Startup: man neskauda

Visai neseniai turėjau vieną nemalonią situaciją. Vienas žmogus pristatė man savo idėją ir, kai paklausė ar naudočiau, aš nežinojau ką atsakyti. Žmogus įdėjo daug darbo ir entuziazmo į savo idėją ir tikrai nesinorėjo jo nuvilti, tačiau galiausiai turėjau pasakyti tiesą – ne, aš nenaudočiau.

Visas tas nutikimas vertė mane apmąstyti globalesnį klausimą: kodėl vienos idėjos yra geros, o kitos ne?

Net jei norėčiau, to žmogaus idėjos gerai pristatyti negalėčiau. Tai yra paieška. Daiktų paieška. Google daiktams. Specializuota daiktų paieška.

Dabar pamąstykit: kaip dažnai jūs perkate naujus daiktus? Pavyzdžiui kada paskutinį kartą pirkote naują šaldytuvą arba stalą? Vienas, kitas žmogus galbūt norėtų pasakyti šiais metais, tačiau realiai šaldytuvas yra toks daiktas, kuris perkamas ilgam. Tarkim dešimčiai metų, tuomet sugenda. Išsikvieti meistrą, sutaiso, tarnauja dar penkis metus ir vėl sugenda. Tuomet vėl išsikvieti meistrą ir... Principe kol nereikia kviesti meistro du kartus per metus šaldytuvas skaitosi veikia.

Su stalu dar blogiau, jis negali sugesti. Na, nebent kas nors kirviu virtuvėje švaistosi... Na, taip paviršius susibraižo, bet užtiesei staltiesę ir nesimato...

Žinot, kokie daiktai yra perkami dažnai? Telefonai. Bet kaip telefonai perkami? Kai pasibaigia sutartis nueini pas savo ryšio tiekėją, o jis tau sako: jeigu pasirašysi naują sutartį duosiu tau šitą telefoną už vieną eurą. Aš lažinčiausi, kad daugiau nei 70% Lietuvoje parduodamų telefonų yra parduodami būtent per tokias akcijas. Kas reiškia, jog telefono mes nesirenkame, mes renkamės akciją arba akcija renkasi mus.

Daiktas, kurį mes perkame dažniausiai turbūt yra kompiuteris. Perkame naują maždaug kas du, tris metus. Ar nebūtų šaunu, jei būtų produktas, kur gali pasirinkti, jog nori laptopo su 8GB RAM (ir kitais parametrais) ir tau parodytų visus įmanomus variantus? Klausimas: kiek iš jūsų nežino kas yra RAM? Kas yra GB? Aštuoni čia daug ar mažai? Kokie dar kiti parametrai įmanomi?

Jeigu aš noriu pirkti naują kompiuterį: ar man skauda? Principe ne, aš paklausiu pažįstamų rekomendacijų ir po to nueisiu į artimiausią parduotuvę, ir nusipirksiu tai, ką joje rasiu. Net jei tai būtų nuostabiausiai padarytas produktas, jo atliekama funkcija daugeliui žmonių nėra aktuali. Jį naudotų tik labai siauras gykų ratelis. Tačiau negana to, daiktus, priešingai nei maistą, mes perkame retai. Taigi, net ir tie žmonės, kurie naudotų tokį produktą, naudotų jį kartą per metus.

Kad nemušti vieno žmogaus, paimkime daugiau pavyzdžių.

Įsivaizduokite, jog sukūrėte produktą neturtingiems žmonėms, kaip sutaupyti daugiau pinigų. Produktas yra tikrai šaunus ir tikrai padeda sutaupyti pinigų. Kaip manote, ar turėsite daug klientų?

Pradėkime nuo klausimo: ar neturtingiems žmonėms skauda? Taip, jiems tikrai skauda, jie norėtų sutaupyti/uždirbti daugiau pinigų.

Ar jie pirks? Ne. Kodėl? Jūs prašote jų duoti tą resursą, kurio jiems ir taip trūksta. Kaip lietuvių liaudies išmintis sako: geriau žvirblis saujoje nei briedis lankoj. Jūs siūlote briedį, bet neturtingas žmogus tikrai nepaleis to žvirblio.

Tikiuosi kolega neįsižeis, kad įtrauksiu ir jo idėją.

Knygų santrumpos. Vietoj to, kad skaityti visą knygą, jūs perskaitote santrumpą: žinote apie ką ta knyga ir sutaupote savo laiko. Šauni idėja ar ne?

Tikslinė auditorija – moksleiviai. Ar jiems skauda? Taip, žinoma. Reikia skaityti privalomąjį sąrašą, kurio knygos yra žiauriai neįdomios. Aš mokyklą baigiau prieš visą amžinybę ir vis tiek nenorėčiau skaityti knygų iš privalomojo sąrašo.

Tokia idėja suteikia daugybę privalumų. Pirma, išvengiama nuobodaus skaitymo. Antra, sutaupoma laiko, kurį galima panaudoti skaityti įdomioms knygoms, žaisti žaidimams ar ką ten daro šiuolaikinis jaunimas. Trečia, galima papasakoti santrumpą mokytojai ir taip išvengti blogo pažymio.

Ar jie pirktų? Čia kiek keblesnė dalis. Moksleiviai patys neuždirba pinigų, todėl jų finansai yra riboti. Jeigu būtų atsiskaitymai sms, jeigu kainos neviršytų vieno euro... Ta prasme, klientų būtų, bet ar jų būtų pakankamai, kad iš to galima daryti verslą? Klausimas.

Tikslinė auditorija – verslininkai. Ar jiems skauda? Taip, jie neturi laiko. Ar jie pirktų? Čia gaunasi mano aukščiau minėtas neturtingųjų atvejis: suteikdamas paslaugą, prašai resurso, kurio žmogus ir taip neturi. Negana to, kokybė paslaugos yra abejotina. Čia tas pats, kaip vietoj mokytis šešis metus būti chirurgu paimti pirmosios pagalbos kursus ir manyti, jog gali operuoti.

Verslo knygos ne romanai ir jų atsiskaityti kam nors trečiam nereikia. Jeigu knygos santrumpa suteikia tiek pat naudos kiek visa knyga, tai ta knyga nieko verta ir jos skaityti nereikėtų. Geroje knygoje smulkmenos yra detalėse, todėl neužtenka perskaityti formulę ir jau eiti taikyti savo versle, pateikti pavyzdžiai kaip ta formulė taikoma teisingai ir neteisingai suteikia daugiau vertės nei tik formulės formuluotė.

Taigi, pabandykime apibendrinti.

Pirmas klausimas: ar tikrai skauda? Jeigu skauda tik jums vienam arba tik jūsų kaimynui, tai greičiausiai idėja yra bloga.

Antras klausimas: ar siūlydami savo paslaugą, jūs neprašote žmonių aukoti to resurso, kurio jie ir taip neturi? Neturtingi niekada nemokės pinigų, nes jie perka tik svarbiausias prekes. Neturintys laiko, neskris savo laiko, nes jie turi svarbesnių dalykų.

Trečias klausimas: ar tai ką jūs siūlote suteikia didžiausią naudą būtent tai auditorijai, kuriai siūlote? Galbūt kokia nors kita auditorija iš jūsų produkto turėtų du kart daugiau naudos?

Istorijos | Startup: auksinė idėja ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(1)