Mano karjera

Žinote, būna tokie renginiai, kai specialistai eina pasakoti moksleiviams apie savo karjerą? Aš pagalvojau, kad galėčiau papasakoti įdomių dalykų, nors greičiausiai jie nepadėtų apsispręsti kokią karjerą pasirinkti. Gal net priešingai.

IT administratorius nelygūs IT administratoriui. Kai kurie IT administratoriai dirba kaip daktarai: vidurnaktį gali paskambinti ir iškviesti į darbą dėl skubaus atvejo; yra pamaininiai naktiniai budėjimai.

Mano darbas buvo ne toks. Aš savo karjerą pradėjau universitete. Man reikėjo prižiūrėti keletą klasių. Sunkiausia būdavo maždaug savaitė iki semestro pradžios, kai reikėdavo iš naujo paruošti kompiuterius darbui bei suinstaliuoti programinę įrangą, kurią dėstytojai naudos sekantį semestrą. Nors aš asmeniškai paklausdavau kiekvieno dėstytojo kokių programų jam reikės, vis tiek visuomet atsirasdavo, tokių kurie pamiršdavo ir reikalaudavo pridėti jų programas praėjus porai savaičių nuo semestro pradžios.

Išsprendus problemas su programine įranga, toliau tik reikėdavo dulkes nupūsti, kartas nuo karto nusprogusi maitblokį ar hardą pakeisti. Taip sakant lengvas gyvenimas. Valstybinėse įstaigose pilna panašių darbų. Jie dažniausiai nereikalauja kūrybiškumo, neturi jokių karjeros perspektyvų, tačiau yra padoriai apmokami ir gali garantuoti saugų užmokestį ilgą laiką.

Programuotojas. Programuotojų darbai gali būti skirstomi pagal programavimo kalbą, įmonės dydį, projektų, prie kurių dirbama, dydį. Žmogaus dirbančio didelėje įmonėje prie didelių projektų su JAVA bus visai kitokia patirtis nei mano.

Aš pradėjau dirbti mažoje įmonėje su PHP kalba. Įmonė kūrė interneto svetaines įmonėms apie kurias jūs nieko negirdėjote ir greičiausiai niekuomet neišgirsite. Tų įmonių svetaines aplankydavo gal koks… dešimt žmonių… per metus… Tai buvo labai maži projektai, jų buvo daug, kas reiškė, jog nebuvo daug iššūkių, darbas buvo rutina bei daug labai panašaus kodo rašymo. Man tai labai greitai nusibodo. Jeigu aš būčiau dirbęs su dideliais projektais, galbūt dabar rašyčiau kitaip ir vis dar dirbčiau programuotoju, bet taip neatsitiko.

Žurnalistas turi parašyti tam tikrą straipsnių kiekį per savaitę (?). Aš dirbau laisvai samdomu žurnalistu, todėl manęs neįpareigojo jokiais skaičiais, tai reikšdavo, jog parašydavau vos vieną – du tekstus per mėnesį. Aišku, iš to nepragyvensi. Šiek tiek plačiau apie tai rašiau anksčiau.

Bedarbis – tai įdomiausias mano karjeros sprendimas. Prisipažinsiu atvirai jis man patiko: visas laikas yra tik tavo ir gali daryti su juo ką tik nori. Tiesa, šitas karjeros pasirinkimas turi vieną labai didelį trūkumą. Ta prasme pinigų trūkumą. Per savo karjerą numečiau apie 20kg svorio.

IT pagalba. Kaip ir kiekvienos čia paminėtos profesijos atveju aš dirbau ne tai ką jūs pirmiausiai pagalvojote.

IT pagalba gali būti teikiama telefonu lietuvių, anglų, rusų (norvegų ir t.t.) kalbomis. Pavyzdžiui kokioje nors svetainių talpinimo kompanijoje yra net trys pamainos. Aš asmeniškai niekada nesu dirbęs kokioje nors 22-06 pamainoje ir to nenorėčiau.

Tačiau yra ir kito tipo IT pagalba, kuri teikiama tik el.paštu ir tik normaliomis darbo valandomis kaip ir bet kuris kitas darbas. Tokių darbų nėra daug ir jų reikia gerai paieškoti. Tačiau man patinka padėti žmonės (dažniausiai). Bendrauti laiškais man asmeniškai yra lengviau nei telefonu, plus nereikia girdėti susinervinusio kliento balso.

Projektų vadovas nėra sekantis programuotojo karjeros laiptelis. Apie tai šiek tiek jau rašiau. Svarbiausia projektų vadovo savybė yra emocinis intelektas. Jo darbas yra bendrauti su klientu, nesvarbu koks tai yra klientas, nesvarbu kaip jis jaučiasi, nesvarbu ką jis galvoja. Programuotojai dažniausiai būna logiški žmonės ir nesugeba pajausti kliento, todėl tik labai nedaugelis programuotojų gali tapti gerais projektų vadovais.

IT architektas. Jei programuotojui nusibosta programuoti, tai geriausias jo pasirinkimas tapti architektu. Priešingai nei projekto vadovo atveju, čia reikia stiprių loginių žinių, programuotojo darbo patirtis taip pat gali padėti. Aišku, reikės išmokti daug naujų (užmirštų) dalykų.

Architekto darbas yra projektuoti programinę įrangą. Į tai įeina ir bendravimas su klientu, daug bendravimo su klientu, tačiau priešingai, nei projekto vadovo atveju, klientų būna nedaug ir galima būti orientuotu į techninius dalykus, nebūtina kalbėti apie orą, futbolą ar krepšinį (nors tai yra privalumas). Priešingai nei programuotojui, architektui neužtenka žinoti ką daro vienas mygtukas, jis turi suprasti visą kliento verslo procesą, nes tai ko nori klientais, nebūtinai sprendžia jo tikrąją problemą geriausiu būdu.

O kokia jūsų karjera? Pasidalinkite savo patirtimis komentaruose.

Brukštelk žinutę