Geriausi stalo žaidimai 2025
Viskas keičiasi. Niekas nestovi vietoje. Praėję dveji metai buvo vieni iš geriausių mano žaidimo karjeroje. Šitie buvo vieni iš prastesnių. Kita vertus, šiais metais gavau progą išbandyti labai daug lietuvių autorių žaidimų. Lietuviai (kol kas) nemoka kurti įdomių žaidimų, bet neužbėkim įvykiams už akių.
Statistika
Nuo statistikos sekimo pradžios žaidžiau 168 (praėjusiais metais 140) skirtingus žaidimus. Šiais metais žaidžiau iš viso 57 (praėjusiais metais 63) skirtingus žaidimus, iš jų 28 (praėjusiais metais 33) pirmą kartą.
Pastaba: ši statistika šiek tiek neteisinga, nes daugiau nei vienas lietuvių autorių žaidimas neturėjo BBG įrašo.
Daugiausiai žaidimų turiu išleistų 2022 metais net 10, 2023 - 9. Praėjusiais metais išleistų žaidimų turiu – 8, o šiais – 2. Seniausias žaidimas mano kolekcijoje yra sukurtas 1994 metais - 6-ima.
Pagal žaidėjų skaičių, net 38 žaidimai yra geriausi su 4 žmonėmis, 27 – 3.
Didžiausias kiekis žaidimų patenka į 1.50 – 1.99 sudėtingumo rėžį t. y. lengvi žaidimai, tokių žaidimų mano kolekcijoje yra net 39. Net 29 žaidimao mano kolekcijoje yra iš „kortų žaidimai“ kategorijos, 22 – ekonominiai.
Žaidimai, kurie paliko mano kolekciją
Alpujarras – yra gudrus žaidimas ir man jis patinka, bet aš nemanau, kad žaidime yra įvairovė. Kiekvieną kartą tu darysi tą patį. Aišku, jeigu žaidi rečiau nei kartą per mėnesį, tai neturėtų būti problema.
Finspan – nusipirkau dėl žuvų piešinių, kurie yra nerealūs. Atidaviau, nes nėra daug interkacijų tarp žaidėjų.
Foundations of Metropolis – daugybė žmonių labai gyrė originalią versiją Foundations of Rome, kurios aš niekada gyvenime nepirksiu dėl dydžio. Metropolis yra, sakykim, biudžetinė to žaidimo versija. Aš jį išbandžiau. Žaidimas yra tikrai neblogas, jeigu kas nors pasiūlys aš neatsisakysiu jo žaisti, bet pats niekada jo nepasirinksiu, nes jeigu galiu rinktis yra įdomesnių žaidimų.
Mind MGMT – tai yra keistas žaidimas. Yra dvi grupės žaidėjų. Vienas slapstosi, kiti jį gaudo. Žaisti už tą, kuris slapstosi yra labai įtempta, labai stresinga ir labai smagu. Žaisti už tuos, kurie gaudo yra akla sėkmė ir labai nuobodu.
Dirt and glory – mažas sėkmės žaidimas. Man paprastai patinka žaidimai, kuriuose yra kuo mažesnės sėkmės elementas. Žaidimo grafinis dizainas yra tikrai nuostabus. Taisyklių knygutė galėtų būti geresnė.
House of Fado – žaidimas iš principo nėra sudėtingas, bet taisyklių knygutė viską aiškina labai painiai. Aš visuomet norėjau pažaisti dizainerio Vital Lacerda žaidimą ir, jeigu jie yra tokie kaip šis, tuomet šio dizainerio žaidimai – ne man.
Black Orchestra – tai yra žaidimas, kuriame reikia nužudyti Hitlerį. Norite mokyti istoriją įdomiai? Šitas žaidimas tam puikiai tinka. Realybėje buvo labai daug bandymų nužudyti Hitlerį ir visi jie buvo nesėkmingi. Šis žaidimas labai gerai perteikia tą faktą.
Chronicles of Crime: 2400 – tai yra detektyvinis galvosūkis, kurį sudaro trys bylos. Laimėjus, nėra priežasties žaisti antrą kartą. Šitam žaidimui reikia programėlės.
No thanks! – yra klasikinis žaidimas, kurį rekomenduočiau žaisti su žmonėmis nežaidusiais daug žaidimų. Žaidimas nėra blogas, bet aš pats jo niekada nepasiimčiau nuo savo lentynos.
Žaidimai, kuriuos žaidžiau
Tiny Town – tai yra labai paprastas šiek tiek už Carcassonne sudėtingesnis žaidimas, bet man labai patiko. Žaidžiau dviese, nežinau ar taip pat smagu su daugiau žaidėjų. Žaidime yra keturi raundai, kiekviename raunde turi 5 veiksmus. Po kiekvieno raundo reikia pamaitinti savo darbininkus, kas kainuos 5 maisto, taigi, dalis veiksmų bus išleista tam maistui gauti. Žaidimas vyksta ant lentelės, padėjęs darbininką tu gauni viską ką liečia tavo darbininkas. Žaidimo pradžioje tai gali būti ežeras, akmuo ir medis. Žaidimo eigoje atsiranda pastatai. Jeigu tai tavo pastatas, tiesiog gauni ką jis siūlo, jeigu tai kito žaidėjo pastatas, tuomet gauni, jeigu sumoki to pastato naudojimosi mokestį. Pastatų yra daug, todėl kiekviena partija bus vis kitokia priklausomai nuo to kokie pastatai iškris. Tai yra senas žaidimas, todėl nežinau ar jį galima įsigyti, bet jeigu pamatysite, rekomenduoju.
