Geriausi stalo žaidimai 2024
Kartą per metus aš perkeliu savo kolekciją iš lentynų į vieną kampą, kad padaryti nuotrauką, kurią matote viršuje. Vienas dalykas mane labai erzina – skirtingi dėdžių dydžiai. Skirtingas ilgis ir plotis nėra problema, o dėliojimą padaro įdomiu galvosūkiu. Mane erzina skirtingas dėžių aukštis. Iš pirmo žvilgsnio Puerto Rico dėžė yra tokio paties dydžio kaip Istanbul, bet iš tiesų jų aukštis skiriasi pusę centimetro. Brian Boru: High King of Ireland ilgis ir plotis panašūs į Ticket to ride: Europe, bet dėžė - žemesnio aukščio, tuo pačiu dėžė yra didesnio aukščio nei Ticket to ride: Asia… Aš galėčiau tęsti ir tęsti apie tai kaip iš pirmo žvilgsnio panašios dėžės iš tiesų yra skirtingų dydžių, bet pasakyti tik tiek: Onitama ir Paperback žaidimų dėžės net iš toli nepanašios į jokias kitas dėžes.
Statistika
Nuo statistikos sekimo pradžios žaidžiau 140 (praėjusiais metais 99) skirtingus žaidimus. Šiais metais žaidžiau iš viso 63 (praėjusiais metais 56) skirtingus žaidimus, iš jų 33 (praėjusiais metais 25) pirmą kartą.
Daugiausiai žaidimų turiu išleistų 2021 ir 2022 metais net 9, 2018 ir 2023 - 6. Praėjusiais metais išleistų žaidimų turiu – 6, o šiais – 1. Seniausias žaidimas mano kolekcijoje yra sukurtas 1994 metais - 6-ima.
Pagal žaidėjų skaičių, net 31 žaidimas yra geriausias su 4 žmonėmis, 20 – 3.
Didžiausias kiekis žaidimų patenka į 1.50 – 1.99 sudėtingumo rėžį t. y. lengvi žaidimai, tokių žaidimų mano kolekcijoje yra net 20. Net 21 žaidimas mano kolekcijoje yra iš „kortų žaidimai“ kategorijos, 18 – ekonominiai.
Žaidimai, kuriuos atidaviau
Pulsar 2849 – man labai patinko, kad priklausomai nuo to aukštos ar žemos vertės kauliukus pasiimi, gali pasigerinti arba pasibloginti savo padėtį žaidime. Norėčiau, kad šita mechanika būtų panaudota kitame žaidime. Kas man nepatiko, kad žaidimas trunka minimum tris valandas. Kita problema, kad tai yra beveik solo žaidimas, ta prasme, kad nelabai rūpi ką daro kiti žaidėjai ir tiesioginės interakcijos nėra. Interakcijų nebuvimas man nėra problema, kai žaidimas trunka iki valandos, bet tris valandas aš nenoriu žaisti su savimi.
Potion Explosion – šitą žaidimą nusipirkau, nes jis buvo su rutuliukais ir tikėjausi, kad jis bus panašus į Gizmos, bet, deja, žaidimas yra labai vaikiškas. Atidaviau į biblioteką.
Cockroach Poker – šis žaidimas yra labai giriamas, todėl norėjau jį pabandyti. Realybė yra tokia, kad šis žaidimas yra labai trapus. Su tinkama kompanija jis yra nerealus, bet reikia surasti tinkamą kompaniją.
Adventure Games: The Dungeon – tai yra galvosūkio tipo žaidimas, kurį sudaro viena trijų dalių istorija. Sužaidi vieną kartą ir nėra prasmės žaisti antrą kartą. Tai yra mano mėgstamiausias šitos kategorijos žaidimas, bet nėra prasmės turėti žaidimą, kurio daugiau nežaisi.
Targi – žmonės giria šį žaidimą kaip vieną iš geriausių žaidimų dviem, deja, įspūdžio man jis nepaliko. Aš nežinau kito įdarbininimo kategorijos žaidimo skirto tik dviem žaidėjams, bet man pasirodė, kad žaidime yra tik viena labai aiški strategija į pergalę ir trūksta įvairovės.
Point City – tai siaubingas žaidimas. Paprastai, jeigu žaidimai neužkabina iš pirmo karto stengiuosi duoti antrą šansą. Šis žaidimas turbūt yra greičiausiai palikęs mano kolekciją žaidimas.
