Privatizuokim ligones ir mokyklas

Šiandien kalbėsiu turbūt labai kontraversiška tema. Kadangi, negirdėjau nieko kito kalbant šita tema, manyčiau, kad kai kurias idėjas reikia iškelti į viešumą.

Deja, pas daugelį mūsų politikų galvoje vis dar čiulba komunizmas. Aš, aišku, negaliu įlįsti į jų galvą, bet galiu spręsti iš jų elgesio.

Prieš kokius dešimt ar daugiau metų buvo nušvitęs protas kažkuriems politikams, ko pasekoje buvo įkurta daug privačių klinikų. Nuo to laiko kiekvienas sveikatos ministras stengiasi vis labiau jas apriboti bei paskatinti atsisakyti savo verslo.

Kada paskutinį kartą lankėtės poliklinikoje?

Dažniausiai tai yra senas pastatas. Komunizmo architektūrinis stebuklas, kai kurie turbūt mena ir Smetonos laikus. Jeigu jums pasisekė, pastatas yra remontuotas praėjusiame amžiuje. Na gerai, aš su tirštinu spalvas, iš tiesų, kai kurios poliklinikos remontuotos visai nesenai. Tačiau joks remontas nepadės, jei projektas buvo kvailas. Daugelis poliklinikų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia originaliai (nes komunizme nėra invalidų) ir tik atnaujinimo metu bandyta spręsti šitą problemą, kas rezultate kartais reiškia, kad atsirado keistas įėjimas pro užpakalines duris.

Poliklinikos man atrodo kaip labirintai. Vieni koridoriai siauri, kiti platūs. Prie vienų kabinetų yra suoliukai laukimui, prie kitų nėra, trečiose iš viso vienas suoliukas ir trys kabinetai. Ar teko lankytis poliklinikos tualetuose? Atrodo kaip bakterijų inkubatorius.

Beje, o apie tvarką teko girdėti? Šeimos gydytoja siunčia mane pas specialistą. Specialistas rekomenduoja procedūras, bet pats siuntimo išrašyti negali, todėl turiu grįžti pas šeimos gydytoją. Atlikus procedūras aš turiu grįžti pas specialistą ir tuomet pas šeimos gydytoją. Klausimas kiek kartų aš turiu lankytis registratūroje? Praktiškai tokias užduotis galima spręsti per matematikos olimpiadas.

Kai visą tą džiaugsmą patiri pradedi galvoti, kad privačios poliklinikos būtų geriau. Aišku, reikia suprasti, jog privatus verslas pats iš savęs nėra geriau. Konkurencija daro verslą geresniu. Verslo tikslas prisivilioti daugiau klientų. Klientai eina ten, kur geriausias aptarnavimas ir geriausi rezultatai. Kad tą pasiektų, verslas turės prisivilioti geriausius specialistus siūlydamas didžiausias algas. Atrodo visi laimi ar ne?

Ne visai. Visu pirma, kad visi laimėtų reikalinga konkurencija, mažesniuose miesteliuose jos nebus. Kita vertus maximą galima rasti ir mažuose miesteliuose, niekas lyg ir nesiskundžia.

Geriausios algos ten kur didžiausia konkurencija, t.y. didžiuosiuose miestuose, vadinasi mažesniuose liks tik prastesni gydytojai. Kita vertus, mes ir dabar turime gydytojų trūkumo problemą rajone, taigi, iš principo niekas nesikeičia.

Galiausiai reiktų pamiršti nemokama mediciną, ką aš su džiaugsmu padaryčiau, jeigu gaučiau gerą aptarnavimą. Tačiau ne viskas taip blogai kaip skamba. Dabar valstybė pasisavina jūsų PSD, kuris yra apie 100 eurų. Įsivaizduokite, kad tiek pinigų pervestumėte į investicinį kaupiamąjį sveikatos draudimą (kiekvieną mėnesį!). Kol esate sveikas kaupiate pinigus, kai reikia gydytis juos naudojate. Kai kurie iš jūsų galės susidėti deimantinius dantis, kiti išėję į pensiją pasisamdyti slaugytojų iki savo gyvenimo galo. Dabar jūs to padaryti negalit, nes valstybė.

Jeigu mes privatizuojam poliklinikas, kodėl to paties nepadaryti su mokyklomis? Žinau, skamba absurdiškai, bet pagalvokite apie tai.

Dabar didžiausia problema, kad mokinių skaičius mažėja, todėl reiktų kai kurias mokyklas uždaryti, atleisti kuriuos mokytojus. Politikai bijo priimti tokius sprendimus, tačiau verslas tuoj pat atsikratytų neefektyvaus resursų švaistymo.

Įsivaizduokite, kad uždarytume vieną mokyklą. Nebereikėtų pinigų remontams ir renovacijoms. Nebereikėtų mokėti už šildymą. Mokytojai, kurie skundžiasi dėl algų, todėl kad negali surinkti pilno krūvio pereitų į kitas mokyklas, kur mokytojų trūksta arba pakeistų profesiją.

Mokykla dažniausiai yra ne tik pastatas, šalia būna krepšinio aikštelės ir futbolo stadionas t.y. didžiuliai žemės plotai, kuriuos galima parduoti.