Dominion – aš vis dar nesu žaidęs fizinės žaidimo versijos, bet buvo išleista nemokama programėlė telefonui, kurią aš ir parsisiunčiau. Prisipažinsiu, kad iš pradžių žaidimas man nepatiko, bet vėliau kiekvieną kartą, kai turėjau laisvo laiko, žaidimas traukė jį įsijungti ir sužaisti partiją trunkančią 5-10min. Žaidime iš principo yra dviejų tipų kortos: paprastos, kurios sako gauk 1 papildomą veiksmą ar 1 papildomą pinigą ir sudėtingos, norint žinoti ką jos daro reikia perskaityti romaną. Sudėtingos kortos sako kažką panašaus: paimk dvi viršutines kortas iš šiukšlių dėžės ir už kiekvieną kovos kortą gauk po papildomą pinigą. Sudėtingos kortos man nepatinka, nes daug teksto ir žaidžiant telefone manipuliuoti savo kalade ar panaudotomis kortomis nėra smagu.
Kaip aš žaidžiu dabar: visiškai ignoruoju sudėtingas kortas ir žaidžiu tik su paprastomis. Aišku, su tokia strategija prieš rimtą priešininką nelaimėsi, bet prieš kvailą DI, daugiau nei pakanka.
Bendrai paėmus aš nemanau, kad Dominion ar kitas kaladės konstravimo žaidimas man patiktų. Esmė visų kaladės konstravimo žaidimų yra labai paprasta ir po to kartoji tą patį kol laimi ar nusibosta žaisti, priklausomai kas įvyksta greičiau. Šiais laikais yra įdomesnių stalo žaidimų. Bet kaip žaidimas telefone, man labai patinka, geriau nei Candy Crush.
Flow – laimėjo geriausio Lietuvos 2024 metų stalo žaidimo titulą. Šitame žaidime reikia dėlioti korteles, kurios yra dviejų tipų kelias arba kliūtis visai kaip Bandido (BGG) žaidime. Be viso to, reikia tą daryti per laiką. Po vienos minutės atsitiks kažkoks blogas dalykas. Laimėjau per 2 minutes. Perskaityti taisyklių knygutę užtrunka ilgiau, nei žaisti žaidimą. Nėra priežasties žaisti antrą kartą, nes antrą kartą darysi tą patį. Pamiršau paminėti dar vieną svarbų dalyką, žaidimas yra kooperacinis. Bet vis tiek nėra priežasties žaisti antrą kartą.
Chameleonas – yra tas pats kaip Spyfall (BGG), tik vietoj gražių paveiksliukų naudojamas tekstas. Vakarėlių žaidimai nėra mano skonio, bet jeigu reiktų žaisti, tai norėčiau žaisti Spyfall (BGG), o ne Chameleoną.
Heated – lietuviškas bandymas sukurti Uno. Iš vienos pusės, man nepatinka žaidimai, kur yra žaidėjo pašalinimas iš žaidimo, iš kitos pusės žaidimas yra pakankamai trumpas. Norint laimėti reikia surinkti 13 taškų, jeigu surenki per daug iškrenti iš žaidimo. Jeigu surenki daug neigiamų kortų irgi iškrenti iš žaidimo. Žaidime yra trijų tipų kortos: teigiamas, neigiamos ir specialių galių. Teigiamų ir neigiamų kortų reikšmės svyruoja tarp 1 ir 5. Didžiausia šito žaidimo problema yra sėkmė.
Žaidimo eiga. Paimi kortą nuo kaladės ir padedi prie savęs. Tai gali būti bet kas ir neturi jokios kontrolės kas iškris. Tarkim, tai yra 5 taškai. Tuomet paimi kortą iš rankos ir gali ją padėti pas save ar pas kitą žaidėją. Tarkim, turi dar 5 ir padedi pas save. Tai jau 10 iš 13 reikalingų taškų surinkta. Kiti žaidėjai, jeigu nenori, kad baigtųsi žaidimas, privalo dėti tau neigiamas kortas, bet jie gali neturėti neigiamų kortų… Žodžiu, eini per veiksmus, nes … Aš nežinau ar būtų skirtumas tarp to ar žaisčiau užsimerkęs, ar atsimerkęs. Gal reiktų pabandyti?
Rekomenduočiau pasidomėti Sumo (BGG), labai panašus žaidimas idėjiškai, bet, mano nuomone, turi įdomesnę temą.
Chiken Farm – aš nežinau ar šis žaidimas pasiūlo ką nors originalaus. Šitame žaidime reikia dėlioti kortas į lentelę ir tos kortos duos taškų pagal formules. Kažką labai panašaus siūlo Urbify, bet yra gerokai daugiau miesto statymo žaidimų ir, aišku, yra geresnių. Kiek kartų žaidžiau šį žaidimą visuomet likau paskutinis ir nežinau ar kažką galėčiau daryti geriau, kad surinkčiau daugiau taškų. Kortos turi pagrindinius taškus, kurių yra nedaug vienas ar du ir tuomet didelius taškus už formules. Pavyzdžiui aš turiu oranžinę kortą, kuri verta vieno taško, bet jeigu padėsiu, kad liestų dvi mėlynas papildomai gausiu du taškus. Arba yra kita oranžinė korta irgi verta vieno taško, bet duos papildomus 9 taškus, jeigu jinai lies šešių skirtingų spalvų kortas. Jeigu šitą žaidimą žaidžia du žmonės, tai yra gramas strategijos (bet tik gramas). Pasižiūri kokias kortas turi ir tuomet bandai susikurti sąlygas, kad padėti kortą ir gauti daug taškų. Tuo pačiu meldiesi, kad tavo priešininkas neturėtų tokios pačios kortos kaip tu. Jeigu žaidžia daugiau nei du žmonės, tai tas gramas strategijos lekia pro langą, nes planuoti nieko negali. Tarkim, pasidedi kortą, kad susikurtum sau gerą vietą ir, kai apsisuka ratas bei ateina tavo eilė žaisti, tą vietą jau kas nors kitas užėmė net, jeigu jis neturėjo tokios pačios kortos kaip tu. Pagal esamą situaciją tu turi surasti geriausią kortą, kuri tau duos daugiausiai taškų ir, jeigu tu neturi tokios kortos – nepasisekė. Vienas dalykas kas yra keista (bet nebūtinai blogai), kad tu arba gali žaisti kortas, arba jas pirkti (paimti į ranką, mokėti nereikia). Jeigu tu pirksi kortas pagal situaciją kokia yra dabar, tai kai ateis tavo ėjimas tuomet kaip sakė, graikų filosofas Heraklitas: upė jau bus pasikeitusi.
