Knyga. Sergej Lukjanenko - Žvaigždžių šešėlis
Taigi, pagaliau į mano rankas pakliuvo antroji knygos Žvaigždės - šalti žaislai dalis – Žvaigždžių šešėlis. Kaip visada pradedu nuo klausimo, ar šitą knygą galima skaityti neskaičius pirmos? Manau, kad ne. Vis tik ji per daug susijusi su įvykiais pirmoje dalyje, o konkrečiai geometrais.
Ši dalis prasideda ten kur baigėsi pirmoji. O jeigu būti tikslesniu tai Piotras Chrumovas iš ateivių pasaulio grįžta, pas jį laukiančius sąjungininkus. Ir grįžta tik su vienu tikslu – leidimo keliauti į Branduolį ir ieškoti Šešėlį.
Užbėgsiu truputėlį įvykiams už akių ir paspoilinsiu. Jis rado šešėlį, bet tai ką jis rado yra visai ne tai ko ieškojo ar tikėjosi. Ta vieta kur Piotras atvyksta į šešėlį, man primena kitas Lukjanenko knygas apie kosmosą. O tiems kam įdomu apie ką aš, „Iliuzijų imperatoriuose“ (beje tai antra „Svaju linijos“ dalis) nelygiai tokia pati bet panaši situacija.
Turbūt reiktų tradiciškai pasakyti, jog vertinu humorą ir rašytojo stilių. Kaip ir daugelyje knygų Lukjanenko vienas superherojus gali viską. Jis supranta, tai ko nepajėgia suvokti kiti ir vykdo savo misiją sėkmingai. Bet nebijokite, šioje knygoje jūs tikrai patampys už nervų ir siužetas pasisukinės netikėtais posūkiais. O kaip baigsis... Paskaitykit ir sužinosit.
Mano vertinimas:
– man šita dalis žymiai labiau patiko už pirmąją, apskirtai man šita knyga patiko labai.