Mūsų laimė - trūksta mokytojų

Pakeisti sistemą yra labai sunku, net kai ta sistema veikia blogai (Sodra, Sveikatos sistema). Labiausiai tam priešinasi biurokratai bijodami prarasti šiltą vietelę. O žmonės, dažnai suklaidinti garsiai rėkiančių biurokratų, mano, jog žvirblis rankoje yra gerai, nesuprasdami, jog gali turėti visą briedį.

Švietimo sistema turbūt yra geriausia iš visų blogiausių. Paskutiniu metu jinai patyrė daug reformų, tačiau nei vienos iš esmės. Tačiau dabar, rodos, mums nusišypsojo neįtikėtina sėkmė.

Pilną straipsnį galite paskaityti delfi.lt, o aš pacituosiu pačias įdomiausias mintis.

Šįmet į fiziką, chemiją nepriimtas nė vienas pirmakursis.

Šįmet studijas pradėjo 6 matematikos pirmakursiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 867 fizikos mokytojai, 565 – 50 metų ir vyresni.

Lietuvoje yra 671 chemijos mokytojas, 99 pensinio amžiaus, 380 – 50 metų ir vyresni.

Matematikos moko 2845 pedagogai, 277 – pensinio amžiaus, 1782 – 50 metų ir vyresni.

Ką tai reiškia?

Tai reiškia, jog dabartinė švietimo sistema sugrius iš vidaus. Aišku, dabar joje dirbantys iš visų jėgų stengsis ištempti kiek galima ilgiau, tačiau mes turim neįtikėtiną galimybę ją pakeisti nauja sistema. Tik ar mes turėsime kuo ją pakeisti?

Šaldymo sandėlių savininkai nesukūrė šaldytuvų. Fotoaparatų gamintojai nesukūrė Instagram. Mokytojai nesukurs naujos sistemos, tą galime padaryti tik mes, tačiau pradėti reikia jau dabar. Mums reikia startuolio švietimo sistemoje.

Kokia ta nauja sistema turėtų būti? Labai tiksliai įvardinti negalėčiau, tačiau pagrindines idėjas aš apibrėžiau vakar.

Pradėti reiktų nuo vienos klasės ir vieno dalyko. Pirmasis žingsnis turėtų būti sekti kiek laiko, kaip dažnai moksleiviai naudojasi sistema ir išsiaiškinti kodėl? Kas patinka? Kas nepatinka? Ką pakeisti, jog jie norėtų praleisti daugiau laiko? Jog būtų labiau kabinanti?

Antras žingsnis – įrodyti, jog naudodamiesi sistema moksleiviai pasiekia geresnių rezultatų, gauna geresnius pažymius, nes, jeigu taip nėra, vadinasi sistema neveikia. Niekas tikrai nenorės keisti vienos sistemos į kitą - blogesnę.

Sistema turėtų startuoti kaip konkurentas korepetitoriams. Tarsi papildomas mokymasis, tiems kas nori. Žmonės, suinteresuoti nuo pat pradžių siekti rezultatų, bus atlaidesni klaidoms ir nesklandumams, kurie neišvengiami kuriant sistemą.

Jei pradėsim šiandien, po penkių metų, kai daugelis mokytojų išeis į pensiją, turėsime gerai veikiančią ir gausiai naudojamą sistemą. Švietimo ministerijai neturės pasirinkimo kaip tik pripažinti naują sistemą ir pakeisti senąją, kuri nesugeba funkcionuoti.

Tokios neįtikėtinos progos pasitaiko tik kartą per šimtą metų, ar mes pasirengę ja pasinaudoti?

Brukštelk žinutę