Tobulas verslumo skatinimo planas
Lietuva yra viena iš mažiausiai verslių Europos šalių. Nors vyksta įvairūs verslumo skatinimo renginiai ir tam išleidžiama nemažai ES pinigų, tačiau rezultatais pasigirti nelabai galime. Norėčiau pasidalinti savo mintis apie tai kaip verslumas turėtų būti skatinamas idealioje valstybėje.
Verslumas turėtų būti diegiamas kiek galima anksčiau, todėl pirmas konkursas turėtų būti skirtas 5-12 klasių moksleiviams. Tiesa pasakius, konkursas idealiai tinkamas šitai kategorijai vyko ir galbūt vis dar vyksta, nežinau. Taip pat turiu prisipažinti, jog neatsimenu jo pavadinimo. Pagrindinė idėja, jog grupė moksleivių apie 4-5, nors gali būti ir daugiau, prižiūrimi mokytojos įkuria savo įmonę. Mokytojos pagrindinis vaidmuo yra padėti moksleiviams susidoroti su problemomis bei prižiūrėti, kad moksleiviai nepažeistų taisyklių. Moksleiviai įkuria įmonę pasirašydami steigimo dokumentus, aišku, netikrus, o gerokai supaprastintus, bet atitinkančius pagrindinę tikros įmonės įkūrimo idėja. Kiekvienas sumoka savo įnašą, už kurį gauna tam tikrą akcijų kiekį. Tarkim penki moksleiviai sumokėjo po 10LT, pasidalino po 20% akcijų ir surinko 50LT įstatinį įmonės kapitalą. Moksleiviai savo akcijas taip pat gali parduoti savo tėvams. Įdomiausia dalis, jog visas žaidimas vyksta tikrais pinigais, tačiau įmonės yra labai apribotos. Įmonė veikia tik mokslo metų eigoje ir tik mokyklos teritorijoje. Jinai gali užsiimti tik prekybine veikla. Populiariausias produktas tokiose įmonėse būna knygų skirtukai, ženkliukai su mokyklos atributika, taip pat prekyba saldainiais, gėrimais. Bet galima rasti ir įdomių tikram verslui pritaikomų idėjų pavyzdžiui rankų darbo įvairių formų muilas, paphotoshopintos nuotraukos. Aišku, panaikinti raudonas akis, įtaisyti jūs Maljorkos paplūdimyje, kuriame niekada nesate buvę ar pridėti trūkstamą giminaitį daug išmonės nereikia, bet galima sugalvoti tikrai įdomių ir originalių patobulinimų.
Kadangi, įmonė yra parduotuvė, tai kažkas turi prekiauti ir už savo atliktą darbą gauti algą. Algos būna apie 10 centų už valandą ar panašiai. Visos veiklos metu moksleiviai turi pildyti gerokai supaprastintą buhalterinę apskaitą. Mokslo metų gale įmonė uždaroma ir pelnas arba nuostolis yra padalinamas tarp akcininkų pagal jų turimą akcijų kiekį.
Šio žaidimo didžiausias netikrumas, kad visi penki moksleiviai įkūrę įmonę tampa direktoriais. Tačiau, vaikai žaisdami su tikrais pinigais, net jeigu sumos labai mažos gali suprasti jų vertę, suprasti kas yra pelnas ir nuostolis, kad ne viskas yra taip paprasta ir lengva.
Antrasis etapas turėtų būti skirtas vyresniems moksleiviams 9-12 klasių. Galima daryti verslo plano rašymo konkursus, verslo situacijų modeliavimo konkursus arba rengti ekonominių žaidimų turnyrus. Šioje srityje galima įvardinti Profas konkursą. Taip pat VEMP - Vadybos ir ekonomikos modeliavimo pratybos. Žaidimas vyksta virtualioje rinkoje. Visos komandos gamina tą patį produktą pavyzdžiui pieštukus. Kiekviena komanda turi tam tikrą taškų skaičių ir jį gali paskirti kelioms sritims: marketingui, gamybai, tyrimas bei technologijų vystimui. Kai visos komandos paskirsto taškus, yra prasukamas ėjimas ir sugeneruojami rezultatai, kurie priklauso nuo padarytų sprendimų. Žaidimas trunka iš anksto numatytą ėjimų skaičių ir laimi ta komanda, kuri surenka daugiausiai taškų po paskutinio ėjimo.
