Knyga. Richard Dawkins - Dievo Iliuzija
Pasirodo knyga Dievo Iliuzija net gi turi nuosavą interneto svetainę – http://dievoiliuzija.lt/. Ir ten yra skyrius recenzijos, aš nubėgau skubėdamas rasti kokio nors lietuvio nuomonę ir teko skaudžiai nusivilti, ten viso labo amerikietiškų laikraščių frazės. Negi lietuviai nerašo knygų recenzijų?
Nuo ko pradėti... Turiu pasakyti, jog mane šita knyga labai stipriai sukrėtė, neatsimenu jokios kitos knygos, kuri būtų taip sukrėtusi mane. Prieš skaitydamas knygą aš lyg ir buvau plačių pažiūrų, ne ateistas, bet panteistas ar agnostikas (sąvokos paaiškintos knygoje) ir, rodos, tai neturėtų veikti plačių pažiūrų žmogaus, tačiau... Pirmieji autoriaus argumentai, kad Dievo nėra atrodo daugiau juokingi, nei rimti, tačiau maždaug ties 300 puslapiu Dawkins atskleidžia religijos nelogiškus žiaurumus apie kuriuos skaitydamas sveiko proto žmogus negali reaguoti abejingai.
Iš pradžių autorius tvirtina, jog diskusija egzistuoja Dievas ar ne yra beprasmė. Niekas neįrodė, jog Dievas yra, o įrodyti neegzistuojančio dalyko neegzistavimą šiek tiek problematiška. Todėl vietoj to siūlo kalbėti apie Dievo egzistavimo ir neegzistavimo tikimybes. Dawkins tikslas, savaime suprantama, parodyti, jog antroji tikimybė žymiai didesnė.
Pradėdamas nuo pačios religijos sąvokos išaiškinimo jis pateikia vis svaresnius ir svaresniu įrodymus, jog iš religijos daugiau žalos nei naudos.
Jeigu krikščionybė yra monoteistinė religija, tai kaip čia gaunasi, kad yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia viename asmenyje? Ir dar Marija... Ir dar apaštalai, angelai... Ir dar šventųjų be skaičiaus...
Jeigu visame pasaulyje egzistuoja daug įvairių religijų ar gali būti, jog religija yra šalutinis evoliucijos produktas?
Ar religija nubrėžia moralės gaires: kas yra blogai ir kas yra gerai? Jeigu taip, tai kodėl ateistų moralinės normos yra tokios pačios ir tikinčiųjų? Jeigu tau reikia Dievo, kad būtum geras, ar tu tuomet tikrai esi geras?
Tarp mokslininkų religingų žmonių skaičius paprastai neviršija 10%, išsilavinimo lygiui mažėjant procentas didėja.
Miestai, kuriuose didesnis tikinčiųjų skaičius taip pat turi ir didesnį nusikalstamumo lygį. Galim pafilosofuoti. Mažesnis išsilavinimo lygis, sunkiau gauti darbą, o jeigu negali gauti darbo tuomet renkiesi nusikaltimą. Mažesnis išsilavinimas, tuomet nežinai kas yra Saulės užtemimas ir tokiam atsitikus, aukojį ožį, taigi esi labiau prietaringas ir labiau linkęs būtų įtrauktas į įvairias religijas. Aišku, tai nereiškia, kad būtinai religingas žmogus yra nusikaltėlis.
Stalinas mokėsi stačiatikių seminarijoje, bet po to kai jį iš ten išmetė tapo ateistu. Sakyti, jog Stalinas buvo žiaurus, nes buvo ateistas, tai beveik tas pats kas tvirtinti, jog žiaurumo Stalinas išmoko seminarijoje. Visai kita yra Hitlerio istorija. Hitleris siekė išnaikinti žydus, nes jie nukankino Jėzų. Sunku pasakyti ar Hitleris iš tiesų buvo religingas ir tik tokiu apsimetinėjo, tačiau to visiškai užteko Katalikų bažnyčiai, kad savo laiku visiškai nesmerktų jo veiklos.
Afganistane už šventvagystę ar religijos pakeitimą gresia mirties bausmė. Tai nuo ko amerikiečiai išvadavo Afganistaną? Beje, Didžiojoje Britanijoje šventvagystė taip pat yra nusikaltimas.
Jeigu mergina tave palieka, dėl to kad prisipažinai jai esi ateistas...?
Žmonės kovoja dėl įvairių priežasčių: ne ta odos spalva, ne ta lytis, sergi ne už tą komandą... O kaip nelieka jokių kitų priežasčių tuomet – religija. Šiaurės Airija ilgą laiką pasidalinusi ir kovoja tarpusavyje, nors žmonės visiškai vienodi skiriasi tik jų religijos pavadinimas...
Turiu gerą naujieną. Knygoje Dawkins taip pat pamini ir lietuvius, tiesa, kaip visada neigiamame kontekste. Bet tie, kurie džiaugiasi lietuvių paminėjimu, džiaugiasi žymiai labiau, kai sužino, jog buvo paminėti neigiamame kontekste.
Labai nuostabiai parašyta knyga. Moksliniai faktai, asmeninė nuomonė ir humoras labai gražiai suderinti tarpusavyje. Kiekvienas norintis parašyti knygą, turėtų pasimokyti minties dėstymo meno iš Dawkins.
Ar yra trūkumų? Taip. Dalį knygos Dawkins išnaudoja atsikirsti savo priešininkas, kurių per ilgą ir aktyvų ateisto gyvenimą prisikaupė nemažai. Nenoriu sakyti, jog tam skiria pusę knygos, bet tikrai daugiau nei porą lapų.
Mano vertinimas:
– silpnų nervų žmonėms skaityti knygos nerekomenduotina, tačiau, manyčiau, jog ši knyga turėtų būti įtrauka kaip privalomas skaitymas švietimo sistemoje.