Pietums aštuonkojis
Kažkurią vasarą su pusbroliu buvom nusipirkę, grynai iš smalsumo, aštuonkojo čiuptuvų. Nei ten baisu nei ten ką valgyt jį :) O skonis tikrai kaip lašinio skūros - sunkiai kramtosi, na bet - egzotika. :)
Štai taip atrodo mano valgytos jaučio sėklidės. http://farm3.static.flickr.com/2244/2211672810_0b07d70c01.jpg Jis man apie aštuonkojus pasakoja. Ko dar nė karto neragavai? Alyvuogių?
Įsivaizduoju, kad tai yra kažkas labai panašaus į moliuskus. Jų mėsa irgi tokia kaip guminė ir labai sunkiai kramtosi, keletą kartų esu valgiusi, bet po paskutinio man pusdienį skrandis buvo sustojęs ir žagsėjau kaip paukštė, matyt lietuviškų patiekalų išlepintoms skrandžio sultims sunku įveikti egzotiką...
O man labai patiko ir išbandysiu dar kartą :-) Dėl meniu vartymo ir išsirinkimo vis to paties patiekalo? Jo, bijau, kad nepajusiu to malonumo, kuris su jau žinomu patiekalu - garantuotas. Tikrai kartais verta peržengti save :-)
Jei kalbant apie aštuonkojus – lietuviai turi aukštą valgoma-nevalgoma slenkstį. Ir nėra paprasta jį perlipti. Nebūtina to sieti su "įžengimu į nežinomybę" ar pokyčiai. Tai tiesiog valgymo įpročiai. Aš asmeniškai nevalgyčiau ne dėl to, kad neskanu. Tiesiog man ir krevečių pakanka. Toliau nežengiu.
Kaip supratau viso rasinio esme: karts nuo karto nepabijoti pabandyti kazko naujo. Dabar jeigu isivaizduosim kaip veikia tas biznis, tai restoranu tiekejai vis bando imantriau ka nors pasiulyti, pradziai astunkojai, paskiau jaucio seklides, paskiau mamos kotletai is kaciuko, o veliau ar neprieisim prie ZMOGIENOS? Kur ta riba? Ar mes neisivelsim i pastovu nauju pojuciu paieska? Kaip mano tevas sako, kai mama padaro valgyti: VALGYTI AR NEVALGYTI? STAI KUR KLAUSIMAS :)
Asmeniškai as esu gurmanas. Mėgstu visokius pelėsinius sūrius (kuo aštresnis kojinių kvapas, tuo geriau), midijas, sepijas ir t.t. Visada išbandau naujus šokoladinius saldainius. Pats gamindamas karį naudoju dažniau nei druską. Beveik visiškai perėjau ant alyvuogių aliejaus. Kreipiu dėmesį į taip, kaip maistą išdėstyti lėkštėje, kad būtų estetiškai gražus vaizdas. Nusipirkęs Thailand'o patiekalų knygą išbandžiau įvairius troškinius, tik gaila, kad per kišenę muša labai. Pvz., vien tik padažui kokosų pienas, raudonasis kario padažas ir konservuoti bambukų ūgliai jau virš 20 litų :( O keliems asmenims bendra patiekalo kaina apie 40-50 Lt išeina, beveik tiek pat, kiek restorane. Taip pat su soja mėgstu žaisti - kotletukai, kepsneliai, troškiniai. Turiu savo firmines bulves, firminė kiaušinienę su čili pipirais. Dabar bandau picas visokias kepti, ne egzotika, bet už 25 Lt galima keturiems žmonėms po didelę picą padaryti. Žodžiu, gaminu kažką egzotiško norėdamas atsipalaiduoti. Juk geriausi virėjai yra vyrai! O geriausios virėjos yra moterys!
Na as visai normaliai reaguociau, esu daug ko valges, ir astuonkoji ragaves, tai nieko ten baisaus nera
Zinote pasakyciau tiesiai sviesiai, nors del skonio nesigincijama, bet man jo skonis tikrai slykstus, tad jeigu teks pietus si karta praleisti, as su mielu noru taip padarysiu ;)