Neveikiančios sistemos - blogas dizainas

Šiandien norėčiau pakalbėti apie keletą kasdieninių dalykų apie kuriuos mes visai niekada nesusimąstome.

Šiuo atveju sakydamas dizainas aš nekalbu apie svetainės fizinės ar virtualios dizainą. Aš noriu pakalbėti apie sistemų dizainą. Aš pateiksiu tris pavyzdžius blogų sistemų iš kurių dvi buvo sugadintos tikslingai. Kodėl?

Pirma sistema

Pradėkime nuo labiausiai kontraversiško dalyko - šiukšlių rūšiavimo. Šiukšlės gali būti keturių rūšių: buitinės, popierius, plastikas ir stiklas. Tam yra keturi šiukšlių konteineriai ir, jei norite rūšiuoti, jums reikia keturių šiukšlių kibirų. Tiesa, jei nenorite rūšiuoti šiukšlių išvežimas jums kainuos brangiau. Bet nenukrypkime nuo temos.

Ar jums atrodo normalu vietoj vienos šiukšlių dėžės turėti keturias? Tiems kas atsakė taip, ne tai nėra normalu. Žmonės juk neturi keturių rankų, todėl negali išnešti šiukšlių vienu ėjimu. Tiesa, reikia pripažinti, jog skirtingi kibirai užsipildo skirtingu tempu.

Pradėkime nuo paprasto klausimo ar žinote į kurį šiukšlių konteinerį reikia mesti sulčių pakelį? O sviesto pakuotę? O jūsų kaimynas ar žino?

Nuvežus jūsų taip sąžiningai išrūšiuotas šiukšles į surinkimo vietą, jas reikia perrūšiuoti. Žinote kodėl? Net jeigu jūs sudedate visas šiukšles į teisingus konteinerius, jūsų kaimynas dėl išsilavinimo stokos sudeda neteisingai. Net jei jūsų visi kaimynai sudeda visas šiukšles į teisingus konteinerius, neklaužados gali specialiai primėtyti šiukšlių į neteisingus konteinerius. Ką tai reiškia?

Kadangi niekas niekada negali žinoti kur ir kada pasirodys neklaužados, todėl visi šiukšlių konteineriai nuvežus į vietą privalo būti perrūšiuoti. Tai kad reikia atlikti dvigubą darbą parodo, jog dabartinė sistema yra bloga. Resursų ir laiko švaistymas yra nesąmonė ir jo neturėtų būti. Deja, aš neturiu geresnio pasiūlymo.

Antra sistema

Pakalbėkime apie užstatus už butelius. Pradėkime nuo labai paprasto klausimo kiek kainuoja gėrimas? Teisingas atsakymas tiek kiek parašyta kainoje plius dešimt centų. Pagalvokite apie tai. Jūs žinote, kad gėrimo kaina yra didesnė. Net jei ir pamiršite, gavę čekį nenustebsite. Tačiau užsieniečiai to nežino. Kodėl mes taip nekenčiame užsieniečių?

Iš Ryanair mes reikalaujame, kad nebūtų jokių paslėptų mokesčių. Iš renginių organizatorių mes reikalaujame, kad nebūtų jokių paslėptų mokesčių. Tai kodėl gėrimams galima? Įsivaizduokite, kad perkant žuvį prie kasos sužinotume, kad dar privalote sumokėti už gyvybės draudimą, ar tai normalu? Arba įsivaizduokite, kad visų prekių kainos būtų nurodytos be PVM ir tikrą kainą sužinotumėte tik prie kasos, ar jums tai patiktų?

Kodėl užstato kaina neįtraukta į gėrimo kainą? Kodėl mes verčiame žmones galvoti kiek iš tiesų jie turi mokėti už gėrimą? Juk vis tiek mes tą kainą privalome sumokėti ir neturime galimybės atsisakyti. Pagalvokite. Ar aš galiu pirkti gėrimą be taros? Ar aš galiu atsinešti savo tarą? Ne. Jeigu tokios galimybės būtų, tuomet logiška būtų nenurodyti niekur taros kainos. Dar tai yra piktybiškai blogas dizainas ir aš nesuprantu, kodėl mes su tuo taikomės.

Pakalbėkime apie butelių supirkimą. Pradėkime nuo tuo, kad daugelis supirkimo punktų yra paslėpti kur nors už parduotuvės, ten kur anksčiau bomžai miegodavo. Man tai nepatinka, bet nieko čia nepadarysi.

