Žvalgo problema specialistų pasaulyje

Norėčiau pasidalinti savo mintimis iš kažkada senai skaitytos knygos Ko imtis, kai norisi daryti viską. Šitas tekstas yra knygos turinys perkoštas per mano suvokimo prizmę.

Žmones galima suskirstyti į dvi grupes: specialistus ir žvalgus.

Specialistai – tai žmonės, kurie suranda savo mėgstamą dalyką ar sritį ir visais būdais stengiasi joje tobulėti. Vienoje srityje jie praleidžia dešimtmečius ar net visą savo gyvenimą.

Žvalgai – tai žmonės, kuriems rūpi daugybė dalykų, jie dažnai nenusėdi vietoje, griebiasi iš karto kelių visiškai nesusijusių darbų, meta, kai nusibosta nepabaigę iki galo.

Čia mes patenkame į gana absurdišką situaciją. Leiskit jums priminti keletą garsių istorinių figūrų. Leonardas da Vinčis: skulptorius, dailininkas, architektas, mokslininkas, žmogaus anatomiją išmanė geriau nei daugelis to meto daktarų, taip pat sukūrė daugybę įvairių brėžinių, kurie vis dar stebina žmones. Mikelandželas: skulptorius, architektas, dailininkas, poetas. Izaokas Niutonas: fizikas, filosofas, astronomas, matematikas, ekonomikas, teologas. Mikalojus Kopernikas: matematikas, astronomas, medikas, ekonomikas. Isaac Asimov: fantastas, fizikas, astronomas, chemikas, istorikas.

Tai tik keletas gerai žinomų istorinių figūrų ir, turbūt akivaizdu, ką jos visos turi bendro? Jos domėjosi daugybę dalykų. Be abejonės, galima rasti ir daugybę istorinių figūrų visą savo dėmesį sutelkusių tik vienoje srityje. Tačiau žvelgiant atgal į istorijos puslapius ilgą laiką vienas žmogus norėdamas išgyventi turėjo išmanyti daugybę dalykų. Renesanso laikais toks žmogus būdavo laikomas šviesuoliu, tačiau staiga pasaulis apsivertė ir toks žmogus yra laikomas veltėdžiu, niekam tikusiu.

Pažiūrėkite darbo skelbimus, visur reikia žmogaus su X (tarkim penkių) metų patirtimi, tačiau niekam nereikia žmogaus, kuris išmanytų daugybę skirtingų sričių (programeriai pradės aiškinti, kad jiems reikia išmanyti daugybę skirtingų technologijų, bet tai ne tas pats.) Visi ieško specialistų, tačiau niekas neieško žvalgų.

Man įdomu rašymas: straipsniai apie įdomius dalykus, trumpi apsakymai, scenarijai komiksams ar mėgėjiškiems filmas. Man įdomu programavimas: esu išbandęs tiek interneto, tiek kliento kūrimo technologijas bei daugybę įvairių kalbų. Man įdomu kompiuterinė grafika ir animacija. Man įdomu kalbos. Man įdomu žaidimai. Man įdomu startupai ir jų kultūra. Tačiau ilgesnį laiką pabuvęs prie vienos kokios nors srities jaučiuosi lyg dusčiau. Man viskas pasidaro neįdomu ir nuobodu. Ar jūs jaučiatės taip pat?

Norėdamas išlikti energingas aš turiu keisti savo fokusą. Kaip dažnai? Nežinau, priklauso nuo įvairių dalykų. Pavyzdžiui komiksus kuriu jau daugiau nei šešis metus ir man vis dar nenusibodo, tačiau aš jiems skiriu nedaugiau nei valandą per dieną. Lygiai tą patį galima pasakyti apie ispanų kalbą. Kitą vertus, kai užsidegu programuoti kokį puslapį aš galiu prisėsti porą dienų su dideliu užsidegimu, nuo trečios dienos mano užsidegimas krenta, o po savaitės aš ji išviso numetu (jei nespėjau pabaigti) ir nepažvelgiu mėnesį ar daugiau laiko. Nenoriu. Nuobodu. Neįdomu. Ar jūs jaučiatės taip pat?

Kaip rasti darbą, kuriame būtų galima suderinti tokius skirtingus pomėgius? Kam reikia žmogaus, kuriam įdomu daugybė dalykų, tačiau tik ribotą laiko tarpą?

Aišku, galite pasakyti, jog reikia pasirinkti darbą kur gerai moka arba kur neknisa proto ir laisvu laiku įgyvendinti visus kitus savo pomėgius. Taip daro daugelis žmonių. Bet aš juk nedaugelis. Juk nedaugelis žmonių rašo tiklaraštį. Jau aštuonis metus.

Istorijos | Kas yra draugystė? ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(4)