Šokolado istorija

Šokolado istorija yra neatskiriama nuo kakavos istorijos ir vis dėl to aš nusprendžiau ją išskaidyti į dvi dalis. Jau anksčiau galėjote paskaityti apie kakavą, dabar pakalbėkime apie šokoladą.

Kiek teko skaityti Internete, tai visi vartoja žodį šokoladas ir beveik niekas nevartojo žodžio kakava. Galbūt dėl to, kad amerikiečiai neturi tokio žodžio, tuo tarpu man norisi atskirti šiuos du dalykus. Aš sutinku, kad kakavos gėrimas ir skystas šokoladas yra du skirtingi dalykai, tačiau mano įsitikinimu (ir jei kas žino geriau, pataisykite mane komentaruose), tai ką vartojo tiek indėnai, tiek pirmieji europiečiai yra gerokai arčiau kakavos gėrimo nei skysto šokolado pagal mūsų dabartinį supratimą.

Šokolado istorija

Šokolado istoriją pradėsiu maždaug nuo to momento, kur pabaigiau kakavos istoriją, tačiau pradžioje mes vis dar kalbame apie kakavą.

1795 metais Joseph Fry pirmą kartą panaudojo garo variklį kakavos pupelių trynimui, kas įgalino šokolado fabrikų atsiradimą.

1815 metais olandų chemikas Coenraad van Houten nusprendė pirmą kartą įmaišyti šarminių druskų į šokolado gamybą, taip sumažindamas šokolado kartumą.

1828 metais tas pats Coenraad van Houten užpatentavo kakavos sviesto išgavimo iš skrudintų pupelių metodą. Kakavos pupelėje yra vidutiniškai 53% kakavos sviesto – natūralių augalinių riebalų. Van Houten pagamintas hidraulinis presas sumažino kakavos sviesto kiekį pupelėje beveik per pusę, iš kakavos pupelių sukurdamas plytą/bloką, kuris vėliau būdavo susmulkinamas į kakavos miltelius. Tuomet kakavos milteliai sumaišomi su šarminėmis druskomis, kad mišinys geriau tirptų vandenyje ir būtų ne toks kartus. Galutinis produktas – olandiškas geriamas šokoladas, turintis tamsią spalvą ir švelnų skonį. Šis išradimas padėjo sumažinti šokolado gamybos kainas ir padarė jį prieinamesnį paprastiems žmonėms.

1847 metais anglų šokolado gamintojas Francis Fry tuometinis J.S. Fry & Sons direktorius (įkūrėjo Joseph Fry anūkas) sugalvojo sumaišyti kakavos sviestą su olandišku šokoladu ir cukrumi sukurdamas pastą, kuri gali išlaikyti formą. Tai yra pirmasis kietas arba kitaip sakant valgomas šokoladas, tačiau tai kaip mes suprantame šiuolaikinį šokoladą atsirado tik 1879 metais išradus končiavimą.

1867 metais šveicarų chemikas Anri Nestlė (Henri Nestlé) išrado būdą, kaip garinant pagaminti pieno miltelius. Originaliai Anri Nestlė tikslas buvo sukurti maistelį vaikams, kuris priešingai nei tikras pienas negestų ir turėtų ilgą galiojimo datą.

1875 metais šveicarų šokolado gamintojas Daniel Peter pristatė pirmąjį pieninį šokoladą pasinaudodamas savo kaimyno Anri Nestlė išradimu.

1879 metais Rudolfas Lindtas išrado kriauklės formos įrengimą (vadinama konče), kuriame šokolado masė buvo šildoma ir ilgai maišoma (procesas vadinamas končiavimu). Naujo proceso dėka jis sugebėjo pagaminti vientisos konsistencijos, glotnią, burnoje tirpstančią šokolado masę. Pirmą kartą končiavimo procesas truko 72 valandas, dabar vos 12.

1886 metais šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, kai M. Abramsonas Vilniuje įkūrė pirmąjį šokolado ir saldainių fabriką. Iki šiol veikiantis „Rūtos“ šokolado fabrikas buvo įkurtas 1913 metais.

1930 metais Nestle pagamino pirmą baltą šokoladą.

Jeigu norite gausiai iliustruotos šokolado istorijos, rekomenduoju paskaityti šią

Kaip gaminamas šokoladas?

0) Kakavos derlius turi būti užaugintas ir nuimtas. Po nuėmimo ūkininkai dažniausiai patys užsiima pupelių fermentacija. Atlikus fermentaciją, pupelės dar papildomai džiovinamos ir tik tuomet pristatomos į šokolado fabrikus.

1) Fabrike kakavos pupelės yra skrudinamos. Skrudinimo metu pupelės patamsėja, taip pat jų lukštai išsipučia, todėl pasidaro lengviau juos pašalinti sekančiame žingsnyje.

2) Purtytuvas atsijoja pupelių lukštus, likusios pupelės sumalamos ir sumaišomos su šarminėmis druskomis gautas rezultatas yra kakavos (pusiau skysta) masė.