Skulk Hollow – tai labai giriamas žaidimas dviem, kaip dažnai atsitinka su labai giriamais žaidimais - man jis nepatiko. Žaidimo idėja, kad jis asimetrinis t. y. vienas žaidėjas turi vieną monstrą, kitas žaidėjas turi grupę lapių. Lapių tikslas nugalėti monstrą, žaidime yra keturi skirtingi monstrai ir jų pergalės sąlygos skiriasi. Veiksmus žaidime atlieki žaisdamas kortas, bet toks jausmas, kad niekada negauni tų kortų, kai reikia ir visas procesas yra lyg bandyti persipjauti venas su šauktu.
Fall of Rome – tai Pandemic žaidimo versiją, kur ligos pakeistos barbarais. Asmeniškai man, temos aspektu barbarai žymiai labiau patinka nei ligos. Kitas skirtumas nuo Pandemic, kad šį žaidimą gali žaisti 1-5 žaidėjų. Neskaitant didesnio rėžio, aš rekomenduočiau žaisti trise.
Discordia – kai kurie žaidimai turi per daug taisyklių, per daug komponentų. Jeigu pasiruošimas žaidimui užtrunka bent pusę tiek laiko kiek pats žaidimas, tai žaidimas privalo trukti 10 min ar trumpiau, kitu atveju tai nepateisinama. Žaidimas turi įdomių idėjų, bet jam reikėjo dar du metus pagulėti keptuvėje ir gal būtų kas nors išėję.
1987 Channel Tunnel – tai vienas iš labiausiai tematiškų žaidimų, deja, tema yra tunelio kasimas. Aišku, visuomet įmanoma sugalvoti nuobodesnę temą… Žaidimas turi įdomią mechaniką, kurią labai norėčiau pamatyti kituose žaidimuose. Tai yra be proto sudėtingas (ir dėl to ilgas) žaidimas dviem. Aš žaviuosi šituo žaidimu, bet tuo pačiu neturiu su kuo jo žaisti.
Earth yra giriamas kaip geriausias praėjusių metų žaidimas ir aš nesuprantu kodėl. Tas žaidimas atrodo kaip darbas be jokios poilsio minutės pasimėgavimui.
Dog Park – kas nemėgsta šunų? Nors žaidimo tema teoriškai yra įdomi, deja, mechanika yra labai nuobodi. Grafinis dizainas manęs irgi nesužavėjo.
Kashgar – šis žaidimas turi unikalią mechaniką, kurios nemačiau jokiame kitame žaidime. Deja, netyčia pastebėjau, kad žaidime yra viena super korta. Tą kortą gavęs žmogus visuomet laimi žaidimą. Žaidimas man patinka, bet nuo tos kortos atradimo man praėjo bet koks noras jį žaisti. Jūs pasakytumėte, bet čia tik viena korta, kodėl negali jos išimti? Aš noriu žaisti žaidimus, taip kaip dizaineriai juos sukūrė, o ne taisyti dizainerių paliktas klaidas. Kita vertus mano lentynoje dėmesio laukia dar 50 žaidimų, tai kodėl aš rinkčiausi netobulą žaidimą?
Pax Pamir – tai buvo brangiausias žaidimas mano kolekcijoje. Tai nėra strateginis žaidimas, tai yra taktinis žaidimas. Kas reiškia, kad tu negali nieko planuoti iš anksto. Tu turi priimti geriausią sprendimą pagal tai kokia situacija yra čia ir dabar. Bet tu negali įtakoti dviejų dalykų: sėkmės ir kitų žaidėjų, ko pasekoje net ir geriausias tavo ėjimas negarantuoja pergalės ar taškų. Tai yra žiauriai nedraugiškas žaidimas. Jeigu nežudai kito žaidėjo kortų ar žetonų niekada nelaimėsi. Aš sakau, kad geras žaidimas yra tas, kai pralaimi ir nori žaisti dar kartą. Tas kuris sukelia teigiamas, malonias emocijas, net kai nesi pirmas. Šis žaidimas nesukelia teigiamų emocijų.
Čia buvo mano toks diplomatinis pasakojimas, kuris galbūt padės jums apsispręsti šis žaidimas jums ar ne. Iš tiesų atsitiko taip. Žaidėme žaidimą keturiese. Žaidimas užtruko keturias valandas. Žaidime yra keturi dominacijos patikrinimai (t. y. kai gauni taškus). Žaidimą laimėjo žmogus, laimėjęs paskutinę dominaciją, kitos trys dominacijos rezultatui įtakos neturėjo. Kitaip sakant, vienintelis svarbus momentas žaidime buvo paskutinis pusvalandis, ankstesnės 3,5 valandos buvo tiesiog iššvaistytas laikas. Po tos partijos nusprendžiau, kad šitas žaidimas ne man.
