Pasikeitimo ritualai
Tygas klausia ar pasikeis mano (kiekvieno iš jūsų) gyvenimas? Norėčiau jam į klausimą atsakyti klausimu, o iš kur mes žinosim pasikeitė ar nepasikeitė tavo gyvenimas?
Indėnų man neteko sutikti (kol kas) realiame pasaulyje, tačiau teko skaityti apie juos daug knygų vaikystėje. Tam tikro amžiaus vaikai turėdavo įeiti į suaugusiųjų pasaulį ir tam būdavo visas ritualas - pasikeitimo ritualas. Pati švelniausia to ritualo versija - eiti ant kalno, sėdėti saulėkaitoje kol koks nors dievukas tau apsireikš ir pasakys naują vardą. Kai jaunuolis grįždavo atgal pas savo gentį jis nebebūdavo tik Džonas (atsiprašau su indėniškais vardais man problema), jis jau būdavo Džonas Sėdintis Jautis. Kai tas pats indėnas tapdavo genties vadu, jo vardas vėl pasikeisdavo tuomet jis tapdavo Džonas Sėdintis Jautis Ganantis Avytes.
Jeigu paimtume kokį nors ne tokį švelnų pasikeitimo ritualą, tai jame tekdavo ištverti labai daug fizinio skausmo pvz. atsisėsti į skruzdėlyną, o kai kurių tokių bandymų likdavo žymės ant kūno visam gyvenimui. Turbūt ir dabar rastume nevieną Afrikos tautelę, kuri naudoja panašus pasikeitimo ritualus.
Kur aš lenkiu? O aš lenkiu į tą patį klausimą kurį uždaviau: iš kur mums žinoti, kad žmogus pasikeitė? Pas indėnus juk viskas akivaizdu, pasikeitė vardas, atsirado įvairūs randai (tatuiruotės ) ant kūno. Tiesa, indėnams taip pat dar svarbu buvo plunksnos ir įvairus apdarai. Visa tai yra vizualūs, tiesiog akis bandantys, pranešimai, kad žmogus pasikeitė. O kaip žinoti šiais laikais, kad žmogus pasikeitė? Kai tampi pilnametis, tai gali legaliai nusipirkti alkoholio, tik aš neesu tikras, jog šituo pasikeitimu reiktų didžiuotis.
Taigi aš ėmiau ir nusprendžiau - viskas nuo šiandien aš pasikeičiau: aš busiu geresnis, atidesnis, labiau mylintis, paslaugesnis, draugiškesnis, darbštesnis, uolesnis, linksmesnis. Ir beje nuo šios vadinkit mane Ponu Limonu. Kaip jūs manote kaip aplinka sureaguos į mano pasikeitimus? Jeigu aš pasakysiu, kad pasikeičiau vardą, tai turbūt pasiūlys pasigydyti. O jeigu aš nieko nesakysiu, tiesiog stengiuosi būti geresnis ir visoks kitoks kaip žadėjau, kas tuomet? Jūs manote, kad jie pastebės? O kodėl turėtų? Juk jie turi pilna savo problemų, o čia dar kažkoks Ponas Limonas lenda su savo kvailystėmis. Kai žmogus pasikeičia - aplinka nepasikeičia, jinai vertina žmogų pagal savo senus, prieš milijonus metų susikurtus, standartus, etiketes. Kaip ilgai tu, vargšas žmogus, gali kovoti prieš visą pasaulį, prieš sistemą?
Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį:
Petras metė rūkyti.
Pirma diena. Ateina Petro bendradarbis Antanas, ir siūlo eiti parūkyti, nes kaip žinia rūkyti vienam nefasonas:
- Petrai, einam parūkyti.
- Ne, mečiau.
- Eik jau Petrai, tau gal negera? Tu ką rimtai meti rūkyti? Nu davai einam, po paskutinę surūkysim.
- Ne mečiau.
Antra diena. Antanas ateina prie Petro:
- Petrai, dar nepersigalvojai? Gal einam parūkysim.
Kaip manote, ar ilgai Petras laikys frontą? Pakuždėsiu atsakymą – iki pirmo streso (kaip praktika parodė vidutiniškai tai trunka dvi – keturias paras).
Net gi šiais laikais, kai butai labiau brangūs, pat lengviausias kelias į pasikeitimą – pakeisti aplinką. Kai ateini į naują aplinką, aplink tave nepažystami žmonės, jie neturi jokio iš ankstinio nusistatymo prieš tave – tu baltas lapas ir tik nuo tavęs priklauso kas tame baltame lape bus parašyta. Tokioje situacijoje gali keistis kiek nori. O kaip pasikeisti nepakeičiant aplinkos? Aš nežinau. Visi turime savo gyvenimo standartus, pagal juos mes pasirenkame draugus, žmones su kuriais bendraujame. Tie kurie neatitinka standartų greitai išnyksta iš mūsų aplinkos. Tačiau vieną dieną jūs nusprendėte kilstelti savo kartelę, pasikeitė jūsų standartai, kaip manote ar draugai taip pat kilstels savo kartelę? Tokioje situacijoje įmanomi net gi trys variantai: A) draugai pasikels savo kartelę B) draugai nusitems jus atgal į savo lygį C) pasikeis draugai. Nežinau čia džiaugtis ar verkti, bet kaip jūs manote koks variantas yra dažniausias? B. Taip, pokyčiai įvyksta, bet jie būna trumpalaikiai. Kaip manote, kodėl dabar tokie populiarūs sėkmės mokytojai, kodėl išleidžiama tiek daug populiariosios psichologijos knygų? Nes taip apgaulė, nes tai neveikia? Veikia brangieji, veikia. Veikia taip kaip vaistai. Išgėrei valerijono ir taip gera, taip ramu... Po to paimsi kitą tabletę ir vėl bus ramu. Neduok dieve, netyčia jūsų vaistus ras katinas... Bet vaistai yra tik vaistai, jie gydo pasekmes, o ne priežastis. Vaistų poveikis trumpalaikis. O ar jūs norite trumpalaikių pokyčių? Aš šiandien būsiu milijonierius, aš šiandien mąstysiu kaip milijonierius, o rytoj eisiu vėl dirbti valytoju. Kaip jums toks gyvenimas? Skamba viliojančiai? Nežinau kam ir kur čia skambina, bet manęs tokia situacija, tikrai nevilioja. Ir neturėtų.
Grįžkime prie pradžios. Jeigu žinai ko nori, labai lengva nuspręsti: nuo šiandien aš busiu kitoks. Tuomet ateina sunkioji dalis – įtikinti aplinką, jog tave priimtų kitaip, labai abejoju, kad galvos nusiskutimas plikai padėtų. Taigi mielas kolega, kaip tu (arba bet kuris kitas kuris nusprendė pasikeisti), įtikinsi mane (savo aplinką), kad tu jau kitoks, kad tave vertinti turėčiau kitaip?