Nerašykite dienoraščio - pieškite
Kadangi aš pats niekada nerašiau dienoraščio, norėčiau paklausti pas tuos, kurie rašė. Ar tai ką užrašėte perskaitėte po savaitės? Ar po mėnesio? Ar tai ką užrašėte apsikritai perskaitėte kada nors? Ar tai kad rašote dienoraštį padeda jums prisiminti svarbius ir nelabai, jūsų gyvenime atsitikusius įvykius?
Ar mėgstate fotografuotis? Ar dažnai peržiūrite senas fotografijas? Ar lengvai galite papasakoti kokia proga fotografavotės?
Aš varčiau savo vaikystės fotoalbumą ir supratau, kad tos fotografijos man nieko nesako. Mano reakcija būtų tokia pati vartant atsitiktinio žmogaus fotoalbumą kaip ir savo.... Daugelyje vaikystės nuotraukų man būna sunku surasti patį save, jau nekalbant apie žmonių esančių šalia vardus... O jeigu nežinau jų vardų, tai turbūt net nereikia sakyti, jog neturiu jokio supratimo kur jie yra dabar ir ką jie veikia...
Jeigu dienoraštis gali padėti prisiminti, tai kas tau atrodė svarbu prieš penkis ar dešimt metų, tai nuotrauka... Nuotrauka - tai dirbtinė sustabdyta akimirka, kuri dažnai nesukelia jokių emocijų, todėl nieko keisto, jog greitai pasimiršta. Nuotraukoms dažnai specialiai pozuojama, išlaužiamos dirbtinės pozos. Rašydamas dienorašti gali išreikšti emocijas, kurios nėra dirbtinės, galbūt po savaitės to nesuprasi, bet ta diena buvo tokia tavo gyvenime.
Norėčiau pasidalinti netikėtu atradimu, kurį padariau vartydamas savo senus komiksus. Kaip jūs skaitote komiksus? Juokingas, nejuokingas, nejuokingas, juokingas? Aš komiksus skaitau kitaip. Tos trumpos situacijos net ir po penkių metų padeda prisiminti įvykius atsitikusius mano gyvenime. Aišku, ne visi komiksai saugo atsiminimus, vieni yra tik komiksai, kiti – kai kas daugiau. Taip pat nereikia galvoti, kad tai kas pavaizduota komikse ir yra atsiminimas. Be abejonės komiksas kažkaip susijęs su atsiminimu, kitaip nesukeltų emocijų, tačiau nebūtinai taip tiesiai ir tiesmukiškai. Iš tiesų dar įdomiau, kad kai kurie komiksai saugo atsiminimus ne tai kas atsitiko ir vėliau buvo nupiešta į komiksą, bet kaip tik atvirkščiai: pirma buvo nupieštas ir paviešintas komiksas, o po to (po dienos ar daugiau) atsitiko įvykis, kuris kažkodėl iškyla žiūrint į tą komiksą.
Aš to niekada neplanavau, bet gaunasi, jog komiksai yra mano dienoraštis, kurį gali skaityti viešai visi, tačiau suprasti galiu tik aš vienas.