Running dinner

Šiais metais vadovaujuosi klausimu: kur man apsilankyti? Kai sužinojau, kad Kaune vyks Running dinner (Vilniuje jis vyksta jau kuris laikas), tai supratau, kad noriu sudalyvauti, noriu sužinoti kas tai yra.

Tiesa, aš nemoku valgyti gaminti ir paaiškėjo, kad neturiu draugų (kurie mokėtų gaminti valgyti), bet ar tokios smulkmenos turėtų mane sulaikyti nuo dalyvavimo?

Mano įspūdžiai

Pradėkim nuo to, kad tai buvo nevisai taip kaip aš įsivaizdavau. Kaip aš įsivaizdavau? Susirenka trys komandos ir pagal geriausius lietuvių apsirijimo papročius susėda prie stalo ir po to nuo jo nepasikelia.

Kaip vyko? Viena komanda turėjo progą susipažinti su dar šešiomis komandomis. 14:00 visi valgo užkandžius. 16:00 visi valgo pagrindinį patiekalą. 18:30 visi valgo desertą. 20:00 kas nori renkasi į duzges Čiop Čiop. Kiekvienas įvykis vyksta vis kitoje vietoje. Mano atveju priešinguose miesto kraštuose (kad būtų įdomiau).

Mano diena prasidėjo devintą valandą ryto ėjimu į turgų. Mūsų komandą gamino pagrindinį patiekalą - uzbekišką plovą, nesileisiu į smulkmenas, tačiau pasakysiu, jog vien gamybos procesas užtruko keturias valandas ir buvo gaminama lauke. Oras, aišku, kol kas dar vėsokas tokiai avantiūrai, bet bent jau nelijo. Man tai buvo nauja ir įdomi patirtis stebėti tokio patiekalo gaminimą (ir simboliškai prisidėti). Jeigu man anksčiau kas nors būtų pasakęs eik į gurmaną restoraną ir užsisakyk plovo, būčiau atsakęs: meh... Tačiau po to kai mačiau visą gamybos procesą: Ačiū už rekomendaciją, būtinai nueisiu. Kainuos 50 eurų? Nieko tokio, man kaina nebaisi. Pamatymas kaip gaminamas patiekalas, pakeičia požiūrį į patiekalą.

Pirmas mūsų vizitas buvo į svečius valgyti užkandžių. Atvykome į labai įspūdingą namą (aš irgi norėčiau tokiame gyventi). Čia sutikom dvi komandas. Vieną sudarė dvi merginos, kitą - trys merginos ir šuo. Šeimininkės pasirinko temą - Meksika ir pagamino guacamole ir salsa padažus. Aš paragausiu kiekvieną patiekalą vieną kartą, bet tikrai ne kiekvieną antrą kartą, ypač, jeigu jie yra aštrūs.

Pradžia buvo šiek tiek nejauki, kai susirenka tiek daug nepažįstamų žmonių, bet vėliau ledai prasilaužė ir buvo tikrai įdomu pabendrauti. Prie bendravimo taip pat prisidėjo ir šuo aktyviai prašydamas dėmesio.

Beje, mane kankina klausimas: kas yra užkandis? Jeigu aš nusiperku raikytos duonos, raikyto sūrio ir sudedu viena ant kito tai čia jau užkandis ar ne? Pagal studentišką logiką sakyčiau taip, bet koks nors virėjas už tokį dalyką mane užbadytų negyvai šaukštu. Aš manau, kad prie užkandžio neturėtų reikėti įdėti tiek daug darbo kiek prie pagrindinio patiekalo, bet kiek to darbo įdėti? Ar būtinai turiu nupirkti vieną ingredientą iš gurmanų sąrašo?

Pagrindinio patiekalo žmonės rinkosi į mūsų komandos būstinę. Į svečius atvyko viena komanda sudaryta iš dviejų merginų ir antra - iš dviejų merginų ir vaikino. Kokia tikimybė, jog plovo valgyti atvyks gurmanas, kuris žino kaip tą plovą pagaminti?

Priešingai nei pirmo susitikimo atveju ledus pralaužti galima tokiu paprastu klausimu kaip: ką jūs valgėte užkandžių?

Deserto vykome į įspūdingą vietą, labai gražų butą (aš vis tiek norėčiau gyventi name), kur mūsų laukė dvi komandos. Vieną sudarė trys merginos, kitą – dvi. Desertui šeimininkės pateikė maskarponės pyragą su vyšnių padažu ir baltu vynu. Geras patiekalas gerai užbaigti gerą dieną.

Bet diena dar nesibaigė ir visiems buvo įdomu kaip atrodo Čiop Čiop. Tai keista vieta, tarsi baro ir dirbtuvių hibridas. Kada paskutinį kartą esate matę, kad kas nors atsivestų šunį į barą? Tai buvo baltas kišeninis šuniukas, nenoriu įžeisti šeimininkų, bet, sąžiningai sakant, aš laukiau, kada šuo užminuos kilimą, rodos, nieko panašaus neatsitiko. Ir jeigu tai jums nėra keista, tai: kur esate matę patalpose įrengtas sūpynes?

Vos įžengus į Čiop Čiop užpuolė klegesys, šurmulys, daugybės kalbančių žmonių triukšmas. aaaaaAAAAA!

