Nulinės sumos žaidimas

Man tai patinka kitas posakis: "Optimistas nuo pesimisto skiriasi tuo, kad pirmasis turi mažiau informacijos" :)

O kas yra tas nulinis išsilyginimas? Tai dienų skaičius kiek žmogus liūdėjo ir kiek džiaugėsi ar kažkas kita?
Vienas žurnalistas rašė apie A. Brazauską, kad ir kiek jis buvo prikaupęs turto ir žemės, viskas ko jam dabar reikia tai 2 kvadratiniai metrai.
Tačiau, ar A. Brazausko įtaka ar kokio Michael Jackson paveldas susiveda į tokį patį nulį, kaip ir eilinio benamio?
Ar triumfo minutė dėl laimėto aukso olimpiadoje nėra vertingesnė už mėnesių ar metų sunkaus treniruočių darbo, malonumų atsisakymo, kovų su traumomis?

Exuss, nulinis išsilyginimas yra tai kiek tau tenka laimių ar nelaimių per visą gyvenimą. Kiek liūdėjai ir kiek džiaugeisi priklauso ne nuo (ne)laimių, o nuo tavo požiūrio.
Jeigu man šitą dalyką reikia aiškinti, tai negi mano įrašas buvo toks neaišku?

Ar triumfo minutė vertingesnė? Priklauso nuo žmogaus požiūrio, juk to pasiekimas "kainuoja labai daug". Kita vertus, jeigu žmogus manys, kad tūsai yra svarbiau, tai greičiausiai olimpiniu čempionu netaps.

Galim sakyti, kad Cezaris vis dar įtakoja žmones, po dviejų tūkstančių metų. Bet kokia iš to nauda pačiam žmogui? Ar jis tampa nuo to laimingesnis? O gal liūdnesnis?
Beje, kaip tik ta tema knyga, kuri mane sukrėtė http://www.nepo.lt/lt/nuomone/knygos/knyga-sviatoslav-loginov---amzinoji-sviesa/

as tai 'truputi' nesupratau ka tu savo situ yrasu nori pasakyti, nes priestarauji pats sau:
- pradzioj sakai kad 'džiaugsmas ir skausmas eina kartu', o po to kad vienos dienos visdelto buna sudinos ir po kiek laiko ekvilibriumas atsistatys.
- sakai kad 'Daugelis žmonių yra labiau palinkę į vieną ar kitą pusę.', bet is esmes kalbi apie nulini issilyginima ir komentaruose paaiskinai, kad visdelto viskas issilygina.

is esmes tai as manau kad po pakilimu visada seka nuosmukiai, ir atvirksciai (is teksto net nezinau ar tu tokiai minciai pritartum). O teiginys kad bendra 'laimes suma' yra vienoda mano nuomone yra naivus.

karolisk, po pakylimų seka nuosmukiai? Perfrazuojant: po sėkmės ateina nesėkmė? Jeigu tu taip manai, tuomet man labai gaila. Jeigu manai, kad po sėkmės ateina nesėkmė, tuomet niekuomet nesieksi sėkmės ir busi vidutiniokas visą gyvenimą, geriausiu atveju. Koks mozachistas norėtų siekti nesėkmės? Antra, jeigu netyčia pasiseks, vietoj to, kad siektum dar didesnės sėkmės imsiesi ruoštis nesėkmei, pats save užsiprogramuosi ir ta nesėkmė tikrai atsitiks. Toks mąstymas yra žalingas.

Džiaugsmas ir skausmas eina kartu. O kad žmonės palinkę į vieną ir į kitą pusę, reiškia, kad žmonės yra pripratę koncentruoti savo dėmesį (sureikšminti) į skirtingus dalykus. Tačiau tai ką tu sureikšmini yra didesnis tik iš tavo pozicijos, objektyviai žiūrint, jeigu leisi pasakyti - iš Dievo pozicijos - yra pusiausvyra.

Ką gi, kitą kartą prieš rašydamas pabandysiu ilgiau nokinti mintis, kad jos būtų suprastos vienareikšmiškai

:) aišku, kad gyvenime daugiau gerų dienų :D

NePo, tu sakai, kad jei 'po sėkmės ateina nesėkmė, tuomet niekuomet nesieksi sėkmės ir busi vidutiniokas visą gyvenimą, geriausiu atveju'. Kodel??? (Prasau argumentuok tokius savo teiginius). As manyciau nebent atvirksciai, jei (kaip tu sakai) bendra suma yra nulis - tai tada neverta stengtis. O ka as pasakiau kad yra pakilimai ir nuosmukiai, tai nereiskia nuosmukiai visada vienodo dydzio kaip pakilimai, bendroj sumoj laisvai gali kopti i virsu. Sita kilimu-nuosmukiu 'teorija' (t.y. kad gyvenimas kaip zebras) galima aiskinti tuo kad jei pvz. tau visada viskas pavyks is pirmo karto, po kiek laiko tas tau jau nebus sekme - tai bus kasdienybe. o kasdienybe < sekme, vadinasi ivyko nuosmukis. paprasta ir logiska filosofija (aisku, cia buvo supaprastintas pavyzdys).

nu zodziu, cia filosofija pakankamai gili, per komentarus uzsiknisimas normaliai issiaiskint :)

karolisk, pakilimai ir nuosmukiai būna akcijų rinkoje. Visai kaip sinusoidė: visada gali būti tikras, kad bus pakilimas ir nuosmukis, vienintelis klausimas - kada pasieks aukščiausią savo tašką. Sakyti, jog žmonių gyvenimas vyksta taip pat - žiauru...

Pats stipriausias žmogaus instinktas pralenkiantis visus kitus - skausmo vengimas. Urvinio žmogaus pamačiusio tigrą organizmas prisipildydavo adrenalino ir jis bėgdavo, lipdavo į medžius ar kitaip bandydavo išvengti būti suvalgymas. Jeigu vieną kartą padedi ranką ant karštos dujinės ir stipriai apsidegini, tai antrą kartą stengiesi, jog taip neatsitiktų.
Kodėl žmonės dažnai atsisako savo svajonių? Bijo nesėkmės, bijo būti išjuokti, bijo nežinomybės. Tai irgi skausmas tik kitos rūšies.
Jeigu žinotum, kad laimėsi milijoną, o po to susilaužysi koją ar dar kas nors baisaus atsitiktų su tavimi, tai vengtum bet kokios progos laimėti.

Važiavimo lygiu keliu aš nelaikau nei nesėkme, nei nuosmukiu. Jeigu niekas nepasikeitė, tai kas galėjo nusmukti?

jei nezinojai tai "gyvenimas yra ziaurus... ir negailestingas" :) (ko gero mano megstamiausias posakis).

Brukštelk žinutę