Kai atneši butelį, gauni čekį. Pasižiūri, kad eilė ilga ir nusprendi išsigryninti kitą kartą. Jei mėnesį laiko laikai čekį piniginėje, jis ima blukti. Aišku, visas taip greitai neišblunka, tačiau užtenka vieno, dviejų skaičių ir užstato jau neatgausite. Mano istorija.

Aš suprantu, kad jei aparatas gražintų pinigus būtų per didelė pagunda bomžams ir narkomanams jį išlaužti. O kodėl negalima pinigų pervesti į Ačiū arba Mylimiausią kortelę? Taip, aš suprantu, kad nevisos parduotuvės priima šitas korteles. Taip, aš suprantu, kad ne visi žmonės turi šitas korteles. Bet pagalvokite apie patogumą. Jūs gaunate savo pinigus iš karto nereikia stovėti eilėje ir išsigryninti čekio.

Turiu klausimą, kurio kiek aš žinau viešai niekas neiškėlė. Jeigu butelį galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje ir priduoti bet kurioje vietoje, nebūtinai ten kur sumokėjai užstatą, tai kodėl čekį galima išsigryninti tik toje parduotuvėje, kur jį gavai? Kas pasikeitė?

Ps. vokiečiai naudoja labai panašią/tokią pačią sistemą kaip mes.

Trečia sistema

Ir paskutinis dalykas apie kurį norių pakalbėti - daiktų spintelės. Kodėl norit pasidėti daiktus, daugelyje prekybos centrų į spynos užraktą reikia įdėti eurą? Ar spyna negali veikti be euro? Pavyzdžiui jūsų namų spyna irgi neveikia be euro? Juokingas klausimas ar ne?

Kiek iš jūsų bet kurią dieną tikrai turi vieno euro monetą? Prisipažinsiu, jog aš dažniausiai turiu ir ne todėl, kad galiu užsimanyti pasidėti daiktus, bet todėl, kad tiek kainuoja viešojo transporto bilietėlis. Kai bilietėlis kainavo pigiau dažniausiai vieno euro neturėdavau…

Bet kurioje kitoje vietoje kur reikia atsiskaityti, vieną eurą gali sumesti centais arba duoti du ir gauti grąžos, bet jeigu nori pasidėti daiktus, turi vieną eurą arba ne. Kur patogumas?

Žinot, atrodo, jog prekybos centrai specialiai nenori, kad jūs pasidėtumėte daiktus ir aš nesuprantu kodėl. Jeigu aš einu iš mokyklos su pilna kuprine knygų, tai nenoriu ilgai klaidžioti su dideliu svoriu. Taigi, pasaugoti mano kuprinę yra prekybos centro interesuose, ilgiau laiko praleisiu parduotuvėje, tikėtina, kad daugiau pinigų išleisiu, bet…

Ar pastebėjote, jog spintelių vieta yra vienintelė vieta prekybos centre, kuri nėra saugoma filmavimo kamerų? Visur būna užrašai, kad šitos vietos nesaugomos, bet pabandykite pavogti butelį šampano ar šlapiankę, tuoj pat atbėgs apsauga… Ar gi sunku pastatyti dvi papildomas filmavimo kameras?

O blogiausia viso šito dalis yra, kad kartais pasiimdamas daiktus iš spintelės, pamiršti pasiimti tą vieną eurą. Ir vienas euras nėra daug. Bent jau man. Bet jausmas, kai pamiršti yra tikrai nemalonus. Jautiesi kvailas, užmaršus, neatidus, dėl to kad palikai pinigus… Aš galvojau, kad galbūt verta būtų grįžti atgal ir tikėtis, kad niekas mano euro nerado, bet… Ar verta? Juk kažkas tikrai rado praėjus penkioms minutėms po mano išėjimo iš prekybos centro…

Prisipažinsiu, jog šitas visas tekstas buvo paskatintas prisiminimo to nemalonaus jausmo. Kaip suprati prisiminimo? Visai nesenai nuėjau į prekybos centrą ir norėdamas pasidėti daiktus pamačiau kad net du žmonės pamiršo po eurą… Aš, aišku, galėjau paimti ir sakyti – karma. Vieną kartą pamiršau, kitą kartą radau. Bet aš nepaėmiau, nes prisiminiau koks nemalonus jausmas man buvo palikti savo eurą. Ir greičiausiai žmogus, kuris paliko negrįš. Greičiausiai paims koks kitas ir galvos, kad tai jo laiminga diena. Bet laiminga diena kito žmogaus nelaimingos dienos sąskaita? Ne man.

Už ką prekybos centrai taip nekenčia savo klientų, kad sukuria sistemas, kurios sukels jų klientams nemalonius jausmus?

Photo by James Pond on Unsplash

Kritika | Miesto simbolis ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)