Žodžiu šito žaidimo neturėtų žaisti daugiau nei du žmones, bet ir tuo atveju nematau ką įdomaus gali šitas žaidimas pasiūlyti. Viskas yra sėkmė.
Mergaitė su šautuvu - žaidžiau vieną kartą ir pralaimėjau. Norėtųsi laimėti. Pradėkime nuo to, kad išvaizda, grafinis dizainas man nerealiai patinka. Jį verta pirkti vien dėl to kaip jis atrodo.
Tai yra kooperacinis žaidimas, kas reiškia, kad žaidėjai teoriškai žaidžia kartu. Realybėje tai yra daug keisčiau. Norint laimėti žaidimą, reikia įvykdyti pagrindinę misiją. Žaidime yra penkios misijos. Ir pati lengviausia man pasirodė labai sudėtinga – reikia nueiti į tris vietas, kurios skirtinguose žemėlapio kraštuose. Teoriškai, reikia atlikti kažkur apie 15 veiksmų norint įvykdyti tą misiją. Bet... ir tai yra linksmoji dalis. Misiją gali įvykdyti vienas žaidėjas ir kiti jam negali padėti ar per duoti misijos daiktų. Atsiprašau, kodėl šitas žaidimas vadinamas kooperaciniu? Ir kam kiti žaidėjai reikalingi?
Kol vienas žaidėjas žaidžia su savimi, kiti žaidėjai turi tokias mini-misijas. Žaidime reikia jų įvykdyti keturias ir jos sako, kad surink tam tikrų resursų. Visuomet reikia surinkti 6 resursus, tiesiog skirtingą jų kombinaciją. Kiekviena įgyvendinta misija tau duoda po vieną atsparumo tašką (ar kaip jie ten vadinasi). Kam reikalingi tie taškai? Ačiū, kad paklausėte, pakalbėkime apie tai kaip pralaimėti žaidimą.
Žaidimas yra žaidžiamas ant 3x4 lentelės. Ir jame yra du blogiukai. Kai du žaidėjai padaro savo ėjimus, tuomet abu blogiukai padaro savo ėjimus. Kur jie eis, sprendžiama iš kortų, kurios yra visiškai atsitiktinės. Blogiukai vejasi tave ant atsparumo taškų, jeigu ateina į langelį, kur yra žmogus arba ateina į kampinį lentos langelį (kur yra slaptas bunkeris). Jeigu blogiukai aplenkia tave, tu pralaimi. Žaidimą pradedi su dviem taškais ir… Mes pralaimėjom, kažkur po keturių-šešių ėjimų, nes sėkmė… Pavyzdžiui jeigu tu esi viename kampe, o blogiukai yra kitame kampe, tai jokių šansų, kad jie tave pasieks sekančius du ėjimus. Bet jeigu jie yra per vidurį (prisiminkit lentos dydį 3x4), tuomet nesvarbu kur tu esi, yra teorinis šansas, kad blogiukai pas tave ateis. Jeigu vietoj to, kad kortos būtų traukiamos atsitiktinai, tu iš anksto žinotum, kur blogiukai eis (kortos būtų atverčiamos po blogiukų ėjimo, prieš žaidėjų ėjimus), tuomet žaidimas būtų žymiai labiau strateginis (bet galbūt laimėti būtų per lengva).
Dalykas, kuris man neduoda ramybės labiausiai, kad blogiukai eina po to, kai du žaidėjai atliko ėjimus. Jeigu žaidžiat trise, tai reikia būti fizikos profesoriumi norint suprasti kada jie turi eiti. Žaidžiant keturiese atrodo, kad blogiukai juda per dažnai, bet galbūt tik man. Ar neužtektų, kad jie eina po visų žaidėjų?
Bendrai paėmus noriu sužaisti dar kartą.
Lietuvos bingo. Aš įsivaizduoju, kad visi žino bingo taisykles, nes bingo rodo visuose filmuose apie pensininkus. Taisyklės labai paprastos. Dalyviai turi lapus su skaičiais, vedėjas iš maišelio traukia rutuliukus su skaičiais ir juos skelbia garsiai. Pirmas užpildęs visą lapą šaukia: bingo. Dabar įsivaizduokite, kad skaičiai pakeisti lankytinomis Lietuvos vietomis. Teoriškai skamba, kaip nereali idėja pristatyti Lietuvą, realybėje, deja, daugybė problemų. Turbūt visi žino kaip atrodo Gedimino bokštas, bet kiek iš jūsų žino kaip atrodo siaurukas arba Operos ir baleto teatras? Jeigu jūs iš Vilniaus, tai greičiausiai žinote visas Vilniaus lankytinas vietas, kas būtų apie 25% kortelių. Jeigu jūs iš Kauno, tai aš tikėčiausi, kad jūs žinote visas Kauno lankytinas vietas ir daugelį Vilniaus, kas būtų ~50%, bet kuriuo atveju lieka labai daug nežinomų kortelių. Čia kyla klausimas - pagal ką ieškoti: pagal paveiksliuką ar pagal pavadinimą? Pavyzdžiui viename žaidime aš nepastebėjau televizijos bokšto. Visi žino kaip atrodo televizijos bokštas, tiesiog… Realiai visi žaidimai kiek žaidžiau baigiasi tuo, kad pusei žaidėjų trūksta 1-3 kortelių iki lapo užbaigimo, nors maišelis jau tuščias t. y. kai vieta buvo paskelbta žmonės jos nerado/nepastebėjo. Realybėje žaidimas tiesiog neveikia.
E-shop, dar žinomas kaip atsitiktinių komponentų rinkinys, kurį bandoma parduoti už didelę kainą. Šis žaidimas laimėjo geriausio stalo žaidimo Lietuvoje apdovanojimą 2023 metais. Vienintelis būdas, kaip tai galėjo būti, jeigu kiti konkurentai buvo degtinės butelis ir degtukų dėžutė. Aš geriau žaisčiau monopolį 10 kartų pagal neteisingas taisykles, nei šitą žaidimą antrą kartą. Geriausias dalykas ką galima padaryti su šituo žaidimu, tai nunešti už parduotuvės ir sudeginti.