Verslo įkūrimo konkursas. Konkursas skirtas 12 klasės moksleiviams bei visų kursų studentams. Konkurso metu dalyviai rašo verslo planus ir nugalėtojai įkuria įmones. Kažkas panašaus yra Verslauk. Didžiausias Verslauk trūkumas, kad konkursas vyksta tik Vilniuj. Jeigu tu esi iš Balbieriškio, kad ir kokia nuostabi tavo idėja būtų, tu negali laimėti. Kitas trūkumas, kadangi prizinį fondą steigia Vilniaus savivaldybė, tai verslas privalo būti lokalus, jeigu turėsite gerą tarptautinio ar internetinio verslo idėją, jūs niekada nieko nelaimėsite. Tačiau toks konkursas turėtų vykti visoje Lietuvoje nepriklausomai, kuriam mieste ar net kaime gyveni. Prizas galėtų būti tarkim 50.000 litų išmokamas per tris metus, jeigu nugalėtojas sėkmingai vykdo konkurso sąlygas. Pavyzdžiui per pirmus metus įkurti dvi darbo vietas Lietuvoje, tai padaryti visai nesunku užtenka pasamdyti direktorių ir buhalterį, antrais metais padidinti darbo vietų skaičių iki penkių, trečiais – dešimties. Skaičius, aišku, galima pakoreguoti priklausomai nuo srities. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Niekas nesako, jog verslas negali būti tarptautinis, kad negalit turėti vadybininkų Londone ar Niujorke, svarbu, kad tam tikras padalinys liktų Lietuvoje ir mažintų nedarbą.
Paskutinis etapas yra neapribotas amžiaus – Startup konkursas. Kažkas panašaus Startup weekend Vilnius bei Kaunas. Kadangi renginys buvo organizuotas pirmą kartą, tai buvo labai daug trūkumų. Vienas trūkumas – labai daug idėjų socialinės, negalinčios uždirbti pelno. Antras trūkumas – dalis žmonių susirinko tam, kad per savaitgalį sukurtų kokią nors programą negalvodami jos vystyti toliau. Trečias trūkumas, kad verslo idėjos, kurios buvo pristatytos nelabai sulaukė investuotojų dėmesio.
Šio konkurso idėja turėtų būti, esamų arba būsimų įmonių susitikimas ir susidraugavimas su verslo angelais, kas galėtų jas paskatinanti greitesnei tarptautinei plėtrai. Pats pagrindinis akcentas turėtų būti Startup Pitch, kas lietuviškai reikštų savo verslo pristatymas verslo angelams. Svarbus dalykas, kad gali dalyvauti grupė žmonių dar tik planuojančių pradėti verslą bei įmonės, kurios jau sėkmingai pradėjo ir nori plėstis kitose rinkose.
Be konkursų taip pat reikalingi papildomi renginiai. Universitetų pasiekimų renginiai. Kiekvienas universitetas turi savo dienas ir organizuoja savo pasiekimų parodas, tokių renginių bėda, kad juose apsilanko tik dekanas su dėstytojų palyda bei vienas kitas studentas, tačiau išoriniam pasauliui dažniausiai tokie renginiai nėra prieinami. Ne, aš nesakau, kad jie vyksta po devyniom spynom, tiesiog žmonės nėra pakviečiami į juos. Ar gi būtų sunku į universiteto pasiekimo parodą pakviesti visus ketvirtokus? Aš nesakau, kad VU turėtų kviesti ketvirtokus iš Klaipėdos, bet tarkim KTU galėtų pakviesti visus kauniečius. Kodėl ketvirtokus? Pasirinkau atsitiktinai, bet pagrindinė mintis yra pristatyti vaikams universitetus kiek galima anksčiau, parodyti juos iš įdomiosios pusės, kad jie jau nuo mažens svajotų, kaip gali pagerinti pasaulį.
Nemokami atviri visuomenei seminarai, vieną kartą per mėnesį, kuriuose pranešimus skaitytų įvairių verslo sričių atstovai. Tiesa pasakius, studentų atstovybės tikrai suorganizuoja nemažai nemokamų seminarų studentams, bet atvirumas yra problema. Dažniausiai seminarų dalyviai apribojami tik vieno konkretaus fakulteto studentais.
Barcamp, irgi vykstantis vieną kartą per mėnesį, kur visi norintys galėtų skaityti pranešimus, dalintis savo idėjomis, o svarbiausia neoficialioje aplinkoje susirasti bendraminčių. Panašūs renginiai yra Barcamp ir Petcha kucha.
Ir paskutinis dalykas, kurio reikia tai verslo inkubatoriai. Tiesa pasakius, jie irgi egzistuoja Lietuvoje, tačiau tai atskira respublika, kurios aš nesuprantu.
Kaip matote, viskas ko reikia realiai yra Lietuvoje. Kai kurie renginiai vyko praeityje, kiti vis dar vyksta. Tai kur problema? Pirma problema, jog visi jie vyksta nekoordinuojami. Dabar padėtis, tokia lyg norėdami pastatyti užtvanką mėtytume akmenukus į upę, po šimto metų gausis kažkas panašaus į užtvanką, bet vis tiek ne tas pats. Antra problema, jog jie nepadengia visos Lietuvos, jie vyksta labai ribotoje konkrečioje teritorijoje. Trečia problema yra pati blogiausia, vietoj to kad jie bendradarbiautų ir pripažintų, jog mes stovim ant šito laiptelio ir stengsimės padaryti viską kiek galima geriau, stengiasi apjuodinti kitus, užlipti ant jų laiptelio, atimti dalyvius. Lygtai tai būtų įmanoma... Manau, suprantate, jog viena organizacija viso šito įgyvendinti nesugebės, net jeigu labai norėtų. Bendradarbiaudami ir vykdydami vieną viešųjų ryšių kompaniją laimėtų visi: ir organizatoriai, ir dalyviai.