Stalo žaidimas. Urbify

Jeigu paklaustumėte manęs kokius jausmus sukelia šitas žaidimas, aš nežinočiau ką jums atsakyti ir tai yra viskas ką jums reikia žinoti apie šį žaidimą.

Šio žaidimo taisyklės yra tikrai paprastos ir vis dėl to jos yra tokios, kad mano smegenys negali suvokti ir planuoti du ar tris ėjimus į priekį.

Žaidimo tema yra tikrai originali, nors nesakyčiau, kad įdomi kaip ir kito Looping games išleisto žaidimo, kurį man teko žaisti. Šitame žaidime jūs valdote partiją ir siunčiate politikus atlikti atitinkamus darbus. Jie gali eiti diskutuoti į komitetus arba atidaryti naujus pastatus mieste.

Po šita žavinga tema slepiasi įdarbinimo žaidimas, kurio rimto aš negaliu pagauti.

Žaidimo esminės taisyklės. Jeigu jūs turite politikų, tuomet turite juos įdarbinti arba siųsti į komitetus, arba statyti naujus pastatus mieste. Jeigu jūs neturite politikų, tuomet turite juos atšaukti. Jeigu atšauksite iš komitetų, tuomet gausite resursų. Jeigu atšauksite iš pastatų tuomet gausite privalumus, kuriuos siūlo pastatai. Tai yra žaidimo esmė, nors taisyklėse yra šiek tiek daugiau niuansų, bet jų nėra labai daug.

Tai kur man stringa šitas žaidimas? Aš įdarbinau visus politikus ir kitą ėjimą tikiuosi, juos atšaukti iš komiteto, kad gaučiau daug resursų, ko pasekoje trečią ėjimą galėčiau statyti pastatą. Bet kitas žaidėjas atšaukia politikus iš departamento, kurio man šiuo metu nereikėjo ir dabar aš vėl turiu politikų, todėl negaliu atšaukti tai ko norėjau, vietoj to turiu įdarbinti savo turimus politikus. Jeigu kitas žaidėjas atšauktų politikus, kurių man reikia tai būtų pasaka, bet tai yra smegenų žaidimo lygis, kurio aš negaliu pasiekti.

Kita problema yra pastatų statymo procesas. Pirma išsirenki pastatą, kurį nori pastatyti. Tuomet išsirenki vietą, kur mieste tą pastatą nori pastatyti. Tuomet sumoki už pastatą. Kas yra perkelti kubus iš vienos skylutės į kitą. Turbūt pats nerangiausias metodas stalo žaidimo istorijoje. Ir galiausiai pasiimi taškus, kuriuos duoda tau pastatas. Kadangi, procese yra tiek daug žingsnių, tai patirtis rodo, kad žaidėjai nuolatos pamiršta pasiimti taškus už pastatus, nors tai turėtų būti vienas iš svarbiausių dalykų.

Leidybinės problemos. Žaidėjų spalvos yra: raudona, oranžinė, mėlyna, violetinė. Resursų spalvos yra: raudona, geltona, mėlyna, žalia, pilka. Kodėl raudona ir mėlyna panaudota du kartus? Ar nėra daugiau spalvų? Balta, juoda, ruda, rožinė? Būkim sąžiningi, tai nėra didelė problema.

Daug didesnė problema, kad ant pagrindinės žaidimo (komitetų) lentos raudona yra atspausdinta kaip tamsiai geltona. Ta prasme, kaip šitokia klaida praslydo kokybės kontrolę?

Daugelis pastatų turi unikalias savybes, deja, paaiškinimai yra tik knygutėje ir suskirstyti pagal lygius, o ne pagal spalvas. Žaisdamas pastatą, nežinai kokio jis lygio, nes lygis yra parašytas tik ant nugarėlės. Taip pat žaidėjams dalintis viena knygute yra nesąmonė. Paruoštukai žaidėjams būtini! Taip, kai kurie privalumai yra savaime suprantami, bet kai kurių teisingai nepaaiškinčiau net ir po dešimties žaidimų.

Taisyklių knygutėje pastatai yra paaiškinti pagal pavadinimus pvz bankas, užkandinė, bet ant kortelių pavadinimų nėra. Kodėl? Jeigu norite, kad žaidimas būtų nepriklausomas nuo kalbos, tiesiog sunumeruokite pastatus ir viskas.

Kortelių skaičius žaidime yra nedidelis, ir jūs jas visas pamatysite. Nors jos išmaišomos ir išeina atsitiktinai, žaidimas vis tiek jaučiasi vienodai ar jūs žaidžiate pirmą ar penktą kartą. Norėtųsi, kad žaidime naudotume tik dalį kortelių, galbūt tuomet atsirastų jausmas, kad pirma ir antra partijos yra labai skirtingos.

Žaidimas neturi priklausomybės nuo kalbos bent jau teoriškai, nes kalba niekur neegzistuoja žaidime. Vienintelė problema yra sudėtingesni privalumai ant pastatų. Žaidžiant tą patį žaidimą daug kartų, tai galima išmokti, bet žaidžiant pirmą kartą, kažkas turi mokėti anglų kalbą, kad galėtų paaiškinti kitiems žaidėjams visus pastatus.

Žaidžiant dviese, žaidimas gali būti labai strateginis, gali žiūrėti ką daro priešininkas ir bandyti jį apžaisti. Daugiau žaidėjų įneša chaoso ir žaidimas pasidaro labiau taktinis nei strateginis.

Apibendrinant aš negaliu sakyti, kad tai blogas žaidimas. Net gi kaip tik priešingai, tai labai gudrus žaidimas, bet man jis nesukelia nei neigiamų, nei teigiamų emocijų. Žaidžiau. Viskas. Ir todėl aš jo niekam negaliu rekomenduoti.

Žaidimo trukmė: 60min.

Žaidėjų skaičius: 2-4.

Sudėtingumas: 2.00 (nesudėtingas).

Sukūrimo metai: 2023

Žaidimo kalba: anglų, ispanų.

Žaidimo kategorija: įdarbinimas, miesto kūrimas.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)