Visus žaidimus, kuriuos čia kritikuoju, aš sužaidžiau nuo pradžios iki galo. Kai kuriuos net gi laimėjau. Tai pirmas žaidimas, kur sužaidęs pirmą raundą pasakau: gana.
Neskaitant to, kad su žaidimu viskas yra blogai, kas yra blogai su juo? Kiekvienas žaidėjas gauna žaidimo lentą ir penkias kategorijas. Iš penkių kategorijų turi išsirinkti tris. Kodėl reikia išsirinkti? Kaip išsirinkti? Atsakymas, jokio skirtumo. Paprašykite praeivio iš gatvės, kad išrinktų.
Jeigu kategorijų pasirinkimas būtų ne prieš, bet po traukimo (sekanti pastraipa paaiškins kas tai yra), tuomet bent jau būtų strategijos lašas.
Sekantis žingsnis yra spalvotų žetonų traukimas ir dėliojimas ant savo lentos. Traukdamas norėtum, kad spalvos sutaptų su pasirinktomis kategorijomis, bet jeigu nesutampa nieko negali padaryti. Jeigu tai būtų push your luck mechanizmas, tai galbūt suprasčiau, bet čia yra tiesiog sėkmė. Tavo darbas yra užpildyti visą lentą. Ir taip, tai yra darbas, o ne smagumas.
Toliau reikia iškeisti surinktus žetonus į kortas su prekėmis. Prekės jums duoda pinigus. Nesuprantu, kaip čia tema veikia, bet turbūt niekas nesupranta.
Kortos yra ne bet kokios. Ant lentos yra atverčiamos 6 atsitiktinės kiekvienos kategorijos kortos. Kortos turi skirtingas vertes nuo vieno iki penkių. Teoriškai, gali būti, kad atsivers visi vienetai arba visi penketai. Žaidime, kurį žaidžiau aš surinkau 5 oranžinius žetonus – pasisekė, bet atsivertė sekančios kortos: du vienetai, du dvejetai, du trejetai. Už 5 žetonus aš galėčiau nusipirkti 5 vertą, kortą, kuri man duotų daug pinigų. Bet tokia korta neatsivertė – nepasisekė. Nu gerai, galvoju, paimsiu vieną trejetą ir vieną dvejetą, pasirodo viename raunde negaliu pirkti dviejų tos pačios spalvos kortų. Ką?!
Bet galbūt jums nepasisekė taip gerai? Tarkim, jūs pasirinkote raudoną kategoriją, bet gavote šiek tiek mėlynų žetonų. Raudoni žetonai yra eilės pradžioje, todėl jų negalite aktyvuoti, kol nepašalinote mėlynų. Vienas būdas pašalinti netinkamos spalvos žetonus yra sumokėti 20 pinigų už žetoną. Bet jūs pradedate žaidimą be pinigų! Nieko tokio, jūs galite pašalinti mėlynus žetonus, nuimdami raudonus. Kas yra tas pats, kaip gauti į snukį.
Pabandykim apibendrinti. Kaip veikia žaidimas. Trauki žetonus – sėkmė, kortos atsiverčia – sėkmė. Sekantis žingsnis, gali gauti taškų, jeigu tau pasisekė arba esi bauduojamas, jeigu nepasisekė. Tu negali priimti jokio strateginio sprendimo. Kur smagumas? Ar šitas žaidimas skirtas mazochistams?
Buzzin Picnic – kiek žinote žaidimų, kur reikia trenkti į stalą? Tokių žaidimų yra nedaug ir tam yra priežastis: daugelis žmonių nemėgsta trankyti į stalą. Plius trankant gali netyčia susilamdyti kortos.
Žaidimo esmė. Kiekvienas žaidėjas turi savo žaidimo lentą, kurioje yra trys vietos. Pirmos dvi – pievą, trečia – vabalų viešbutis. Savo ėjimo metu gali padėti vieną žalio vabalo kortą į pirmą vietą, antro ėjimo metu – į antrą vietą, trečio ėjimo metu – trečią vietą. Pirmos dvi tiesiog, vietos, bet trečia yra taškai. Žalių vabalų vertė svyruoja nuo 2 iki 4. Taigi, į pirmas dvi vietas nori padėti mažiausias turimas kortas, o į trečią – keturis. Kai padedi kortą į trečią vietą, pirmos dvi eina į šiukšlių dėžę. Dar nenumirėte iš nuobodulio? Pažadu, kad vėliau bus truputi įdomiau. Bet tik truputi.
Be žalių vabalų yra kitokių kortų. Pavyzdžiui gėlė. Jeigu padedi gėlę, tai pavagi vabalą iš kito žaidėjo. Ha, ha, ha, kaip smagu kenkti kitiems. Lietuvių autoriai turėtų suprasti, kad kenkti kitiems nėra smagus žaidimo elementas. Yra žaidimai, kaip pavyzdžiui Pax Pamir, kur visa žaidimo esmė duoti kitam į snukį (aš supaprastinu). Jeigu tu neduosi į snukį, tai tau duos į snukį. Ir tai yra gerai, visas žaidimas yra pastatytas ant to. Bet kai atsitiktinai gauni kortą, kuri bus gerai tau, jeigu pakenksi kitam, tai nėra smagu. Šitos mechanikos reikia atsisakyti. Reikia išaugti iš pampersų.
Yra kastuvas, kuris leidžia tau pavogti gėlę su visu vabalu. Nereali korta a ne? Gilus atodūsis už kadro
Tai kaip žaidimas atrodo dabar? Tu padedi vabalą ir tikiesi, kad niekas iš tavęs nepavogs. Tuomet, padedi antrą vabalą ir vėl tikiesi, jog niekas iš tavęs nepavogs. Galiausiai padedi trečią vabalą ir uždirbi pirmuosius taškus. Ar jums tai skamba, kaip smagus žaidimas?