Jei paimtume kitą kraštutinumą, tai tą pačią savaitę buvau viename programuotojų renginyje (nesakysiu kuriame), mano pirma reakcija atėjus: kas mirė? Tai tokia tyla, kuria galima jausti fiziškai. Musės ir uodai skirsdami į tokias vietas prisuka duslintuvus, kad nesudrumstų tylos.

Čiop Čiop teko pakalbėti su šefu-mentoriumi Tadu, jaučiu didelę pagarbą jaunimui, kuris žino ko nori pasiekti. Sužinojau kaip paruošti varną, bet keisčiausia dalis, jog yra firma, kuri specialiai augina varnas valgymui ir, jei kils noras, galite užsisakyti.

Diena pralėkė neįtikėtinai greitai su daugybę patiekalų, daugybę žmonių ir daugybę įspūdžių.

Bendros pastabos

Iš patirties susidarė įspūdis, jog visuomet yra viena komanda, kurios žmonės tokie nuobodūs, kad per visą buvimo kartu laiką (kuris gali trukti nuo pusvalandžio iki keletos valandų) sunkiai pasako daugiau nei dešimt žodžių. Kita vertus, visuomet yra bent vienas aktyvus žmogus, kuris gali ir nori pasidalinti savo patirtimi.

Per vieną dieną pamačiau daugiau šunų nei per visus metus iki tol.

Statistinis dalyvis yra VDU studentė. Sprendžiant iš to kas susirinko Čiop Čiop nedaugiau nei 30% dalyvių vyrai. Ir darysiu spėjimą, kad nebuvo nei vienos komandos sudarytos tik iš vyrų. Kodėl tiek mažai vyrų? Ar maisto gaminimas (ir valgymas) not macho? Ar dalyvauja tik vienišos moterys? (Šituo aš netikiu). Ar... trečios prielaidos nesugalvoju...

Dalyvių amžius yra 20+, tai yra jaunimo renginys. Būtų tikrai keista (bet ir įdomu) nuvykus pas kokią bobutę kaip užkandį gauti namie gamintų lašinių.

Dalyvių kulinariniai gebėjimai yra skirtingi. Niekada nežinai ko tikėtis. Jeigu esi virėjas, tai tavęs laukia daugybė nusivylimų. Jei pas tave ateis virėjas, tai nesvarbu ką gaminsi, jam turbūt įtikti bus sunku.

Saugios pokalbio temos yra: ką valgė arba ką gamino. Blogos temos yra: ką veikia gyvenime, ką dirba/mokosi? Ne visi žmonės nori tai pasakoti (ypač jei nemėgsta/nesididžiuoja). Kitas blogas variantas, kai du ITišnikai iš skirtingų komandų pradeda rėkauti per visą stalo savo keiksmažodžius.

Ar renginio metu galima užmegzti naujas pažintis ir draugystes? Taip. Nors aš pats nemanau, jog kada nors dar pamatysiu tuos žmones, kuriuos sutikau.

Kaina. Teoriškai renginys nemokamas. Praktiškai produktai kainuoja, kelionės kainuoja ir, jei neini į svečius tuščiomis irgi kainuoja. Kaina vienam žmogui priklauso nuo komandos dydžio, gaminamo patiekalo, svečių skaičiaus. Asmeniškai aš manau, jog tai yra brangus renginys.

Organizatoriai atsiuntė anketą ir vienas iš klausimų buvo: ar dalyviai mokėtų už tokį renginį? Aš suprantu jų norą užsidirbti ar bent išeiti ant nulio, nes renginio organizavimas atima laiko, o duzgių turbūt dar ir kainuoja. Tačiau aš nenorėčiau, kad renginys dar pabrangtų (Įdomu būtų sužinoti kokie apklausos rezultatai).

Ar jūs turėtumėte dalyvauti?

Kai rašiau apie gamejam, tai sakiau, jog neskaitant to, kad daugybė žmonių susirenka vienoje vietoje, tai nėra socialinis renginys. Šis yra labai priešingas. Tai yra labai socialinis renginys ir, jeigu nemokate bendrauti, tai pasiimkite draugą, kuris moka (arba nedalyvaukite).

Pageidautina, jog valgio gaminimas būtų jūsų aistra (ar bent vieno komandos nario). Jeigu mokate tik pusfabrikačius įdėti į mikrobangę, to tikrai neužteks.

Automobilis yra labai didelis privalumas. Teoriškai bet kur galima nusigauti su viešuoju transportu, realiai kiekvienoje vietoje kur teko būti iki artimiausios stotelės buvo neblogas atstumas paėjėti, negana to, kiekviena vieta buvo priešingose miesto dalyse.

Ar aš dalyvaučiau antrą kartą? Originalus atsakymas buvo – taip. Mūsų komandai visa diena praėjo puikiai. Tačiau, kai perskaičiau anketą su galimais pakeitimais, nebesu toks entuziastingas: pažiūrėsim, kokie bus pakeitimai. Vienas - jau mano minėta – kaina. Kitas – patiekalų temos. Jeigu būtų meksikietiška tema, aš tikrai nedalyvaučiau. Jeigu būtų veganų maistas (aš valgau viską), man būtų įdomu dalyvauti, tačiau kiek žmonių tikrai mokėtų ką nors pagaminti?

Kitų žmonių įspūdžiai:

Running dinner Kaunas

Kritika | Problemos su santuokos paradigma ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(2)