Nesikeik blat!

Nekartą teko girdėti, kad bet kokio įpročio galima atsikratyti per 7 dienas ir kad per tokį patį laiką galima susikurti naują. Su kolega nusprendėme atlikti eksperimentą. Sutarėme savaitę laiko visiškai nesikeikti ir nevadinti nieko jokiais naminių gyvūnų vardais. ( ar pastebėjote, kad kai žmones norima pažeminti, paniekinti jie visada vadinami tik naminių gyvūnų vardais(gaidys, ožys) ir niekuomet nevadinami laukinių (liūtas)?) Už taisyklių nesilaikymą sutarėme į stiklainį mesti po litą. Iš sukauptos sumos atžymėti sėkmingą eksperimento pabaigą.

Prieš pasakodamas toliau, norėčiau pasakyti, jog aš neesu mėgėjas keiktis ir keiksmažodžių kiekis mano repertuare yra minimalus. Aš save laikau inteligentišku žmogumi ir keiksmažodžiai bei anekdotai apie ANĄ galą nesiderina su mano morale. Tikiuosi, kad jeigu kada teks mums bendrauti realiai atsižvelgsite į šį faktą.

Eksperimentas prasidėjo. Užsiminėjom paprasta, kasdieniška veikla kartas nuo karto persimesdavome žodžiais, pasidalindavome idėjomis. Pastebėjau, jog pirmomis valandomis visiškai nesusivaldydavau ir netyčia išsprūsdavo negražūs žodžiai. Kiek vėliau netinkamu žodžių skaičius sumažėjo.

Antroji diena. Man sekėsi daug geriau, netinkamų žodžių stipriai sumažėjo, taip pat pastebėjau, kad seku ką sakau ir mintyse pasakytas keiksmažodis nevirsdavo žodžiu. Vis tik kartas nuo karto vienas kitas prasprūsdavo, tačiau iš karto po jo automatiškai sekdavo žodis „atsiprašau“.

Tuo tarpu mano kolegai sekėsi stipriai blogiau. Iš tiesų norėčiau užduoti jums labai sudėtingą, esminį klausimą: Kaip jūs reiškiate savo emocijas?

Pasirodo, kad uždrausti keikis mano kolegai, tai tas pats kas iš narkomano atimti dozę. Kaip man išreikšti savo emocijas? pasipiktino jis Jeigu jis GAIDYS, tai jis gaidys, žąsinas ir asilas. Trumpai tariant kolega nusprendė eksperimentą nutraukti. Norėčiau jūsų paklausti ar keiksmažodžiai reikalingi jūsų bendravimui? Ar tai jūsų bendravimo esmė? Man ne, bet kai kurie žmonės vienu vieninteliu anglišku (tuo pačiu iš F raidės) arba rusišku (tuo kuris susijęs su kažkokiais organais) žodžiu keisdamas intonacija gali išreikšti visas savo emocijas. O panaudodami abu žodžius net gi sugebėtų papasakoti visą savo gyvenimą. Ar gi tai nekraupu?

Norėdamas pribaigti savo kolegą uždaviau jam kontrolinį klausimą: va pasižiūrėk į save, tu vaidini teigiamą, viešai visur kalbi apie tokius dalykus, skaitai knygas ir daliniesi su kitais, apie tai ką perskaitei, tai kodėl tavo kalboje tiek daug neigiamų žodžių?

Kontrolinis klausimas buvo taiklus, atsakymo vis dar nesulaukiau. Galbūt kada nors...

Dabar reikėtų viską apibendrinti. Ar kada nors atkreipėte, kiek keiksmažodžių vartojate? Ar tikrai jie jums reikalingi? Ar galėtumėte gyventi nesikeikdami?

Mes galim padaryti pasaulį geresnį ir reikia tiek nedaug: tik negražius žodžius išbraukti iš savo žodyno. Ar sugebėsime?

Brukštelk žinutę