Nebijokite, tai dar ne viskas. Dar yra raudoni vabalai. Radonus vabalus metate į stalo vidurį užverstus. Jeigu gaunate tapkės kortą, galite priploti vabalus ir jie taps jūsų taškais. Raudoni vabalai verti nuo vieno iki trijų taškų. Taigi, trys kortos gali būti vertos nuo trijų iki devynių taškų. Jeigu žaidžiate su trim žaidėjais ir visi meta kortas į vidurį, tai po vieno rato turėsite bet 3 taškus per vidurį arba visi bus padėję po vieną žalią vabalą ir dar reikės trijų ratų, kol uždirbs daugiausiai 4 taškus. Akivaizdu, jog teisingas ir vienintelis būdas žaisti šitą žaidimą yra priploti vabalus. Tapkės, tapkės, tapkės. Vienintelė problema, kad tapkių kortų nėra daug. Nieko tokio, yra kitas būdas gauti tas kortas. Ne savo ėjimo metu galite trenkti į stalą. Kiekvieną širšė jums duos minus tris taškus, o kitos kortos duos teigiamus taškus. Problema su trenkimu į stalą, kad trenkti reikia ne savo ėjimo metu, todėl susimaišo/pasimeta žaidėjų ėjimo tvarka. Aišku, daug smagiau, jeigu du žaidėjai bando trenkti vienu metu.
Jeigu viską ką aš papasakojau jums skamba įdomiai, bet nenorite traumuoti savo rankos, geriau susiraskite Here, Kitty, Kitty! (BGG) žaidimą. Idėjiškai žaidimas labai panašus, bet katės visuomet geriau už pievą.
Iš principo mes turim du žaidimus. Žalių vabalų žaidimą, kurį reikėtų nuvesti už tvarto ir nušauti. Ir raudonų vabalų žaidimą, kuris paremtas ant dviejų rizikų: kas pirmas trenks ir kiek širšių bus tarp raudonų vabalų. Net sakydamas, kad trankymas yra didžiausia nesąmonė, raudonų vabalų žaidimas yra visą galvą geresnis už žalių.
Baltų Metai žaidimo tema yra… Niekam nerūpi. Žaidimo simbolius geriau galėtų pakeisti žmonių organais, pavyzdžiui: širdis, kepenys, inkstai. Tuomet žaidimas atrodytų originaliai. Nestandartinė tema pritrauktų pirkėjų dėmesį. Žmonės pirktų žaidimą vien tam, kad galėtų žaisti per Helovyną. Dabar... Sunku sugalvoti nuobodesnį viršelį nei juodos spalvos ir keliais brukšniukais.
Žaidimą pradedi nuo 7 kortų ir tikslas yra jų atsikratyti. Savo ėjimo metu gali atlikti vieną iš keturių veiksmų. Pirmasis veiksmas, padėti vieną bet kurią kortą į šiukšlių dėžę ir tuomet gali paimti viršutinę kortą nuo kaladės arba nuo šiukšlių dėžės. Žinau, kai taip pasakau, tai skamba, kad padedu ir paimu tą pačią kortą. Iš tiesų, gali paimti kortą, kuri buvo viršutinė šiukšlių dėžėje prieš tau padedant, bet tu negali paimti kol nepadėjai. Žodžiu, tokia neišdirbta mechaniškai vieta.
Antras veiksmas yra išmesti dvi ar daugiau kortų, kurios turi tą patį skaičių, pavyzdžiui 11 ir tuomet paimti vieną kortą kaip ir pirmo veiksmo atveju.
Trečias veiksmas yra išmesti tris ar daugiau vienos spalvos kortų, kurių skaičiai eina iš eilės pavyzdžiui 5,6,7. Jeigu taip padarysi, tuomet gausi tos spalvos detalę. Kam tos detalės reikalingos papasakosiu vėliau. Po to, kaip ir pirmo veiksmo atveju reikia paimti vieną kortą.
Ketvirtas veiksmas, jeigu rankoje turimų kortų suma yra lygi arba mažesnė 7, tuomet galima stabdyti žaidimą. Kiti žaidėjai atlieka po paskutinį veiksmą ir tuomet visi gauna tiek taškų, kokios vertės kortas turi. Taškai yra blogas dalykas šitame žaidime.
Yra trys žaidimo pabaigos sąlygos. Pirmos dvi yra tokios pačios kaip žaidime Condottiere (norėjau paminėti, nes labai smagus žaidimas, nors daugiau nieko bendro neturi). Pirmoji žaidimo laimėjimo sąlyga yra jeigu surenki tris iš eilės einančias detales pavyzdžiui širdis, plaučiai ir skrandis. Atsiprašau, čia turėjo būti baltų simboliai, kurie niekam nerūpi.
Antroji žaidimo laimėjimo sąlyga yra tiesiog surinkti keturis simbolius.
Trečioji žaidimo pabaigos sąlyga, jeigu kažkas uždirba labai daug taškų. Tuomet laimi tas, kuris turi mažiausiai taškų.
Nėra priežasties žaisti šitą žaidimą antrą kartą. Mechaniškai yra labai daug grubių taisyklių, kurios atlieka labai mažai. Geriau paimkite TRND, 80% taisyklių yra tos pačios, bet žaidimas yra elegantiškas, paprastas, nekalbant apie tai, kad turi geresnę temą ir gražesnį dizainą.
Baltų metai ir Chiken Farm yra du to paties autoriaus žaidimai. Ir apie juos abu galima pasakyti tą patį: tema ir mechanika neturi nieko bendro. Tema turi padėti suprasti mechaniką ir jeigu taip nėra, reikia pasirinkti įdomią temą. Baltų metai būtų įdomi tema, jeigu tai iš tiesų būtų apie baltus ir apie metus, o ne Uno su daugiau taisyklių. Abiejuose žaidimuose didelis sėkmės elementas ir mažai būdų tai koreguoti (Baltų metai bent jau turi džokerius). Mechanikos nepasiūlo nieko įdomaus ar naujo. Taigi, sumoje, abiejų žaidimų neverta žaisti daugiau nei vieną kartą.
