Ponas Šypsena sutinka Panelę Ašarą
Mokykloje mane vadina Šypsena. Tie kurie mane pažysta turbūt žino kodėl, o tie kurie nežino - manęs nepažysta... Norėjau pasakyti patys kalti, kad nepažysta. Jo...
Kartais pasidaro gaila, kad mano puslapis yra truputėli mažiau populiarus nei Delfis, ir nevisi žmonės jį skaito... Jeigu skaitytų, pasaulyje būtų gyventi lengviau.
Tai va tokia tat įžanga. Šiandien vėl norėjau pakalbėti ką galima būtų pavadinti stipriu žodžiu depresiją, bet iš tiesu tai tik paprasčiausiai prasta nuotaika. Tikiuosi kad jūs esate labai laimingi žmonės, o man vis dėl to kartais tenka pabendrauti su žmonėmis, kurie visais įmanomais būdais, išskyrus tiesiogine to žodžio prasme, rėkia: „ aš jaučiuosi šūdinai ir atėjau apšūdinti tavo gyvenimo“. Smirda visas tas reikalas. Prisipažinkit, kas dabar pabezdėjo.
Vieną tokią dieną, kai mano nuotaika puiki kaip visuomet, man teko susidurti su tokiu žmogumi... Na tokiu... Supratote kokių? Tokiu, kur nuotaika išėjo parūkyti. Neatsimenu kas pasakė tokia mintį: žmogaus, kuriam yra blogai tu nepakelsi iki savo gero lygio, bet jis tave lengvai nusitems iki savo blogojo. Ką gi...
Aš kaip visada linksmai paklausiau, kaip jam sekasi. Ir spėkit kaip jam sekasi? O gi blogai! Ne tas žodis, kas galėjo pagalvoti, jog saulė pateka rytuose? Vat jeigu patekėtų iš vakarų būtų visai kitas reikalas... Žodžiu, nedetalizuosiu, bet patys suprantate.
Tuomet pabandžiau paklausti kažko kito, o gaila... Geriau to būčiau nedaręs. Situacija ir toliau blogėjo. Jeigu tam žmogui jau viskas taip blogai, galbūt reikėtų tuomet man papasakoti kaip man gerai? Ech... Pradėjus man pasakoti, staiga stebuklingai susivokiau, kad man nėra gerai, savaime suprantama, su to žmogaus pagalba. Taigi, tuoj pat nutilau ir suvokiau, kad ta stebuklinga šauni nuotaika, kuri buvo prieš žmogui apsireiškiant mano horizonte baigia išnykti kaip rūkas vidurdienį (nemaišyti rūko ir smogo). Supratau ir dar vieną dalyką: arba aš tuoj pat bėgu kiek mano kojos neša kuo toliau, arba tuoj mes abu užsiimsime grupiniu depresavimu. Šiuo atveju depresavimas reiškia, kad imsim žaisti žaidimą: „o tu paklausyk kaip mano blogai, daug blogiau nei tau“. Kadangi aš neesu fanas pastarojo žaidimo, tai teliko... Ir tuomet kažkaip visiškai atsitiktinai pasakiau, kad vakar gavau postcrossing atvirutę iš Norvegijos. Ir stebuklas atsitiko, staiga žmogus visas pasikeitė. Kaip paaiškėjo jis visai neseniai buvo Norvegijoje, ir jam ten labai patiko. Jis ne tik linksmai papasakojo apie savo viešnagę toje šalyje, bet taip pat ir apie nuotykius, kitose vietose kur lankėsi...
Kartais iš tiesu tenka susidurti su žmonėmis, kurių nuotaika yra bloga. Ką daryti? Visu pirma, jeigu nenorite susigadinti nuotaikos, neguoskite, neverta. Palauk, palauk, juk mums kaip tik sakė, kad svarbu paguosti žmogų, juk tai yra ką mes geriausiai mokame, ką daryti tuomet?. Svarbiausia, kad žmogus pakeistų savo dėmesio centrą. O jeigu liaudiškai, tai kad pakeistų savo mintis. Aš tą padariau, paminėdamas žodį Norvegija. Bet būkim sąžiningi, tai buvo visiškai aklas šūvis. Ar jūs manote, kad galite surasti juodą katę tamsiame kambaryje? O jeigu jinai būtų užsimerkusi? Taigi, geriau nespėlioti, iš karto nusitaikyti į tikslą. Kuo geriau jūs pažystate žmogų, tuo jums lengviau atspėti, kuo didžiuojasi žmogus, ką jis labiausiai mėgsta, būtent apie tuos dalykus ir reiktų paklausti.
O ką daryti kai žmogus nėra geras pažystamas? Tuomet galima pabandyti keletą standartiniu spėjimu. Tam tikro amžiaus žmonės labai didžiuojasi savo vaikais ir jų pasiekimais, todėl galima paklausti kaip sekasi jų vaikams. Galima paprašyti papasakoti apie didžiausią svajonę, arba didžiausią gyvenimo nuotykį. Beveik visuomet galima aptarti paskutinę lietuvių krepšininkų pergalę. Blogiausiu atveju galima kalbėti apie gerą orą... Na, gerai aš daugiau nesugalvoju, gal jūs galėtumėte pasiūlyti dar universalių temų? Svarbiausia, kad tos temos būtų teigiamos.