Praradimai

Kai aš tik pradėjau naudotis internetu, visi žmonės slėpėsi po slapyvardžiais, labai retai kas avatarui naudojo savo tikrą nuotrauką. Laikai pasikeitė, dabar daugelis naudoja savo tikrą vardą ir tikrą nuotrauką. Mes praradome privatumą, tačiau ar tai vienintelis dalykas, kurį mes praradome?

Mano nuomone, mes praradome kai ką daug svarbesnio, nei privatumas.

Seniau galėjai bendrauti su vienu žmogum kelis metus, žinoti jo slapyvardį, tačiau daugiau jokių asmeninių detalių. Dabar apie žmogų, su kuriuo niekada nesi bendravęs, niekada nesi sutikęs gali žinoti daugiau nei apie... savo senelį?..

Seniau, jei žmogus patikėdavo tau savo asmeninio gyvenimo detales, tai reikšdavo labai daug, tu tapdavai jo draugu. Dabar „draugu“ galima tapti vieno mygtuko paspaudimu.

Yra susidaręs įvaizdis, kad seniau, žmonės slėpdavosi po slapyvardžiais, todėl galėdavo daug primeluoti, apgauti ir neatsakyti už savo žodžius, nes prisikalbėjai, pasikeitei savo slapyvardį ir vėl gali prisikalbėti iš naujo. Taip, buvo žmonių, kurie taip elgdavosi. Turbūt ant kiekvienos obels galima rasti porą sukirmijusių obuolių, tačiau, jei vienas blogas, nereiškia, kad visi blogi.

Žmonės, kurie keisdavosi savo slapyvardžius, dažniausiai tai darydavo dėl nuotaikos ar dėl to, kad nerado savo identiteto. Iš goto tapus panku atitinkamai ir slapyvardis pasikeisdavo iš gotų katinas į šuo pankas ar kažkas panašaus...

Kita vertus dabar žmonės viską pasirašinėja savo vardu, vadinasi jie neapgaudinėja, nemeluoja ir yra visuomet sąžiningi bei teisingi? Jeigu taip galvojate, galvokite dar kartą.

Dabar jūs galite sekti grupę žmonių, sužinoti ką jie veikia, ką jie mėgsta, kaip jie jaučiasi. Įsivaizduokite, kad vienas iš jūsų draugų yra Neringa Negatyvytė. Tai ką jinai rašo dažniausiai atrodo panašiai blogas oras, bloga valdžia, kaimynas blogai į mane pažiūrėjo. Jei žmogus transliuoja tik neigiamas emocijas, tai gana greitai jums praeis noras tą žmogų sekti. Aišku, jūs nenorite įžeisti savo draugo, todėl jo nenudrauginate, bet vietoj to paspaudžiate „paslėpti visus įrašus“ (Nesvarbu kokį socialinį tinklą naudojate, yra būdai kaip tą padaryti).

Kai paslepiate visas Neringas, kas jums lieka? Povilas Pozityvinskas. Jo skleidžiamas turinys atrodo maždaug taip: valgau tortą, valio! Ilsiuosi Palangoje, valio! Su kolegomis geriam alų.. Jūs apgaubiate save tik pozityvia informacija, viskas yra labai šaunu, ar ne? Ne, dabar jūs turite problemą.

Nei vienas žmogus, jeigu jis yra sveikas ir normalus neturėtų būti įstrigęs vienoje emocijoje ilgą laiką. Žmogus turi patirti visą gamą emocijų: liūdesį ir džiaugsmą, neviltį ir sėkmę...

Jei žmogus pusmetį užstrigęs neigiamoje emocijų skalės pusėje, jam ryškiai reikia pagalbos (Pasitarkit su specialistais šituo klausimu).

Jei žmogus įstrigęs teigiamų emocijų pusėje, čia jau darosi įdomu. Gali būti, kad jis tiesiog nučiuožęs nuo stogo ir nieko čia nepadarysi, jis nepakaltinamas. Tačiau daug labiau tikėtina, jog jis specialiai tik tokią informaciją skleidžia. Kodėl? Galbūt jam reikia dėmesio (aka like'ų), galbūt dėl kitų priežasčių. Čia kyla klausimas: kiek to ką jis skleidžia yra tikra, o kiek jis išsigalvoja? Galbūt jis dabar nėra Palangoje, o įkėlė pernykštę nuotrauką? Galbūt jis išviso nėra buvęs Palangoje ir įkėlė nuotrauką iš interneto? Nesvarbu, ar matote kur lenkiu?

Žmogus, kuris tendencingai skleidžia tik dalį savo gyvenimo yra nenuoširdus, žmogus, kuris klastoja savo gyvenimą yra melagis (arba menininkas, kaip pažiūrėsi).

Mes praradome privatumą, bet kartu mes praradome ir nuoširdumą.

Šiais laikais net naujienų portalai ieško naujienų facebooke... Jeigu tu nebijai, kad tai ką parašei gali sugrįžti tau bumerangu su purvo doze ar kitais neigiamais dalykais, tu tiesiog esi kvailys arba neparašei nieko asmeniško.

Kodėl aš sakau, kad praradom nuoširdumą? Slapyvardis yra kaip šarvai. Jis padeda atskirti virtualų ir realų pasaulį, ką šiais laikais padaryti labai sunku. Slapyvardis leidžia pabėgti iš aplinkos, kurioje esi, į aplinką, kurią susikūrei.

Kai niekas nežino kas stovi už slapyvardžio niekam tai ir nerūpi. Tačiau įdomūs dalykai prasideda, kai jie sužino. Aplinka, kuriai tokie dalykai niekada nerūpėjo, nukrypins patikrinti ką tu sakai. Jie niekada nepaliks komentaro internete, tačiau visuomet būtinai pasakys koks tu neteisus gyvai. Ir jeigu nemokate skaityti tarp eilučių, tai taip, aš kalbu apie psichologinį smurtą. Aišku, ne kiekviena aplinka propaguoja tokius dalykus. Ir vis dėl to kiekvienas žmogus labiausiai bijo sulaukti nepritarimo iš aplinkinių.

Dabar, kai visi yra Vardeniai Pavardeniai, daug lengviau pasiduoti spaudimui ir sakyti, tai ko visi tikisi, nei būti savimi, nes, neduok dieve, netyčia tavo mintis suras ne tas žmogus. Tai keista ir tuo pačiu liūdna, žmonės įgijo vardą arba brandą (kaip jums labiau patinka), tačiau tuo pačiu tapo papūgomis kartojančiomis tą patį sukramtytą neskoningą turinį, nes tai yra saugu (ir politiškai korektiška).

Istorijos | Lenktynės - gyvenimo metafora ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(2)