Startup: ieškau co-founderio

Kalbainiai mane nužudys už lietuvių kalbos pamylėjimą...

Protingi žmonės skaitydami šitą tekstą palinguos galva, naujokai pasipiktins. Pradėkim.

Turbūt ne kartą esate matę panašių dalykų: turiu programinės/svetainės/e-parduotuvės/kitą idėją, tačiau nemoku programuoti ir ieškau techninio co-founderio. Tokių žinučių ypač padaugėja prieš įvairius konkursus.

Labai sveikintina, kad žmonės nori kažką daryti ir supranta savo ribotumą. Tačiau tai viskas dėl ko juos galima sveikinti.

Partnerystė sudėtingas dalykas, panašiai kaip vestuvės. Juk nepuoli pirštis pirmam sutiktam žmogui traukinių stotyje? Tačiau startupų pasaulyje ypač nesėkmių atveju būtent taip ir atsitinka.

Kai žmogus ateina ir sako: aš turiu idėją ir ieškau techninio co-founderio, jam reikia atsakyti: aš turiu auksinę žuvytę, ar nori, kad būčiau tavo co-founderis?.

Idėjos yra nulis, įgyvendinimas yra viskas. Jeigu tu turi idėją, tai atsek plačiai savo piniginę ir bašliuokis. Aišku, bendra-įkūrėjo ieško žmonės, kurie neturi pinigų net indo už ryžių saują pasamdyti. Čia prasideda įdomioji dalis, kaip pasidalinti „būsimo sėkmingo“ startuolio akcijas. Pirmoje klasėje turėjo paaiškinti, jog negalima akcijų dalinti 50/50, nes susipykus kitas žmogus gali blokuoti bet kokius darbus. Todėl vienas turi būti visuomet viršesnis ir pasidalinimas turėtų būti bent jau 51/49. Tačiau ar tikrai jis turi būti toks?

Jeigu tu turi tik idėją, o aš esu programuotojas ir padarysiu visą darbą, tai kam tu man esi reikalingas? Vadinasi dalinam 0/100. Moki daryti dizainą? Tuomet dalinam 10/90. Gražus dizainas neišgelbės neveikiančio produkto, o turint veikiantį produktą su blogu dizainu galima užsidirbti bent jau ant ryžių saujos pasamdyti indui. Nori daugiau akcijų? Papasakok ką dar moki.

Realiai kuriant startuolį reikia tik dviejų dalykų: mokėti kurti produktą a.k.a programuoti ir mokėti parduoti. Apple geriausias tam pavyzdys: vienas mokėjo parduoti, kitas lituoti – rezultatas sėkminga kompanija. Jeigu nebūtų žmogaus, kuris moka parduoti, tai Apple niekada nebūtų tapusi niekuo daugiau nei kompiuterininkų klubo puošmena. Jeigu nebūtų žmogaus, kuris moka kurti produktą, tai Apple galbūt dabar prekiautų obuoliais. Bet už tai kokie obuoliai būtų!

Norint, kad partnerystė būtų sėkminga reikia iš karto susirašyti ką kas gali (ir nori) daryti. Tam yra labai gera knyga – verslo mitas. Jeigu sumesite skudurus ir aiškinsitės eigoje, galiausiai kam nors ims atrodyti, jog jis daro visą darbą (ir tai gali būti tiesa), o gauna tik mažą atlygi. Priklausomai nuo žmogaus, tai gali vesti į triukšmingą konfliktą ar į tylią neapykantą, bet kuriuo atveju rezultatas nebus geras.

Tai galbūt labai drąsus teiginys: tačiau daugelio nesėkmingų startuolių nesėkmės yra užprogramuotos pačioje pradžioje. Kas jūs esate: du draugai, kurie kartu gliaudo sėmkes ar verslo partneriai su aiškiu pareigų pasidalinimu?

Istorijos | Startup: man neskauda ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)