Parduokim Sodrą
Norėčiau pakabėti apie pati didžiausią verslą Lietuvoje, kuris padaro milijardines apyvartas, turi milijonines skolas ir neuždirba nei cento pelno. Ką dar gero galėtumėte pasakyti apie Sodrą?
Kas yra Sodra?
Citatos iš knygutės vaikams: Jei į bėdą pakliūsi, susirgsi, susižeisi, jei dirbti negalėsi, Sodra nepaliks nelaimėje. Ji pirmoji atskubės tau į pagalba - ir atjaus, ir atvers piniginę.
Sodra tarytum Darbo Fėja - ji ir pati dirba, ir ragina žmones dirbti bei rūpintis savo ateitimi.
Kol esi jaunas, stiprus, sveikas dalelę savo uždirbtų pinigų reikia atiduoti į bedrą Sodros taupyklę. Tai taupyklė sakot? O aš visuomet įsivaizdavau Sodrą kaip kiaurą kibirą.
Sodra - visų mūsų mokytoja.
Ar čia tik man atrodo, ar iš tiesų: aš ir Sodra gyvenam ne toje pačioje Lietuvoje?
Greičiausiai nei jūs nei aš pasakom netikim. Kas yra Sodra? Jų puslapyje bandžiau surasti paprasta žmogiškai suprantamą apibrėžimą, galiu pasakyti, jog tokio nėra. Taigi jeigu trumpai ir savais žodžiais sakant: Sodra organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį draudimą ir administruoja pensijų, pašalpų (bei kitų išmokų) mokėjimą. (Per kurį galą čia atsiranda savanoriškas?)
Ką sako skaičiai?
Atsiverčiau atlyginimo skaičiuoklę, įsivaizduokit, kad aš gaunu 1500 litų į rankas. Aš sumoku 3% Sodros mokestį - 57.76 Lt, darbdavys sumoka 30.98% Sodros mokestį - 596.47 Lt iš viso Sodra gauna 654.23 Lt, per metus tai bus 7850,76 Lt. Įsivaizduokim, jog aš pradėjau dirbti 20 ir baigiau 60 metų, negana to dėl kažkokių mistiškų priežasčių niekas nesikeitė. Taigi per 40 metų bus sumokėta Sodrai 314030,40 Lt.
Dabar paskaičiuokim pensiją. Kas nors man gali paaiškinti kaip pasiskaičiuoti pensiją? Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2009 m. 12 mėn. buvo 834,72 Lt. Kadangi skaičiuoti nesugebu, tai tarkim, jog gausiu tokią pensiją. Tuomet per metus gausiu 10016,64 Lt. Klausimas: kiek mažiausiai metų turėčiau dar gyventi po išėjimo į pensiją, jog man atsipirktų, tai ką aš ir darbdavys investavo į Sodrą? Priminsiu, jog vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje vyrams - 66,3 m. moterims - 77,6 m.
Žinot, kas man nepatinka tuose skaičiuose? Tą milžinišką sumą, kurią darbdavys perveda Sodrai, aš mielai investuočiau į dabartinio savo gyvenimo pagerinimą. Ar gi tai nebūtų sąžininga?
Suprantu, kad dabar krizė ir visi nusivylę, tačiau radau labai įdomią investavimo skaičiuoklę. Įsivaizduokit, kad vietoj to, jog mokėčiau Sodros mokestį, aš 40 metų investuosiu po 57 litus kiekvieną mėnesį, metinė investicijų grąža tik 1% (Šiuo metu mažiausia metinio indėlio grąža yra 4%), po 40-ties metų aš busiu sukaupęs 33651,83. Pagal dabartinius pensijos dydžius galėčiau gyventi tris metus. Ne daug, tikrai nedaug, o kas jeigu aš galėčiau investuoti visą sumą, kurią gauna Sodra?
Istorija
Kaip manote, kada pirmą kartą atsirado socialinis draudimas ir kokioje šalyje?
Nekankinsiu jūsų ilgai, jį sugalvojo pirmasis Vokietijos kancleris Otto von Bismarck. Maždaug 1880 metai Vokietija buvo imperija valdoma imperatoriaus Vilhelmo I-ojo, tačiau praktiškai visa valdžia buvo Bismarko rankose. Tuo metu labai augo susidomėjimas Karlo Markso ir Friedricho Engelso idėjomis bei didėjo socialistų populiarumas tarp paprastų žmonių. Norėdamas išvengti maišto 1881 gegužės 4 dieną Bismarkas pristatė savo programą, kuri įtraukė sveikatos draudimą, nelaimingų atsitikimų bei ligų draudimą ir pensijas. Tai buvo pirmas kartas pasaulyje, kai kalbama apie tokius dalykus. Nieko panašaus iki to laiko niekur nebuvo.
1889 metais buvo priimtas Senatvės draudimo įstatymas, kuris sakė, jog kiekvienas žmogus sulaukęs 70 metų turi teisę gauti pensiją. Tuo metu gyvenimo trukmės vidurkis buvo 45 metai. Darbininkai buvo apkrauti nauju draudimo mokesčiu, kuris kaupdavo jų pensiją, tačiau įdomiausia, kad įstatymas sakė, jog dalį įnašo valstybė privalo padengti iš savo lėšų. Galima sakyti, jog tai buvo paskutinis Bismarko darbas, nes 1890 metais, sulaukęs 75 metų kancleris atsistatydino.
