Šiuolaikiška pasaka apie Auksinę Žuvelę

Taigi, gerbiamieji vaikai ir suaugusieji vaikai, šiandien aš jums paseksiu pasaka apie auksinę žuvelę. Senai, senai, na, šiaip nesenai, šiais laikais. Vieną kartą, na taip, nes antrą kartą tas pats žmogus to padaryti nenorėtų. Žodžiu, vieną kartą gyveno boba. Na kaip boba, ne boba, tiesiog moteris jau su amžiumi apie keturiasdešimties, bet sieloje dar jauna, taip sakant nesubrendėlė. Pavadinkim ją Ona (nepažystų nei vienos Onos ir nenoriu nieko įžeisti).

Taigi gyveno Ona su savo vyru, kuris taip pat jau buvo metuose. Vyras kaip vyras ir algą visą namo parnešdavo ir gerdavo nedaug, vot, tik vieną trūkumą turėjo - gyveno šešiasdešimtaisiais, ta prasme jau gerą šimtmetį naujų drabužių nepirko, nes senų vis dar nesugebėjo sudėvėti.

Vaikai jau buvo sukūrę savo šeimas ir gyveno atskirai. Atrodo lyg ir būtų normali šeima, bet jeigu būtų normali šeima, tai aš nesekčiau jums pasakos. O viskas atsitiko dėl to, kad Ona, kaip jau minėjau ankščiau, sieloje vis dar buvo nesubrendusi ir troško nuotykių, eiti į šokius, dalyvauti viktorinose ir koncertuose. Tai aišku buvo visai nepriimtina vyrui, kuris buvo geras žvejys, o koks žvejys duoda sliekus pagautai žuviai?

Bet moteris nenurimo ir jai pasisekė. Ne, vyras jos nenusivedė nei į šokius, nei žvejoti. Ne, jinai nesugavo auksinės žuvelės, šiuolaikinės moteris nemoka žvejoti, geriausia ką jos sugeba - tai nueiti į Maximos gyvų žuvų skyrių, bet ir ten dažniausiai jas turi vyras nuvežti...

Onai pasisekė, nes jos draugė, šioje pasakoje ją vadinsim Auksinę Žuvelę, pasikvietė į savo gimtadienio šventę. Ir tuomet Ona tarė savo pirmą norą: "aš noriu, kad šventėje būtų kekšių, kurie su mumis tusintųsi". Auksinė Žuvelė negalėjo neišpildyti savo draugės noro. Ir įvyko balius, ir jame buvo daug moterų, ir jame buvo daug vyrų, ir jame buvo daug gėrimų, ir jame buvo nerealiai linksma.

Ona buvo ne iš kelmo spirta, ir netgi prie medžio neprispardyta. Moteris nusižiūrėjo šaunųjį Košėjų. O Košėjus čia jums, ne šiaip eilinis šuns papas, jis buvo besmertnas, tipo nemirtingas. Žodžiu, Ona visą vakarą šokdino Košėjų, o kadangi buvo išsaugojus savo figūrą, tai jis labai dėl to ir nesipriešino. Tą vakarą Ona buvo lamingiausia moteris planetoje. Norėdama pratęsti tą malonumą ji įkalbėjo Košėjų susitikti kitą dieną kavinėje.

Taip jie susitikinėjo porą savaičių, bet Onai vis buvo negana ir tuomet jinai iš tarė savo antrąjį norą: "aš noriu daugiau laiko praleisti su tuo nuostabiuoju Košėjumi". Auksinė Žuvelė pagalvojo ir išnuomojo vieną savo butą papigiai. Tuomet Ona paliko savo vyrą, ožys jis buvo, o ne žvejys. Būtų buvęs žvejys būtų žinojąs, jog pagauta gyvą žuvį reikia pritrenkti irklu, kad atgal į vandenį nepabėgtu.

Nepritarė Onai, jos šeima, nepritarė visą giminė, nepritarė visas kaimas ir visa valstybė... Kaip sakoma duok durnui iš kelio, bet kadangi visi bijo būti apkaltinti investicijų sugadinimų(vis tik soleriukai, kremai kvepalai ir kitas tuningas brangiai kainuoja), tai niekas ir nesiėmė ryžtingų veiksmų.

Taigi, Ona turėjo savo butą ir Košėjus pas ją galėdavo praleisti daugiau laiko, bet lygiai vienuoliktą valandą Košėjus išeidavo namo. Šaunuolis nenorėjo, jog moteris sužinotų, kad lygiai dvyliktą valandą jo juodasis mersedesas pavirsta į moliūgą.

Atrodo, kad visi turėjo būti laimingi, bet Onai buvo negana. Moteris norėjo, kad Košėjus būtų su ja 25-kes valandas per parą. Ji norėjo jį užvaldyti. Taigi Ona sugalvojo savo trečiąjį norą ir paskambino Auksinei Žuvelei, bet operatorė maloniai pranešė, jog abonentas neryšio zonoje. Ką šitoje pasakoje veikia abonentas aš nežinau matyt srovė nunešė brendant per Rubikoną. Bet grįžkim atgal, žodžiu, Žuvelės pasiekti Ona nesugebėjo. Matyt, toji nardė, kaip gaila, bet kol kas po vandeniu mobilusis ryšys neveikia, arba pagaliau susiprotėjo, kad draugės norams nėra ribų. Apie ką aš čia?

Kadangi Onai, nepavyko susisiekti su Auksine Žuvele, ji nusprendė veikti ryžtingai, pervertindama savo jėgas, manė jog jos vienos kerų užteks įkalinti Košėjų. Deja, moteris buvo pamiršusi, jog didžiąją savo žavesio ir kerų dalį jau buvo išnaudojusi gaudydama pirmąją auką (tipo ankstesnį savo vyrą).

Taigi, eilinį kartą atėjus Košėjui pas ją į svečius, Ona jį užvertė ant lovos ir paklausė: "Ką gi mes darysime ateityje? ". Iš girdęs žodį "mes" Košėjus suprato - šakės. Jeigu jis sutiks būti su Ona, tai moteris paims jo kiaušinį kuriame slypi nemirtingumas ir išsiurbs visus gyvybės syvus, kaip vampyras iš aukos išsiurbia kraują. Tad Košėjus dalykiškai atsiprašęs, dėl to, kad jo devintos eilės pusbrolio kaimyno šuns anūko draugas susirgęs, susivyniojo meškeres ir išėjo.

Taip ir liko Ona prie suskilusios geldos su komunalinių mokesčių lapeliais rankoje...

Moralas: 1 Tų moterų supaisyti net Dievas negali. 2 Vienu užpakaliu dviejų kėdžių neužsėsi, todėl jeigu jau turi šiltą vietą sėdėk tyliai ir džiaukis.

Kodėl aš jums vaikai seku šitą pasaką? Todėl, kad pasakos patinka žmonėms, jie sako, kad tikrovėje taip nebūna, bet paminėsit Senolio NePo vardą, jis jus perspėjo. Visos pasakos atsiranda iš tikro gyvenimo.

O apie ką pasekti kitą pasaką, vaikai?

Istorijos | Aš netaisysiu tavo kompiuterio 2 ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(5)