Mano dešimtas dešimtukas
Ar galite patikėti, kad tai yra dešimtas dešimtukas? Tai reiškia, kad šito teksto gale busime apžvelgę šimtą žaidimų. 2021 metų gale parašiau pirmą tokio tipo tekstą. Nežinojau, kiek tai tęsis, bet štai, penkiais metais vėliau mes esame čia.
Jeigu nežinote, tai kas tam tikrą laiko tarpą aš sudarau stalo žaidimų dešimtuką. Šitam rinkiniui galioja tik viena taisyklė: praėjo nemažiau nei du metai nuo recenzijos publikavimo. Jeigu jums kyla klausimas, tai, taip, recenzijos yra publikuojamos tik tų žaidimų, kuriuos aš įsigijau. Jeigu įdomu, taip pat galite pasiskaityti devintą dešimtuką.
91) Discordia – tai yra nedakeptas žaidimas su gerokai per daug komponentų. Aš atsimenu, kad pažiūrėjau Rahdo video, kur jis labai gyrė žaidimą. Tai yra tokia šūdų krūva, kad žaidimas dingo iš mano namų taip pat greitai kaip atsirado.
Kalbant šiek tiek bendriau, Rahdo kalba teigiamai apie visus žaidimus ir beveik visos jo rekomendacijos buvo/yra mano nusivylimai.
92) Skulk Hollow – tai yra labai stipriai giriamas žaidimas dviem žaidėjams. Nesuprantu kodėl. Žaidime yra įdomių idėjų, bet galiausiai atrodo, kad sėkmė lemia daugiau nei tavo sprendimai. Žaidimas paliko mano kolekciją.
93) Fall of Rome – tai yra Pandemic žaidimas padarytas teisingai. Ta prasme, jis pataiso daugelį Pandemic žaidimo trūkumų ir padaro jį įdomesniu. Man asmeniškai barbarai ir Romos imperija yra įdomiau nei virusai. Šitas žaidimas turi vieną trūkumą, kuo daugiau žaidėjų tuo sunkiau laimėti ir atvirkščiai. Laimėjau ir tuomet atidaviau.
94) Urbify – šitas žaidimas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji labai keista įdarbinimo mechanika. Nesu nieko panašaus matęs. Antroji – labai nuobodi miesto statymo mechanika. Kadangi, apžvalgininkai gyrė šitą žaidimą tikėjausi daugiau. Žaidimas paliko mano kolekciją.
95) Hibachi – šitą žaidimą įsigyti buvo labai sunku. Visai netikėtai, Offline Club kėlėsi į naujas patalpas ir nusprendė išparduoti dalį savo žaidimų. Atėjau po darbo dienos ir paėmiau paskutinį žaidimą. Tai yra fantastiškas žaidimas. Labai stipriai rekomenduoju pabandyti, nors tai gali būti sunku padaryti.
96) Wandering towers – tai yra žaidimas vaikams. Vieną kartą žaidžiau su penkiais žmonėmis ir niekam nepatiko. Kitą kartą žaidėm dviese yra buvo be proto smagu. Matyt priklauso nuo kompanijos. Jeigu turite jaunesnių vaikų, rekomenduoju.
97) Bad company – iš pirmo žvilgsnio šis žaidimas panašus į Space base, bet tai yra apgaulė. Space base žaidimas yra smagus, nes gali pirkti daug pagerinimų. Šitame žaidime pagerinimų, kuriuos gali įsigyti, skaičius yra ribotas ir visa esmė yra kauliukų ritimas. Kauliukų ritimas yra sėkmė, nemano skonio žaidimas.
98) Thunder Road: Vendetta – labai giriamas lenktynių, kauliukų ritimų ir chaoso žaidimas. Apžvalgininkai, kurie giria sako: svarbu nelaimėti, svarbu padaryti ką nors epiško ir tai yra kertinis dalykas kalbant apie šitą žaidimą. Jeigu tu nužudysi Petrą, laimės Antanas, jeigu nužudysi Antaną laimės Petras, todėl tu nežudai nei vieno. Lauki, kada atsidursi priekyje, kad turėtum šansą laimėti. Jeigu jūs norite laimėti, tai žaidimas ne jums.
Žaidime ant lentos yra padedamos nežinomos kliūtys, kurių tikslas yra sukelti chaosą ir visi žaidėjai važiuoja aplinkui, niekas nenori chaoso, geriau pasirinkti saugų, ilgą, lėtą, bet žinomą kelią, nei trumpesnį, bet nežinomą.
Kitas aspektas, žaidime reikia trenktis į kitą žaidėją, vėlgi su tikslu sukelti chaosą. Būna žaidimai, kaip pavyzdžiui Pax Pamir ar Evolution, kur žaidi tam, kad pakenktum kitam. Tai nėra toks žaidimas, nes trenkdamasis į kitą mašina nežinai kam labiau pakenksi, gali būti, jog sau arba iš viso trečiam žaidėjui.
Aš negaliu pasakyti, kad tai yra blogas žaidimas, bet tai yra žaidimas ne man. Tai nėra tinkamas žaidimas žmonėms, kurie mėgsta strateginius žaidimus. Iš principo tai yra 1-2h vakarėlių žaidimas.
Žaidimas paliko mano kolekciją.
99) No thanks – tai yra klasikinis žaidimas, jeigu galiu pasakyti ką nors blogo, tai kad šito leidimo dėžutė yra per didelė. Teisingai išleistas jis galėtų tilpti į kišenę. Aš jį žaidžiau, smagiai praleidau laiką, bet tuo pačiu supratau, kad aš niekada nesiūlysiu, neieškosiu ir neprašysiu žaisti šito žaidimo. Taigi, žaidimas paliko mano kolekciją.
100) Alpujarras – tikrai negalvojau, kad tai yra mano 100-oji recenzija. Šis žaidimas turi įdomią mechaniką ir visai neblogą išvaizdą. Jeigu kas nors pasiūlytų, tikrai niekada neatsisakyčiau žaisti, bet aš manau, kad mačiau viską ką žaidimo mechanika gali pasiūlyti ir todėl šis žaidimas paliko mano kolekciją.
Apibendrinimas
Žaidimai, kurie paliko kolekciją: Discordia, Skulk Hollow, Fall of Rome, Urbify, No thanks, Alpujarras, Thunder Road: Vendetta.
Žaidimai, kurie vis dar yra: Hibachi, Wandering towers, Bad company.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad nors žaidimai Fall of Rome, No thanks, Alpujarras paliko mano kolekciją, aš rekomenduočiau jums juos pabandyti ir pats niekada neatsisakysiu žaisti. Šiuo metu aš nemanau, kad Hibachi kada nors paliks mano kolekciją, bet laikas parodys.