Brushstroke Mayhem arba ModernO! - tas pats žaidimas po dviem pavadinimais (Beje, ModernO! yra geresnis pavadinimas). Šio žaidimo sukūrimo istorija yra tokia: bomžas apvėmė krūvą popieriaus ir leidėjas pagalvojo: galima iš to padaryti žaidimą. Jūs galite tai vadinti moderniu menu, aš tai vadinu šūdu ant pagaliukio. Jeigu pasiūlytum draugui pažaisti šitą žaidimą jis pasakytų: gal geriau eina žaisti Uno, jis geriau atrodo. Ta prasme rimtai, ant kiek baisiai turi atrodyti žaidimas, kad Uno atrodytų gražiau?
Kalbant apie išvaizdą, norint atskirti paveikslų ir dažų kortas (skirtingi žaidimo komponentai) reikia būti meno profesoriumi.
Ir, deja, žaidimas yra smagus. Žaidimas yra visai paprastas. Žaidėjai pradeda su keturiomis dažų kortomis ir vienu paveikslu. Žaidimą laimi žaidėjas pirmas nupiešęs tris paveikslus. Kiekvienam paveikslėliui reikia trijų skirtingų dažų.
Savo ėjimo metu gali atlikti vieną iš kelių veiksmų. Pats paprasčiausias veiksmas yra pirkti: paveikslas kainuoja 2 pinigus, dažai - 1, gali pirkti tiek kiek turi pinigų. Deja, pinigų šitame žaidime nebūna daug.
Kitas veiksmas yra pasidėti dažų kortą į savo privačią paletę. Trečias veiksmas yra padėti dažus į viešą paletę. Vieša paletė gali turėti tik dvi kortas, todėl kažką uždengsi. Šituo veiksmu gali netyčia padėti arba pakenkti kitam žaidėjui. Jeigu padedi į viešą paletę, tai gali pasiimti vieną dažų kortą ir gauti vieną pinigą.
Atlikęs veiksmus gali paskelbti, kad nupiešei paveikslą. Paveikslas skaitosi nupieštas, jeigu privačioje ir viešoje paletėse yra trys kortos, kurių reikia konkrečiam paveikslui.
Žaidimas taip pat turi variantą patyrusiems, kuris skamba įdomiai (neteko bandyti), bet jis praplečia žaidimo laiką ko pasekoje žaidimas gali būti mažiau smagus.
Sėkmės įtaka rezultatui milžiniška. Tarkim, tau reikia mėlynų dažų, bet ta korta niekada neateina. Sėdi ir rūkai kamputyje. Bet tai nėra didelė problema, nes žaidimas trumpas.
Grįžtant prie siaubingo grafinio dizaino, tai tamsiai mėlyna ir juoda bei rožinė ir raudona spalvos atrodo identiškai prie šiek tiek prastesnio apšvietimo. Man belieka tik atsidusti. Kodėl negalima žaidimo padaryti gražaus?
Žaisdamas šitą žaidimą nuolatos galvojau apie Canvas, panašumų tarp žaidimų nėra daug, bet pasižiūri į Canvas ir supranti: va čia tikrai žaidimas yra meno tema.
Atsiprašau, visų lietuvių kūrėjų, kurių žaidimų aš nesudirbau. Aš tikrai stengiausi pažaisti kiek galima daugiau, bet nesigavo. Neliūdėkite, galbūt man pavyks pažaisti jūsų žaidimą kitais metais ir tuomet galėsiu jį sudirbti.
Tuo pačiu noriu padėkoti visoms leidyklos, kurios leidžia tuos žaidimus. Leisti tokį šūdą turėtų būti nuostolinga. Išskyrus Flow, kur gerai parinkta tema nušlavė visas lentynas nepriklausomai nuo mechanikos kokybės.
Top
Noriu perspėti, kad mano topas sudarytas labai subjektyviai: iš žaidimų, kuriuos aš žaidžiau, o ne žaidimų, kurie buvo išleisti 2025 metais. Sudaryti top iš žaidimų, kurie buvo išleisti 2025 būtų šiek tiek problematiška, nes kai kurių 2024 metais išleistų žaidimų neįmanoma įsigyti Lietuvoje, galbūt bus įmanoma kitais metais…
Į topą negali patekti žaidimai, kurių: 1) nežaidžiau šiais metais; 2) žaidžiau šiais metais, bet atidaviau; 3) žaidžiau šiais metais, bet jie nėra aprašyti svetainėje.
Kai kurie žaidimai tope bus pažymėti kaip rekomenduojami. Rekomendacijos tikslas yra atkreipti jūsų dėmesį, todėl jinai negali būti tokia pati kaip praėjusiais metais. Taip, rekomenduojamas žaidimas nebūtinai yra pats geriausias ar pats mėgstamiausias, bet jeigu jis pateko į top, jis yra pakankamai geras.
Prieš pradedant top, dar norėčiau paminėti, jog iš praėjusių metų nepateko: Hibachi, Old London Bridge, Ethnos, Condottiere, River of Gold , Century: Golem Edition, Point Salad, Bali, Awkward Guests: The Walton Case, Evolution, Concordia Venus. Taip pat nepateko žaidimas, kurį atidaviau: Black Orchestra.
Prieš žvelgiant į topą, dar keletas komentarų. Pirmiausiai einantis skaičius nurodo vietą tope. Skliautuose {vieta praėjusių metų tope}, jeigu žaidimas į jį pateko. Jei žaidimo nebuvo tope praėjusiais metais, bet buvo tope ankstesniais, tokiu atveju {metai, kuriuose buvo tope – vieta}. Skliautuose (mano rekomenduojamas žaidėjų skaičius, tikėtinas vienos partijos žaidimo laikas), mano rekomenduojami skaičiai yra iš mano patirties, todėl jie gali skirtis nuo oficialių skaičių.
