Knyga. Matthew Fraser, Soumitra Dutta - Mano virtualieji aš
Originalus šios knygos pavadinimas yra Throwing Sheep in Boardroom: how online social networking will transform your life, work and word. Kaip vertėjas priėjo prie „virtualieji aš“ neturiu jokio žalio supratimo. Jeigu manęs paklaustumėte apie ką knyga tai atsakyčiau: jinai daugiau apie avis nei apie virtualų pasaulį.
Knyga sudaro trys didelės dalys: tapatybė, statusas ir galia, kurių kiekviena akcentuoja skirtingus pasaulio aspektus.
Knygoje teigiama, kad socialiniai tinklai blokuojami tik dėl to, jog didelės kompanijos bijo, kad darbuotojai paviešins jų paslaptis. O priežastį blokuoti socialinius tinklus dėl bereikalingo laiko švaistymo atmeta kaip nepagrįstą. Toks vaizdas, jog patys autoriai niekada nesinaudojo socialiniais tinklais. Knygoje teigiama, jog dabartinė korporacijų hierarchija turėtų išnykti dėl savo neefektyvumo ir vienintelis teisingas kelias yra web2.0 kultūra, kur dalinasi visi bei gauna bonusus už savo indėlį.
Knygoje labai detaliai aprašoma tamplierių ordino ir Prancūzijos istorija bei bandoma ją pritempti iki šiuolaikinio pasaulio prilyginant tamplierius Google. Beje, gera naujiena tamplieriai žlugo. Apskritai knygoje tikrai per daug dėmesio skiriama istoriniams įvykiams bei bandymui surasti analogijas su virtualiu pasauliu. Kaip sakoma, jeigu turi rankoje plaktuką, tai viskas aplinkui atrodo kaip vinys.
Knygoje pateikiami pavyzdžiai kaip sukurtas sukčiaus profilis facebook socialiniame tinkle gali sužlugdyti žmogaus gyvenimą. Kaip netikri blogeriai yra ištraukiami į dienos šviesą ir daugelis kitų skandalingų istorijų. Nedidelė smulkmena, kad apie nei vieną „didįjį“ skandalą aš nesu girdėjęs. Visi, absoliučiai visi pavyzdžiai iliustruoja tik neigiamą patirtį: (ne)rašyti tiklaraštį yra blogai, (ne)dalyvauti socialiniame tinkle yra blogai... Kodėl nėra nei vieno pavyzdžio kai tinklaraščio rašymas išgelbėjo pasaulį?
Knyga teigia, kad bet koks įrašas gali kenkti jūsų reputacijai visą likusį jūsų gyvenimą. Toks teiginys yra visiškai absurdiškas. Kas norite surasti mano pirmą twitter žinutę? Jūs galite surasti? Taip. Jūs ieškosite? Ne. Arba kitas realistiškesnis pavyzdys – geocities. Įkurta 1994, uždaryta 2009, išgyveno net 15 metų, kiti puslapiai tiek ilgai negyvena. Viskas kas turi pradžia, turi ir pabaigą, niekas nėra amžinas.
Knygoje daug dėmesio skiriama Didžiosios Britanijos televizijų sukčiavimui per visus realybės šou. Anglijoje sukčiavo visi televizijos kanalai ir visi gavo baudas, tik skirtingo dydžio. Įdomu ar Lietuvos televizijos klastoja balsavimo rezultatus?
Knygoje teigiama, jog žurnalistika nėra ir niekada nebuvo profesija, kad žurnalistas niekuo nesiskiria nuo eilinio žmogaus rašančio tiklaraštį.
Knygos originalas parašytas 2008 metais ir aš galiu drąsiai pasakyti, jog kai kurio knygos vietos šiai dienai yra morališkai pasenusios.
Kiekviename puslapio kampe pavaizduota po mažą avytę, kuri priverčia galvoti apie Baltas Lankas, kodėl Eugrimas norėtų reklamuoti konkurentą man neaišku.
Mano vertinimas:
- turbūt niekas nesiginčys, kad knyga suteikia įdomiu įžvalgų, bet pagrindinis klausimas: ar knyga verta savo kainos? Vienareikšmiškas atsakymas – tikrai ne.