3) Sumaišyta kakavos masė yra presuojama siekiant išspausti kakavos sviestą. Šio proceso rezultate gaunami du produktai: kakavos sviestas ir kakavos spaudinių plyta. Kakavos sviestas yra naudojamas šokolado gamybai. Kakavos plyta yra smulkinama siekiant pagaminti kakavos miltelius.

4) Kakavos masė (taip ta pati, kurią gavome 2 žingsnyje) yra sumaišoma kakavos sviestu, cukrumi, pieno milteliais ir kitais reikalingais ingredientais. Mišinys gali būti papildomai apdirbtas įvairiomis mašinomis. Šio etapo rezultatas šokolado pasta.

5) Sekantis žingsnis yra šokolado končiavimas, kurio metu šokoladas daugybę kartų šildomas ir maišomas, kol įgauna norimą spalvą, tekstūrą bei švelnumą. Po končiavimo šokoladas dar turi praeiti pro šildymo, vėsinimo procedūras, kurios apsaugo nuo spalvos praradimo bei kakavos sviesto atsiskyrimo.

6) Galiausiai mišinys išliejamas į formas bei supakuojamas.

Gražus inforgrafikas apie šokolado gamybos procesą.

Taip pat rekomenduoju pažiūrėti šį nuotraukomis iliustruotą straipsnį.

Šokolado rūšys

Yra trys pagrindinės šokolado rūšys: juodas, pieniškas, baltas. Taip pat galite sutikti keletą šokolado (dažniausiai juodo) gaminių subkategorijų tokių kaip: nesaldintas šokoladas, kartus šokoladas, kepinių šokoladas. Taip reiktų nepamiršti, jog yra ir kitų kakavos gaminių.

Europos sąjungoje juodajam šokoladui yra nustatytas minimalus 35% sausųjų kakavos medžiagų kiekis. Tuo tarpu pieniniam šokoladui - 25%. Kitose šalyse šie procentai yra kitokie, todėl šokolado skonis gali skirtis.

Baltojo šokolado gamyboje naudojami kakavos riebalai, pienas ir cukraus milteliai. Dažnai vietoje kakavos riebalų dedami pigesni pakaitalai – konditeriniai taukai, palmių aliejus, kokoso pieno riebalai.

Rožinis šokoladas

2017 metų rugsėjo mėnesį buvo pranešta apie ketvirtą šokolado rūšį – rožinį šokoladą. Manoma, kad naujasis šokoladas plačiąją publiką turėtų pasiekti 2019 metais. Rožinis šokoladas yra gaminamas iš kakavos pupelių augančių Dramblio Kaulo krante, Ekvadore, Brazilijoje, tačiau pusę kakavos derliaus yra nuimama tose trijose valstybėse. Jeigu šio šokolado gamybai naudojamos tokios pačios pupelės kaip ir kitų trijų rūšių, vadinasi rožinė spalva atsiranda dėl specifinio kakavos pupelių apdorojimo. Čia turbūt svarbu būtų pastebėti, jog kompanija paskelbusi apie rožinį šokoladą, dar 2009 metais gavo patentą raudoniems kakavos milteliams. Jeigu jums įdomu, tai raudoni kakavos milteliai gaunami iš nefermentuotų kakavos pupelių. Būtent fermentacijos procesas yra atsakingas už tamsią kakavos spalvą bei kartų skonį, kurio žadama, kad naujasis šokoladas neturės.

Ar tai bus ketvirtoji šokolado rūšis, o gal tik marketinginis triukas skirtas sulaukti daug dėmesio? Kompanijos atstovai teigia, jog naujasis šokoladas yra skirtas tūkstantmečio kartai, nuo kada geri dalykai yra skirti tik siauriai demografijai? Aš manau, jog tai tik reklaminis triukas, pritraukęs labai daug dėmesio, o mes ir toliau gyvensime su trimis šokolado rūšimis, bet galbūt aš klystu?

Tekstą norėjau pabaigti keisčiausiu šokoladų rinkiniu, tačiau tai ką radau manęs nei kiek nenustebino. Ta prasme, beveik viskas kas juda ar nejuda yra pamirkoma šokolade: rauginti agurkai, svogūnai, rožės, skruzdėlės… Kalbat apie pačius šokoladus, įdomiausius be abejonės turi japonai pavyzdžiui kimči, wasabi, žalios arbatos, tačiau kitos tautos irgi nenusileidžia pavyzdžiui šokoladas su kupranugariu pienu, šokoladas kiaulių krauju, šokoladas su grybais… Galbūt tiesiog pasidalinkite savo įspūdžiais: koks šokoladas jums patiko labiausiai? Kokį keisčiausią šokoladą teko ragauti?

Nuorodos

Šokoladas

Šokolado istorija

Šokolado atsiradimo istorija

A Chocolate Timeline: Follow One Of Man’s Favorite Foods

The Culture of the Cocoa Bean

Scientists invent brand new flavour of chocolate called ‘ruby’

All about that ruby chocolate just invented by Callebaut

Processing Cocoa

Photo by Michał Grosicki on Unsplash

Publicistika | Kakavos istorija ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)