20) Carcassonne {2023 - 18} (2-5, 45min) – Šis žaidimas labiausiai tinkamas pradedantiesiems, nes yra lengvai prieinamas, kitaip sakant, jį galima rasti beveik bet kurioje parduotuvėje. Jis taip pat yra vienas iš paprasčiausių šitame sąraše ir puikiai žaidžiasi nepriklausomai nuo žaidėjų skaičiaus. Žaidimas turi milijoną praplėtimų/papildymų, tačiau kažkodėl man niekada nekilo noras nei vieno iš jų pirkti. Žaidimas yra geras toks koks yra.
19) Ticket to Ride: Europe {2023 - 19} (4, 60min.) – tai žaidimas, kuris pradėjo mano kolekciją. Jis yra prieinamas pradedantiesiems žaidėjams: nesudėtingas ir išleistas lietuvių kalba. Žaidimo idėja labai paprasta: reikia nutiesti traukinių maršrutus tarp įvairių Europos miestų. Šalutinis žaidimo poveikis – išmoksite šiek tiek geografijos. Aš taip pat nusipirkau keletą papildomų žemėlapių.
18) Tower Up (4, 60min) – labai paprastas žaidimas pradedantiesiems, kuriame statai fiziškai (ne savo galvoje), 3d pastatus.
17) Rekomenduoju – geriausias žaidimas kelonei. TRND (3-5, 30min) – žaidimo tikslas atsikratyti beveik visų kortų, o tai kas liks yra tavo pergalės taškai. Labai paprastas, elegantiškas žaidimas mažoje dėžutėje.
16) Lisbon Tram 28 (4, 60min) – yra daug žaidimų su miestų pavadinimais, bet dažniausiai tie žaidimai neturi nieko bendro su miestu, o žaidimo dizaineris nei karto gyvenime nėra buvęs tame mieste. Šis žaidimas yra geriausia reklama Lisabonos miestui. Aš norėčiau, kad kažką panašaus turėtų visi Lietuvos miestai.
Iš pirmo žvilgsnio jūs galite pagalvoti, kad žaidimas panašus į Ticket to Ride: Europe, bet žaidimas yra gerokai sudėtingesnis nei gali pasirodyti. Ir svarbiausias dalykas – žaidime yra skambutis.
15) Cacao {13} (2-4, 45min) – Šis žaidimas turi įdomią mechaniką – darbininkai yra nupiešti ant kortelių. Pagal idėją jis panašus į Carcassonne, taigi, jeigu patiko Carcassonne, pabandykite šitą.
14) Kraftwagen (3-4, 60-90min) – man visuomet patiko automobiliai, o šis žaidimas kaip tik yra apie automobilių gamybą. Žaidimas turi upės mechanizmą veiksmams atlikti, kas reiškia, kad tu gali atlikti kokį tik nori veiksmą, visus veiksmus, kuriuos praleisi, atliks kiti žaidėjai. Ir čia yra žaidimo dilema: ar aš tikrai noriu praleisti daug veiksmų? Jeigu aš nepraleisiu daug veiksmų ar gausiu padaryti, tai ką noriu?
Žaidimas turi labai nedraugišką aukciono mechanizmą automobiliams parduoti. Aukcionas yra pagrindinis būdas gauti taškus. Taigi, žaidimas patiks tikrai ne visiems, bet man šitas žaidimas patinka.
13) Festo! (4-5, 45-60min) – tai yra įdarbinimo ir teritorijos kontrolės mišinys su sėkmės elementu. Jeigu tu turi daugumą darbininkų, kurioje nors vietoje, tai gali pasiimti visus kubelius. Kartais dauguma gali būti tik vienas darbininkas ir tai yra smagu. Tarkim, tau reikia mėlynų kubelių, padedi tris darbininkus ir kiti žaidėjai net nebando konkuruoti su tavim, iššvaistei darbininkus. Kitą kartą tau nereikia raudonų kubelių, bet turi vieną atliekamą darbininką, padedi ir pasiimi viską.
Įdarbinimo vietos taip pat turi specialias galias. Bendrai paėmus šis žaidimas neturi unikalių mechanizmų, bet tokios kombinacijos nesu matęs jokiame kitame žaidime ir todėl šis žaidimas yra smagus.
12) Gizmos {5} (2-4, 30-60min) – paprastas variklio kūrimo tipo žaidimas su rutuliukais. Rutuliukai, tikrai atkreips visų dėmesį į žaidimą. Žaidimas prasideda lėtai, bet gale atrodo, kad gali kalnus nuversti.
11) Cooper Island {14} (2-3, 90-180min) – tai yra optimizacijos galvosūkis. Tai yra labai sudėtingas žaidimas, todėl daugeliui iš jūsų bus per daug sudėtingas. Šis žaidimas atrodo gana įspūdingai ant stalo su salos žemėlapiu ir skirtingo aukščio salos reljefu. O taškų skaičiavimui naudojami laivai plaukantys apie salą. Mane labai sužavėjo šis žaidimas, bet, kadangi, jis yra labai sudėtingas, nelabai turiu su kuo jį žaisti.
10) Paperback {2023 - 10} (2-5, 60min) – žodžių žaidimas lavinantis jūsų anglų kalbos žodyną. Problema, kad nėra daug lietuvių, su kuriais galėčiau žaisti šitą žaidimą.
9) Wonder Bowling {4} (4-5, 15min) – paprastesnių taisyklių turbūt neįmanoma sugalvoti: paimk lazdą, trenk per dėžę, suskaičiuok kiek liko stovinčių kėglių. Nors žaidimas yra toks paprastas, jis yra neįtikėtinai smagus.
8) Space Base {10} (2-3, 45min) – risk kauliukus tam, kad užkariautum kosmosą. Žaidimo principai yra labai paprasti, tačiau yra keletas smegenis laužiančių taisyklių dėl ko negaliu rekomenduoti šito žaidimo pradedantiesiems.