Už pinigus galima nupirkti autobusiukų vežioti mokinius taip pat finansuoti įvairius būrelius mokiniams.

Bet grįžkime prie verslo. Kad galėtumėte turėti privačias mokyklas mums reikia dviejų dalykų. Pirma apsibrėžti kaip vertinsime mokslo kokybę. Greičiausiai tai turėtų būti egzaminai. Jau dabar egzaminai vyksta dažniau nei vieną kartą gyvenime. Aš nemanau, kad egzaminai turėtų būti kasmet. Net gi kas du metus, manau, kad būtų per dažnai. Egzaminai galėtų vykti kas tris-keturis metus. Dabartinės švietimo sistemos problema, kad moksleiviai turi apie dvylika skirtingų dalykų per semestrą, tačiau laiko apie keturis egzaminus. Ar jums tai neatrodo nelogiška? Kam švaistyti laiką dalykams, kurie nereikalingi? Kita vertus ar norite pasakyti, kad tokie dalykai kaip geografija ir Lietuvos istorija yra nereikalingi? Tuo pačiu reikia suprasti, kad mes negalime versti moksleivių laikyti dvylikos egzaminų.

Jūs, aišku, dabar norėtumėte paklausti: kokia antra sąlyga norint turėti privačias mokyklas? Visiškai nesikišti į mokymo programą. Paimkime pavyzdį. Įstatymu nustatome, kad egzaminai vyks po keturių metų ir reikia išlaikyti du egzaminus matematika ir lietuvių kalbą. Ką mokys mokykla keturis metus visiškai nesvarbu, gali visą laiką mokyti tik matematikos ir lietuvių kalbos. Gali visą laiką mokyti muzikos ir dailės. Gali mokyti dvylikos skirtingų dalykų. Po egzaminų turėsime rezultatus ir žinosime kaip kiekviena mokykla pasirodė. Tėvai, aišku, norės siųsti vaikus į geriausias mokykla. Kadangi, privačios mokyklos reitingas yra priklausomas nuo rezultatų, jos galės kelti savo kainas tik išlaikydamos ir gerindamos praėjusių metų rezultatus. Jūs aišku galite pasakyti: o tai turtingų vaikų tėvai gaus geriausią išsilavinimą. Pirma, kuo tai kitaip nei dabar? Jei mokykla į kurią eina vaikas yra šūdas, turtingi tėvai gali pasamdyti tiek korepetitorių kiek reikia. Vargšai neturi pinigų korepetitoriams. Bet pasakymas, kad viskas liktų taip pat nėra geras pasiteisinimas, nes niekas neliktų taip pat. Aš manau, kad iš tiesų viskas pagerėtų. Matote mokyklos norėdamos išlaikyti gerą vidurkį turėtų balansuoti tarp turtingų ir protingų. Mokyklos turės steigti stipendijas, nes turtingi ir protingi ne visuomet vienas ir tas pats. Taip neturtingi gaus šansą patekti į geriausias mokyklas, ko jie dabar neturi.

Jūs aišku, galite pasakyti, kad kai kurie žmonės nėra sutverti matematikai ar kalboms. Pavyzdžiui aš šiuose tekstuose greičiausiai padarau tiek klaidų, kad jos atbaido, kai kuriuos žmones nuo skaitymo. Ir aš jums pasakysiu - aš tuo netikiu, visi žmonės yra sutverti matematikai. Dabar mes turime vieną mokymo sistemą, kuri orientuojasi į vidutinį moksleivį, kokio realiai nėra. Tačiau jei mes nesikišime į mokyklų darbą, jos norėdamos konkuruotų, turės pasirinkti skirtingas mokymo sistemas, orientuotas į skirtingus žmones. Ir jūs pamatysite, kad skirtingos sistemos pritaikytos tinkamiems žmonėms gali pasiekti tuos pačius įvertinimus.

Tokioje sistemoje yra tik viena grėsmė. Verslas bus orientuotas į tai, kad pasiektų geriausius rezultatus. Jei nebus dailės egzamino, tai dailė ir nebus mokoma. Kas, mano nuomone, yra gerai. Kam mokyti, tai ko nereikia? Grėsmė čia kyla iš to, kad įvertinimo sistema bus neteisinga. Ir, mano nuomone, tiek iš pirmo, tiek iš antro karto neįmanoma įvertinimo sistemos padaryti teisingos, nes tai naujas dalykas, kurio daugelis nesupranta. Norint sukurti teisingą sistemą, reikia mokytis iš klaidų. Kitaip sakant, būti moksleiviu pereinamuoju laikotarpiu gali būti labai neįdomu.

Aš suprantu, kad abi mano idėjos gali skambėti kaip iš neįtikėtinų, bet pagalvokite apie tai. Verslas visuomet siekia pelno, vadinasi stengiasi maksimaliai optimizuoti savo veiklą į geriausius rezultatus. Tuo tarpu valstybė įveda biurokratija ir stagnaciją. Jūs tikrai nenorite stagnacijos savo sveikatoje, o jei geriau pagalvosite stagnacija švietimo sistemoje, kai pasaulis taip greitai keičiasi irgi bloga idėja.

Istorijos | Korupcija ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)