Amžinas klausimas: blogeriai ir pinigai
Blogerių meetai vyksta (beveik) kasmet. Keičiasi vietos, keičiasi veidai. Vyksta natūrali atranka: vieni pradeda rašyti, kiti meta. Tai visiškai logiška, tačiau yra ir nelogišku dalykų kaip religija. Tiesa, blogerių religija nėra krikščionybė ir jų amžinas klausimas nėra: kaip atrodo rojus? Ar: kodėl Dievas toks žiaurus? Jų amžinas klausimas yra: kaip uždirbti pinigus iš savo tinklaraščio?
Jeigu esate pasiryžę peržengti savo prietarus ir atsisakyti savo tikėjimo aš jums atskleisiu paslaptį, kodėl jūs neuždirbate iš savo tinklaraščio. Silpnų nervų skaitytojams rekomenduojama uždaryti šitą langą, kol neištiko neadekvatus pykčio priepuolis.
Kas jums yra tinklaraščio rašymas? Gal paklausiu kitaip: ką darote, kai jums niežti klyną, bet tingite pajudinti ranką, kad pasikasytumėte?
Jūs parašote 160 simbolių (jeigu tilptumėte į 140 naudotumėte twitter) įdedate atsitiktini paveiksliuką ar video ir už tai norite gauti pinigų? Rimtai?
Kaip vadinasi tos pareigos, kur nesukuriama pridėtinė vertė, bet gaunami pinigai? Tos pareigos vadinasi bomžas! Na, iš tiesų tai bomžas yra aukščiausias karjeros laiptelis, iš pradžių būna bedarbis, tuomet ilgalaikis bedarbis ir tik turėdamas ilgalaikę patirti gali tapti bomžu.
Prisidedate belenkiek reklaminių banerių ir tikitės, jog pinigai kapsės kaip pas kazino savininką? Jūsų sukuriama pridėtinė vertė mažesnė nei bomžo, kuris surenka butelius iš konteinerių ir priduoda supirktuvei, todėl ir uždirbate tiek!
Kai kurie blogeriai bando save apgauti, teigdami, jog ilgai ir gerai rašant kompanijos duoda savaitei ar dviem pabandyti produktą ir už tai prašo tik trumpučio įrašėlio. Rimtai? Kai jus padulkina tamsiame skersgatvyje jūs juk apie tai nebėgate visiems girtis: Jėga! Mane tik ką išdulkino tamsiame užkampyje! Aš jau ne be berniukas... aš.... gaidys... O kaip kitaip pavadinti tą dalyką, kai gali DAIKTĄ palaikyti rankose (burnoje ar kitose vietose)? Koks skirtumas savaitę ar dvi, nuo to daiktas netampa labiau tavo, o vėliau jis keliaują pas kitą tokį patį nevykėlį kaip tu.
Aš suprantu, jog prostitucija kai kam yra gyvenimo būdas ir aš neturiu nieko prieš jūsų pasirinkimą, bet gal vadinkim daiktus savo tikrais vardais? Šiuo atveju galbūt tiktų terminas e-prostitucija?
Norint uždirbti visų pirmą reikia dirbti ir paprastai darbas trunka aštuonias ar daugiau valandų per dieną. Tai kiek laiko jūs skiriate savo tinklaraščiui? Atsiprašau, ar man pasigirdo, jog jūs sakėte dvi valandas per savaitę?
Kaip pavyzdį galim paimti grupinių nuolaidų svetaines. Labai lengva sulyginti, nes jie kaip ir vidutiniškas blogeris padaro tik vieną įrašą per dieną. Aišku, skirtumas toks, kad grupinių nuolaidų svetainės tikrai kažkam sukurią pridėtinę naudą. Tačiau esminis klausimas yra: kas stovi už tos pridėtinės vertės sukūrimo?
Ar grupinių svetainių savininkai grįžta namo po darbo, užkelia kojas ant stalo ir užduoda sau klausimą: kokį čia nuolaidos pasiūlymą sugebėčiau išspausti per penkiolika minučių? Ne! Jie aštuonias valandas sėdi ant telefono, el.pašto ir stengiasi sukurti vertę. Vienos dienos būna juodos, kitomis galbūt pavyksta užpildyti visą savaitę. Ar jūs taip pat dirbate prie savo tinklaraščio?
Girdžiu kažkas pasakė, jog tai nesulyginami dalykai. Pala, pala... Gauti pinigų tai norite tiek pat, bet darbo įdėti tiek pat nenorite? Norite uždirbti pinigų iš tinklaraščio, tuomet traktuokite jį kaip asmeninį verslą. Ką tai reiškia? Mažiausiai du dalykus: turėkite verslo planą ir skirkite tam tiek laiko kiek skirtumėte darbui (savo verslo kūrimui). Norite uždirbti, kurkite pridėtinę vertę savo skaitytojams IR verslui. Bendraukite asmeniškai su verslininkai, tarkitės dėl reklamų, vietoj to, jog skųstumėtės jog iš Google Ads ar kito tinklo neįmanoma uždirbti.
O jeigu jums tinklaraštis tik asmeninis reikalas nuomonei išsakyti ir įdėti nuotraukas su jūsų kačiuku, gal po velnių nustokite kliedėti apie pinigus?
Tai viskas šiandienai, dabar galite rašyti piktus komentarus, koks aš neteisus.