7) Rekomenduoju – geriausias kortų žaidimas. Fishing (3-5, 45-60min) – nuo vaikystės žaidžiau kortų žaidimus, todėl šitas žaidimas man atrodo natūralus. Jis puikiai tinka visiems, kas nori žaisti, bet taip pat diskutuoti su draugais apie gyvenimą. Jis smagus, bet taip pat neįpareigojantis. Visai, kaip daugelis klasikinių kortų žaidimų.
6) Onitama {6} (2, 5-20min) – tai paprastesni šachmatai. Kiekviena partija yra lošiama su penkiomis atsitiktinėmis kortelėmis, kurios keičiasi tarp žaidėjų. Ėjimo kortelių deriniai kiekvieną partiją paverčia unikalia patirtimi. Žaidimo dėžutė yra vyno butelio formos, tai yra šiek tiek didesnė, nei aš norėčiau, bet nesukelia problemų transportavimui, jeigu reikia. Jeigu norite greito žaidimo dviem, įsigykite šitą – nesigailėsite. Tiesa, aš nusipirkau papildymą šitam žaidimui.
5) Rekomenduoju – geriausias žaidimas pradedantiesiems. Trekking Through History (2-3, 45-60min) – šio žaidimo aprašymas nėra labai teigiamas, bet publikavęs jį daviau žaidimui dar vieną šansą ir žaidimas man vis labiau patiko. Žaidimo tema yra įdomi, bet jinai nėra stipri ar gerai realizuota žaidime. Viskas susiveda į žaidimo mechanikas, kurios yra labai paprastos, bet verčia daryti įdomius sprendimus.
4) Akropolis {2} (2-4, 30-45min) – žaidimo tema yra pastatyti geriausią miestą, bet vos tik pradedi žaisti - temą pamiršti. Realiai tai yra abstrakčios strategijos žaidimas, kuriame uždirbtų taškų skaičius priklauso nuo to kaip išdėlioti skirtingų spalvų „rajonai“. Smagu, tai, kad jeigu nori gali statyti vieno aukšto miestą ir laimėti, bet jeigu nori gali statyti trijų aukštų miestą. Žaidėjai vienas kito paveikti tiesiogiai negali, bet jeigu leisi kam nors surinkti visas vienos spalvos žvaigždutes, didelė tikimybė, kad pralaimėsi. Žaidimo taisyklės yra neįtikėtinai paprastos, todėl šis suėjo labai gerai visiems žmonėms, kuriems pristačiau. Ne gana to, jis buvo išleistas lietuvių kalba.
3) YINSH {2023 - 3} (2, 15-60min) – aš nemėgstu, kai stalo žaidimai dviem užima daug vietos. Bet tai yra nerealiai smagus žaidimas dviem ir taisyklės gana paprastos: padėk tabletę, perkelk žiedą, apversk visas sutiktas tabletes pakeliui. Suprantu, kad reikia biški konteksto, bet tai yra pagrindinės žaidimo taisyklės. Kas pirmas surenka 3 kartus po 5 savo spalvos tabletes laimi. Jeigu kada nors teko žaisti Reversi/Othello, šis žaidimas yra labai panašus.
2) Rekomenduoju – teigiama interakcija tarp žaidėjų. Isle of Trains: All Aboard (3-4, 60-90min) – traukinių tema nėra dalykas, kuris vilioja, bet žaidimo smagumas nėra temoje: kraudamas prekes kitiems žaidėjams, padedi daugiau sau nei tam žaidėjui. Kokia radikali idėja, kai vis dar daugelis žaidimų turi kortas, kad pakenti kitiems žaidėjams, nes tai yra „smagu“. Šitame žaidime pirmiausiai pasižiūri ką nori pasiekti, tuomet žiūri ar gali tai pasiekti kraudamas prekes kitiems žaidėjams. Matot, visa esmė yra tame: jeigu pakrauni prekę sau, turi prekę, kurios tau reikia, jeigu pakrauni prekę kitam, gauni bonus veiksmą, kuris dažnai būna labai, labai geras.
1)Rekomenduoju – geriausias metų žaidimas. The Guild of Merchant Explorers {3} (2-4, 45-90min) – tai yra optimizacijos galvosūkis. Šiame žaidime kiti žaidėjai negali niekaip įtakoti tavo ėjimų. Paprastai žaidimai, kuriuose nėra interakcijos tarp žaidėjų man nepatinka, bet šis mane nerealiai kabina. Žaidimo ėjimai yra labai paprasti: atverčiame kortą ir visi turi padėti kubelį ant žemėlapio. Korta gali sakyti, kad reikia padėti kubelį ant vandens, dykumos, lygumos ar kalnų. Jeigu kubeliais uždengi visą regioną, pasistatai namuką. Tai yra žaidimo esmė, nors taisyklių truputi daugiau. Įdomiausia dalis, kad nors žaidėjai žaidžia ant identiškų žemėlapių, nors visuomet daro tuos pačius veiksmus (nurodytus ant kortų), po žaidimo visi turi labai skirtingus žemėlapius. Fantastika. Jeigu nurodyti vieną trūkumą, tai šis žaidimas ateina su keturiais žemėlapiais. Norėčiau daugiau.
Žiūriu į šių metų topą ir apima keistas jausmas. Labai daug žaidimų palyginus su praėjusiais metais iškrito topo. Ir tai nėra blogi žaidimai, tiesiog dėl vienų ar kitų aplinkybių man jų nepavyko pažaisti. Aš nežinau, ar jie sugrįš į topą kitais metais, bet labai norėčiau, kad sugrįžtų. Kita vertus, tope yra daug naujų žaidimų, taigi, jums puiki proga sužinoti apie naujus žaidimus. Ir, taip, aš manau, kad šitie žaidimai yra nuostabūs. Sutalpinti praėjusių ir šių metų žaidimus į kitų metų topą bus sunku. Taip pat bus sunku surasti laiko pažaisti visus žaidimus, nes aš taip pat visuomet noriu išbandyti ką nors naujo.
Tikiuosi, kad mano įžvalgos padės jums išsirinkti žaidimus savo kolekcijai. Stengiuosi būti objektyvus kiek tai įmanoma ir, jeigu jums patinka mano skonis, tikrai nenusivilsite rekomendacijomis.