Jeigu aš pasakyčiau, kad žaidime reikia rinkti vienos spalvos kortas ir tai žaidimas apie tramvajus, jūs greičiausiai pagalvotumėte – Ticket to ride. Bent jau aš taip galvojau ir buvau nustebintas koks šitas žaidimas yra sudėtingas. Ne be proto sudėtingas, bet jame yra gerokai daugiau mėsos nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šio žaidimo autorius turbūt pažaidė Carcassonne ir paklausė: o kas būtų jeigu žetonai vietoj keturkampių būtų šešiakampiai? Deja, žaidimas nebuvo per daug kitoks, tai reikėjo daugiau idėjų ir antra idėja, kuri atėjo į galvą: o kas būtų jeigu abi pusės turėtų skirtingus paveiksliukus.
Ant popieriaus šitos idėjos atrodo nerealiai, bet realybėje aš turiu daug priekaištų šitam žaidimui. Pakalbėkime apie viską iš eilės.
Šito žaidimo taisyklės paprastos, bet sprendimai, kuriuos reikia priimti žaidimo metu, nėra lengvi. Pakalbėkime apie tai.
Kartą per metus aš perkeliu savo kolekciją iš lentynų į vieną kampą, kad padaryti nuotrauką, kurią matote viršuje. Vienas dalykas mane labai erzina – skirtingi dėdžių dydžiai. Skirtingas ilgis ir plotis nėra problema, o dėliojimą padaro įdomiu galvosūkiu. Mane erzina skirtingas dėžių aukštis. Iš pirmo žvilgsnio Puerto Rico dėžė yra tokio paties dydžio kaip Istanbul, bet iš tiesų jų aukštis skiriasi pusę centimetro. Brian Boru: High King of Ireland ilgis ir plotis panašūs į Ticket to ride: Europe, bet dėžė - žemesnio aukščio, tuo pačiu dėžė yra didesnio aukščio nei Ticket to ride: Asia… Aš galėčiau tęsti ir tęsti apie tai kaip iš pirmo žvilgsnio panašios dėžės iš tiesų yra skirtingų dydžių, bet pasakyti tik tiek: Onitama ir Paperback žaidimų dėžės net iš toli nepanašios į jokias kitas dėžes.
Kas gautųsi, jeigu Sherlock Holmes Consulting Detective: The Baker Street Irregulars (leidimo metai 2020) ir Turing machine (leidimo metai 2022) susilauktų vaiko? Kažkas panašaus į Awkward guest (leidimo metai 2016). Tai yra žaidimas, kuris kaip Turing machine derina dedukcija. Tai yra žaidimas, kuris kaip Sherlock Holmes turi detektyvinę istoriją ir priverčia mane jaustis visišku idiotu.
Kas tam tikrą laiko tarpą aš sudarau stalo žaidimų dešimtuką. Šitam rinkiniui galioja tik viena taisyklė: praėjo nemažiau nei du metai nuo recenzijos publikavimo. Jeigu jums kyla klausimas, tai, taip recenzijos yra publikuojamos tik tų žaidimų, kuriuos aš įsigijau. Taip, šeštasis dešimtukas reiškia, kad baigę šitą tekstą busime apžvelgę 60 stalo žaidimų. Jeigu įdomu, taip pat galite pasiskaityti penktą dešimtuką.
Kas nors kartą gyvenime nenorėjo nužudyti Hitlerio?
Tai yra kooperacinis žaidimas, kas reiškia, kad žaidėjai laimi ar pralaimi kartu. Žaidėjų tikslas yra pašalinti vieną iš žiauriausių istorinių figūrų bei pakeisti istorijos tėkmę.
Kadangi, tai kooperacinis žaidimas, tai mes neišvengsime palyginimų su Pandemic, bet pakalbėkime apie viską iš eilės.
Tai žaidimas, kuris su tinkama reklama galėtų drąsiai stovėti šalia Ticket to Ride: Europe ar Catan. Tai žaidimas labai puikiai tinkamas šeimai. Aš norėčiau, kad jis būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Tai yra pati įdomiausia tema iš visų žaidimų, kokius aš esu žaidęs. Deja, žaisdamas apie temą negalvoji. Tema yra tik dekoracija ir aktyviai žaidime nefigūruoja. Tai kokia šito žaidimo tema?
1136 metais ugnis sunaikino medinį tiltą per Temzę. Tilto atstatymas buvo patikėtas kunigui Peter de Colechurch. Tilto statybos prasidėjo 1176 metais ir baigėsi 1209. Tiltas buvo 6 metrų pločio ir 273 metrų ilgio. Ant tilto įsikūrė parduotuvės, namai, malūnas ir koplyčia. Ant tilto apsigyveno tiek daug žmonių, kad jis išlaikė nepriklausomo rajono statusą iki XVIII a.
Aš niekada negalvojau, kad man patinka miklumo žaidimai, bet tai antras žaidimas šiais metais, kuris man labai patiko. Pakalbėkime apie jį.