Bismarkas buvo didis lyderis, jis ne tik suvienijo Vokietiją, bet ir numatė Pirmą pasaulį karą. 1887 metų gruodį jis imperatoriui Vilhelmui II-ajam pasakė, jog Balkanuose kils karas, kuris įtrauks visą pasaulį.
Dar keletas skaičių, kada senatvės draudimas buvo pristatytas kitose šalyje: 1891 m. Danija, 1898 m. Naujoji Zelandija, 1908 m. Didžioji Britanija ir Australija, 1913 m. Švedija, 1919 m. Italija ir Ispanija, 1924 m. Belgija, 1927 m. Kanada, 1928 m. Austrija, 1930 m. Prancūzija, 1935 m. Portugalija, 1936 m. Norvegija, 1937 m. Suomija ir JAV, 1942 m. Japonija, 1944 m. Argentina, 1947 m. Olandija, 1948 m. Šveicarija.
Kas buvo iki to laiko? Nuo 1536 metų Anglijoje buvo "Neturtingųjų įstatymas", kuris maždaug sakė, jog bažnyčia privalo duoti maisto ir drabužių patiems neturtingiausiems.
Kokia turėtų būti ateitis?
Grįžkim į dabartį. Dabartinė sistema man nepatinka tuo, jog nepriklausomai nuo to kiek mokesčių sumokėsiu, niekas negarantuoja, jog gausiu pensiją ir pensijos dydis niekaip nepriklauso nuo sumokėtos sumos, galu gale įstatymai keičiasi dažniau, nei aš perku naujas kojines. Taigi noriu pasiūlyti gana drastišką idėją - pilnai privačius investicinius pensijų fondus, jokios Sodros.
Tarkim nuo 2015 metų kiekvienas sulaukęs pilnametystės pasirašo sutarti su tokiu fondu. Sunkiausia turbūt užtikrinti, kad po 40 metų toks pensijų fondas egzistuos. Todėl tokie pensijų fondai turėtų būti prižiūrimi griežčiau nei bankai ir vienas žmogus turi pasirašyti sutartis ne mažiau nei su dviem fondais, vienam fondui negalima patikėti daugiau nei 60% visos sumos. Fondų skaičius neribojamas, galima pasirašyti nors ir su dešimt iš karto. Supratu, jog keblu ir daug popierizmo iš pradžių eiti į vieną įstaigą, paskui į kitą, bet kita vertus tai puiki rinka tarpininkams.
Kiekvienas žmogus pats nusprendžia kiek pinigų nori pervesti į kiekvieną pensijos fondą, bet sumoje nemažiau nei 10% nuo algos (nebent jis yra dirbantis pensininkas, tuomet gali nieko nepervesti). Norima procentą galima pasikeisti bet kada. Kodėl tokia sistema veiks geriau nei Sodra akivaizdžiai parodžiau aukščiau su 1% grąžos investavimu.
Žmonės kaupę pensiją privačiame fonde ir išėję į pensiją, galės pasirinkti kokio dydžio išmokas norės gauti kas mėnesį, o likusi suma ir toliau augins pajamas. Žmogui mirus sukauptas likutis būtų pervestas artimiausiam giminaičiui arba galėtų būti atiduodamas kam nors parašius palikimą.
Žmonės, kurie jau keletą metų yra dirbę, galės pasirinkti kiek nori duoti Sodrai, o kiek privatiems fondams. Darbdaviams būtų panaikintas Sodros mokestis, pensija būtų kiekvieno darbuotojo reikalas, aišku, jeigu darbdaviai nepakeltų darbuotojams algų, reiktų juos nuskalpuoti.
Ką daryti su dabartiniais pensininkais? Pagrindinė problema perėjimui prie tokios sistemos yra ta, jog dabartiniai dirbantieji išlaiko pensininkus. Kaip ir sakiau Sodra - tai kiauras kibiras: kiek įpilsi, tiek išbėgs. Atsakymas labai paprastas ir labai sudėtingas - efektyvesnis valstybės lėšų valdymas. Paaiškinkit man kaip seimo narė neturinti teisių, gali nuomotis automobilį?
Lietuviai ir taip moka daug įvairių mokesčių, todėl biudžete tiesiog reiktų numatyti atskirą eilutę mokėti pensijoms, taip pat reiktų skatinti pensijinio amžiaus žmonių užimtumą, kad jie patys užsidirbtų ir nebūtų valstybės išlaikytiniais. Jeigu žmonės gali kurti pridėtinę vertę valstybei, tai juos reiktų tik skatinti, o ne drausti.
Vis tik nebūkim beviltiški optimistai ir atsižvelkim į faktą, kad seimunai nesugebės rasti papildomų lėšų pensijoms mokėti, todėl reiktų įstatyme numatyti galimybę, jog privatūs pensijų fondai paskolintų vyriausybei pinigų su mažesnėmis palūkanomis nei bankai, tačiau pinigai gali būti panaudoti tik dabartinių pensininkų pensijoms mokėti. Apskritai, jeigu Sodra užsiimtų investavimu, o ne lėšų švaistymu, jai nereiktų niekada skolintis pinigų. Gauna Sodra milijardą litų, padeda mėnesiui su 8% palūkanomis, po mėnesio milijardą išmoka pensijoms, o prieauglį toliau augina. Va tokią Sodrą mylėtų visi, visai kaip toje knygutėje vaikams.
Nuorodos
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė