Viena valanda tai yra tobulas laikas žaidimui. Žaidimas netrunka per ilgai, taip sakant, jam nereikia skirti viso savo gyvenimo. Taip pat, jeigu yra noras bei galimybės, žaidimą galima sužaisti antrą kartą.
Žaidimas nėra per trumpas, vadinasi jame gali būti pakankamai strateginių sprendimų, vadinasi jame galima sukurti kažką tokio kuo galėtum didžiuotis žaidimo gale.
Pagalvojau, kad dabar, praėjus dviem metams nuo įsigijimo, yra puiki proga peržvelgti mano pirmuosius įsigytus stalo žaidimus. Pasidalinti savo mintis ką aš manau apie žaidimus bei ką rekomenduočiau daryti žmonėms, kurie pradeda formuoti savo kolekciją dabar.
Tai yra papildymas, o ne atskiras žaidimas, ką aš noriu pabrėžti. Ką reiškia papildymas? Tai reiškia, jog norint žaisti šį papildymą, reikia turėti originalų žaidimą – Power grid.
Visai nesenai aprašiau pirmą šito žaidimo dalį ir tikrai nesitikėjau, kad antra dalis pasirodys taip greitai, tuo labiau, kad jokie apžvalgininkai apie ją nekalba. Ilgai dvejojau ar verta pirkti, bet, kadangi, žaidimas gulėjo parduotuvėje ant lentynos, nusprendžiau palengvinti pardavėjo dalią.
Kas atsitiktų jeigu paimtume Kashgar: Merchants of the Silk Road bei Space Base ir apjungtume juos į vieną žaidimą? Kažkas panašaus į šį žaidimą. Vienintelė smulkmena, šis žaidimas man sukelia jausmą tarsi būtų paėmęs ne pačias geriausias mano minėtų žaidimų dalis ir jas pabloginęs. Pakalbėkime apie viską iš eilės.
Tai yra keturi solo žaidimai supakuoti vienoje dėžutėje, o ne žaidimas keturiems. Tai taip pat yra antras Friedemann Friese žaidimas mano kolekcijoje. Pirmasis – Power grid.
Pirmas dalykas, kurio nekenčiu, tai nestandartinės stalo žaidimo dėžės. Kodėl visi stalo žaidimai negali būti identiškose dėžėse?
Villagers dėžė yra tokio paties principo kaip Paperback, tik gerokai, gerokai didesnė. Aš nieko blogo anksčiau nesakiau apie Paperback dėžę, bet jeigu neteisingai ją paimi (ką iš principo negalvodamas padarysi visada), tuomet dugnas iškrenta ir reikia žaisti mano mėgstamiausią mokyklos laikų žaidimą – sabiralką.
Maži žaidimai mane žavi tuo, kad juos galima bet kur įsidėti, jie neužima daug vietos, o tuomet išsitraukti su tinkama kompanija ir sužaisti.
Hive yra vienas iš labiausiai giriamų dviem žaidėjams skirtų abstrakčių strateginių žaidimų, taigi, aš jį turėjau įsigyti. Nevyniosiu į vatą, deja, aš likau juo nusivylęs, bet pakalbėkime apie viską iš eilės.
Didžiausia nuodėmė, kurią gali padaryti žaidimas – nesukelti emocijų. Šis žaidimas nuobodus kaip pirmadienis. Aš geriau žiūrėčiau kaip auga žolė nei žaisčiau šitą žaidimą.