Saugesnė mokykla
Turbūt visi girdėjote apie vaiką, kuris mokykloje peiliu sužalojo savo klasiokus. Prieš porą metų dvyliktokai suspardė mokyklos direktorių... Vien iš įvykių, kuriuos parodė per televiziją, šį sąrašą galima tęsti be galo, o kiek dar tokių situacijų, kurios buvo nutylėtos?
Neseniai teko lankytis mokykloje - pasirodo jas saugo. Norėjau pasakyti „saugo“. Prie durų sėdi tokia moteriškė – kiek paritus, tiek pastačius, apsikrovusi krūva popierių ir stebi įeinančius. Kai aš jau buvau antrame aukšte jinai pradėjo rėkti „ei, kur eini“. Kol jinai būtų atsivilkusi iki manęs, aš bučiau spėjęs įkaitais visą antrą aukštą paimti, žinoma jeigu bučiau buvęs ginkluotas psichopatas...
Prieš porą metų Klaipėdoje vietoj kontrolierių autobuso parko vadovybė pasamdė apsaugos firmą. Ši praktika pasiteisino ir visai neseniai ji buvo pritaikyta ir Kaune. Kodėl mokyklos vietoj kažkokios bobutės negalėtų samdyti vieno/dviejų apsauginių?
Kitas dalykas galintis padidinti saugumą mokyklose – stebėjimo kameros. Savaime suprantama, kad mokyklose yra daug kabinetų, tačiau pradžiai bent jau užtektų jas įrengti koridoriuose ir aplink mokyklos teritoriją.
Kalbant apie stebėjimo kameras, visada kyla klausimas, ar nepažeidžiamas žmogaus privatumas ir orumas. Bet gerbiamieji, ką jūs tokio darote pamokose, kad negalima būtų filmuoti?
Aišku, jūs pasakysite, jog visa tai gražiai skamba teorijoje, bet praktikoje pinigų neužtenka mokyklų remontui, jau nekalbat apie kitus dalykus. Taip, su dabartine švietimo politika taip ir yra. Bet pinigų galima gauti - tiesiog reikia parduoti mokyklas. Aišku, turbūt toks mano sakinys turėtų daugeliui sukelti pasipiktinimą - to dar betrūko, kad vietoj mokyklų įrengtų maximas. Kai aš mokiausi, tai buvo toks dalykas, kuris vadinosi „darbai“. Kadangi visa aparatūra buvo sena ir vyresnė už pačius darbų mokytojus, o medžiagos išvogtos, tai ten buvo ne pamokos, o jų imitavimas. Vienintelis dalykas, kurį aš išmokau tai gliaudyti saulėgrąžas. Todėl manau, jog jeigu situacija nepasikeitusi, tai mokinukams labiau apsimoka vietoj tokių pamokų eiti padirbėti į maximas. Mokinukams gerai – įgys praktinių žinių, kurias galbūt kam nors teks ateityje pritaikyti praktikoje, maximai geri – nemokama darbo jėga...
Iš tiesų mano pasiūlymas turėjo būti netoks.
Kas yra mokykla? Pastatas. O iš ko sudarytas pastatas? Iš sienų. Taigi, parduokim mokyklos sienas reklamoms. Galbūt reklamuoti alų ant mokyklos sienų būtų amoralu ir neetiška, bet juk yra daugybė kitų produktų. Tuo labiau, kad sienos gali būti išpašytos reklamomis ir pastato viduje ir išorėje. Viduje, tarkim, būtų galima reklamuoti „kinder siurprizą“, o lauke kokius nors „Honda“ automobilius. Kodėl kas nors norėtų reklamuotis? Visų pirma, vaikai lankantys mokyklą – tai auganti nauja vartotojų karta, kodėl gi jų neprisijaukinus iš anksto? Be to kas gi kitas jeigu ne penktokas verčia savo mamą pirkti mano jau minėtus „kinder siurprizus“ ? Antra priežastis - daugelis mokyklų, kuriose man teko lanktis yra prie judrių miesto gatvių, o kur gi dar kabinti reklamą, jeigu ne prie judrios gatvės?
Taigi, yra idėja, yra būdas gauti pinigų, reikia tik noro.