilo problema su rozečių įžeminimu. Vis tik kažkoks gudruolis pasiūlė įžeminti ne rozetes, o kištukus. Karo metu anglai turėjo kolonijas Indijoje, Šri lankoje, savo kolonijas jie taip pat skubėjo elektralizuoti pagal namuose įprastą standartą. 1946 metais Anglijoje buvo priimtas naujas rozečių standartas, bet iš Indijos jie pasitraukė 1947 metais... Ups...

Toliau pateiksiu dabar naudojamus kištukus vadindamas pagal wikipedijoje nurodytus pavadinimus, tačiau iš karto turiu perspėti, jog nėra jokio oficialaus tarptautinio susitarimo kaip vadinti vieno ar kito standarto kištukus.

Tipas A

Šis standartas buvo naudojamas JAV ir Kanadoje iki 1962 metų, tačiau buvo nuspręsta, kad jis nesaugus ir pereita prie tipo B. Šio tipo jungtukai šiuo metu naudojami Japonijoje (šiek tiek skiriasi nuo amerikietiškų).

Tipas B

Tipas B yra įžemintas tipas A. Naudojamas JAV, Kadanoje, Meksikoje, dalyje Pietų Amerikos.

Tipas C

Čia reiktų pakalbėti apie sovietinį ir europinį kištukus. Pirmajame paveiksliuke europinis - jis plonas, kad tilptų į daugelį skirtingų rozečių populiarių Europoje. Antrajame paveiksliuke didžiulis sovietinis.

Tipas D

Tipas D naudojamas Indijoje, Pakistane, liūdną/linksmą jo atsiradimo istoriją pasakojau anksčiau.

Tipas E

Dar vadinamas prancūzišku. Naudojamas Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog europinis kištukas, galbūt truputi stuktelėjus iš jėgos, tikrai tilps į šitą rozetę.

Tipas F

Dar vadinamas vokišku. Naudojamas Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Graikijoje. Aš nesuprantu, kas tai Europai buvo užsukęs smegenėles skirtingai įtaisyti įžeminimo laidus... Vėl gi europinis kištukas jūsų paslaugomis.

Tipas G

Dar vadinamas anglišku. Naudojamas Anglijoje, Airijoje, Honkonge.

Tipas H

Šis tipas naudojamas tik Izraelyje ir yra nesuderinamas su jokiais kitais. Kuriam galui vienai valstybei nuosavas standartas? Nuotraukoje pavaizduotas senasis ir naujasis standartas, kurie tarpusavyje irgi nevisai suderinami...

Tipas I

Dar vadinamas australišku. Naudojamas Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Fidži, Argentinoje. Labai panašūs kištukai naudojami ir Kinijoje.

Tipas J

Šveicarai irgi turi nuosavą tipą, gera naujiena yra ta, jog europinis kištukas telpa į jų rozetes.

Tipas K

Dar vadinamas danišku. Pagrinde naudojamas prie kompiuterių ir laboratorijose, namuose galima rasti tipą C. Nuo 2008 metų Danijoje taip pat galima rasti ir tipą E.

Tipas L

Dar vadinamas itališku.

Jeigu jau pradėjom kalbėti apie Italiją, tai ten yra dviejų tipu kištukai, kurie skiriasi diametru, atstumu tarp pagaliukų ir srovės stiprumu.

Todėl ten galima pamatyti net gi tokių rozečių.

Turiu prisipažinti, jog bandydamas surinkti visų tipų rozetes nusikaliau. Taip pat nepaminėjau, jog kištukai tarppusavyje skiriasi pagaliukų diametrų, atstumu tarp jų ir srovės stiprumu. Taip pat nepaminėjau visų valstybių, kur kokie tipai naudojami, tiesiog paėmiau po keletą valstybių kaip pavyzdžius. Pasižiūrėkite į kištukų žemėlapį.

Ateitis

Nei gamintojams, nei turistams tikrai nėra priimtini tokie skirtumai. Norint keliauti aplink pasaulį, reikia vežtis kartu visą sunkvežimį adapterių.

Ar mes turime vilties? Taip, bet tai neateis labai greitai. Yra net gi du variantai: pirmasis - fantastinis, antrasis - tas, kuriuo aš tikiu.

2008 metais Intel kompanija pristatė eksperimenti būdą apšviesti lemputę perduodant elektros srovę per atstumą.

Vis tik, kol tokie prietaisai bus pritaikyti kasdieniniam praktiniam naudojimui mes galime ir nesulaukti, todėl geriau pakalbėkime apie antrąjį variantą.

USB. Mano MP3 grotuvas pasikrauna per USB ir net neturi laido pakrauti per elektrą. Naujus mobiliuosius telefonus taip pat galima pasikrauti per USB. Jūs taip pat galite įsigyti siurblį veikiantį per USB, tiesa, jo išmatavimai kol kas dar neleidžia išsiurbti jūsų kambario, bet manau ateityje jis užaugs.

Matot, USB ir Afrikoje USB. Manau, jau greitai "žulikai" elektra2USB tapsi įprasti visų namų rozetėse.

Nuorodos

Giz Explains: Why Every Country Has a Different F#$%ing Plug

Intel Says They've Taken A Huge Leap in Wireless Power Tech

AC power plugs and sockets

Mains power around the world

Mains electricity

War of Currents

Power cords

Electric Power Around the World

Electricity around the world

Brukštelk žinutę