Pietums aštuonkojis

Kaip jūs reaguotumėte, jeigu jums pasakytų, kad šiandien pietums aštuonkojis?

Pietinių jūrų pakrančių gyventojai greičiausiai nereaguotų niekaip, jiems tai kasdieninis patiekalas, tačiau mums lietuviams - egzotika.

Paklausus: ar valgysi šiandien pietum aštuntoji, daugelis lietuvių greičiausiai atsakytų: Ne, jis neskanus. Dar įdomesnis būtų jų atsakymas į antrąjį klausimą: ar ragavai - Ne. Keista žmonės neragavę, teigia, kad jis neskanus, kodėl?

Savo nuomonę tuo klausimu pateiksiu vėliau, o pradžiai leiskit pasigirti.

Taigi, apsilankiau pas labai mylimus kiniečius. Bevartydamas meniu pamačiau patiekalus iš aštuonkojo ir pagalvojau: kodėl gi ne? Tai tikrai nėra patiekalas, kurį valgau kasdien, iš tiesų aš niekada net tik buvau valgęs, bet iš vis nebuvau net matęs jokių patiekalų iš aštuonkojų. Užsisakiau ir pradėjau laukti. Ko tikėjausi? Nežinau, turbūt kokio nors gabalo šaltienos. Esu prisižiūrėjęs daug filmų apie aštuonkojus, kurie ryja kruizinius laivus, tai tikėjausi, kad man įmes kokią vieną ataugą per visą lėkštę. Klydau.

Ar nebuvo baisu? Iš ties buvo baisu, pagalvojau, o kas jeigu įsidėsiu vieną kąsnį į burną ir man jis taip nepatiks, kad spjausiu lauk, arba bėgsiu į tualetą... Bet, kaip matote, aš gyvas sveikas, dabar pasakoju jums.

Iš meniu galima buvo išsirinkti kelis patiekalus pvz. aštuonkojai su vištienos ir kiaulienos gabaliukais, aišku, tokiame patiekale tų pačių aštuonkojų mažiau nei trečdalis, bet jis turėtų būti žymiai artimesnis lietuvio sielai. Vis tik, aš pagalvojau, kad jeigu jau bandom ekstremalius nuotykius, tai pagal pilną programą ir užsisakiau aštuonkojus su daržovėmis. Čia reikėtų pastebėti, kad man susidarė įspūdis, jog kinai augina tik dvi daržoves: cukiniją ir papriką. Taip, patiekalas buvo aštrus.

Kai atnešė, aš penkias minutes žiūrėjau į lėkštę bijodamas įsidėti tą dalyką į burną. Ką pamačiau? Kaip paaiškėjo, aštuonkojis - tai mažas padaras maždaug apie 5 centimetrų dydžio. Iš vienos pusės rudas ir susisukęs kaip šokoladinis saldainis iš asorti. Iš kitos pusės baltas su daugybe mažų spuogelių, kažkuo primenančių oro burbulus. Skonis? Gal prisimenate, tokius meškiukus – guminukus? Toks nesikramtantis gumos gabalas, tik nesaldus.

Išėjęs iš restorano dar ilgai jaučiau aštuonkojus tarp savo dantų...

Kodėl daugelis žmonių (beje, vyrai žymiai dažniau) atsisako patiekalų, kurių niekada nėra ragavę ir nenori ragauti, jeigu patiekale yra bent vienas nežinomas/neaiškus ingredientas? Atsakymas labai parastas – bijo pokyčių.

Kai aš einu pietauti su kolegomis, jie neatvertę menių, gali pasakyti ką šiandien valgys. Ar jie moka visą meniu mintinai? Tikrai ne, tiesiog jie visada valgo vieną iš dviejų savo mėgstamų patiekalų, tokiu atveju išsirinkti nesunku. O aš taip negaliu, esu smaližius, norisi paragauti vis kitą.

Rinkdamiesi visada tą patį patiekalą žmonės apsisaugo nuo filosofinių kančių: ką šiandien valgyti? Ir nuo rizikos bei baimės: o kas jeigu man tas patiekalas nepatiks? . Aš čia dabar kalbu apie maistą (beje, skanaus tau), tačiau tie patys principai gali būti pritaikyti bet kurioje srityje, žmonės bijo peržengti savo saugios zonos ribas ir pasinerti į nežinomybę. Visiems patinka komfortas, tačiau komfortas migdo ir neleidžia atrasti naujų dalykų. Kartais visiems verta išbandyti naujus/nepatirtus dalykus, tačiau tikrai nemanykit, jog būtina išbandyti visus dalykus. Yra dalykų, kurių geriau niekada nebandyti, bet būkim sąžiningi, nekritikuokim to ko nebandėm ir nesuprantam.

Tai kas norėtų aštuonkojo pietums?

Brukštelk žinutę