Aquatica – tai labiausiai mėlynas žaidimas, kokį esu matęs gyvenime. Jis toks mėlynas, kad net negražus. Bet ne dėl to paliko mano kolekciją. Žaidime perki kortas, kad pasidarytum geresnę savo kaladę su kuria žaidi. Bet kai tik pasidarai gerą kaladę žaidimas baigiasi ir net nespėji ja pasimėgauti. Žaidimas per greitas, per trumpas.
Urbify – žaidimas susideda iš dviejų dalių. Pirma – labai keista įdarbinimo sistema. Antra – labai nuobodi miesto statymo sistema. Keista ir nuobodu nėra geras derinys žaidimui.
Žaidimai, kuriuos žaidžiau
Village – tai yra žaidimas. Labai sunku kažką pasakyti gero ar blogo apie šitą žaidimą. Žaidimas nėra blogas, bet neturi nieko įdomaus ar kabinančio. Prieš žaidimą perskaičiau taisykles, kurių nėra daug ir pagalvojau, kad žaidimo metu sieksiu dviejų dalykų: kelionių ir prekybos (dar yra politika ir bažnyčia gauti taškams, bei darbininkių gavimas ir gamyba, kurie neduoda taškų, bet duoda kitų resursų). Su prekyba nesigavo, bet netikėtai gerai pasirodžiau bažnyčioje, o kelionėje paėmiau maksimumą taškų. Rezultate laimėjau. Nėra jokios priežasties žaisti šį žaidimą antrą kartą.
Nuostabios keistenybės – tai yra vakarėlio klausimų žaidimas. Vienas žaidėjas perskaito klausimą, kiti slapta turi pasirinkti atsakymus taip arba ne. Tuomet klausimą uždavęs žaidėjas turi atspėti kokius variantus pasirinko kiti žaidėjai ir už tai gauna taškus. Aš nežinau ar tokio tipo žaidimuose tikrai yra svarbu taškai. Manau, labiau svarbu pasipasakoti savo patirtis/nuotykius, nei „laimėti“ žaidimą.
Klausimai svyruoja nuo „valgau cepelinus su duona“ iki „išsispaudžiu visus spuogus“. Į paskutinį klausimą, atsakymo žinoti nenoriu. Bet bendrai paėmus nors yra labai keistų klausimų, visi klausimai yra draugiški vaikams.
Žaidimas man patiko, bet aš jį žaisčiau tik du kartus. Kai žinai klausimus, kaip ir nėra prasmės žaisti žaidimo su ta pačia grupe.
Tikal – tai yra teritorijos kontrolės žaidimas. Žaidimo metu žaidėjas pirmiausiai turi padėti žemės žetoną panašiai kaip Carcassone, o po to turi dešimt taškų atlikti savo veiksmus. Žaidžiau du kartus, pirmą kartą likau trečias, nes žetonai krito taip blogai, kad nieko negalėjau padaryti. Antrą kartą laimėjau, nes žetonai prakrito gerai. Nemanau, kad pirmą ir antrą kartą žaidžiau skirtingai, tiesiog sekėsi. Žaidime taškai skaičiuojami keturis kartus. Taškai yra skaičiuojami, kai vienas iš žaidėjų ištraukia žetoną su ugnikalniu. Problema ta, kad, kai kiti žaidėjai gauna įdomius žetonus (pavyzdžiui piramides), o tu gauni ugnikalnį, tai tavo vienas ėjimas būna iššvaistytas. Jeigu tu du kartus iš eilės ištrauki ugnikalnį, tai realiai tu turėjai dviem ėjimais mažiau nei kiti žaidėjai. Tau nėra šansų laimėti, nebent kiti žaidėjai žaidžia blogai. Iš principo tai yra įdomus žaidimas, bet aš manau, kad jame yra problemų.
Maglev Metro – tai yra žaidimas, tiems kuriems patinka Ticket to ride: Europe, bet norėtų ko nors sudėtingesnio. Iš principo žaidimas yra labai paprastas. Ir aš nežinau kiek kartų norėčiau žaisti tą patį žemėlapį. Pirmam žaidėjui yra akivaizdus geriausias ėjimas, jeigu kalbam apie Manhattan žėmėlapį. Lygiai tą patį galima pasakyti apie antrą žaidėją. O trečias ir ketvirtas tyliai rūko kamputyje.
Taisyklių knygutė parašyta taip, kad akys susikryžiuoja. O taškų skaičiavimas yra painus. Komponentai yra problematiški. Pirma problema yra keleivių parinkimo spalvos. Auksinė ir bronzinė bei pilka ir šviesiai mėlyna atrodo labai panašiai, esant šiek tiek blogesniam apšvietimui jų neįmanoma atskirti. Žaidėjų lentos yra plonos ir net nedaug žaidus jau užsiraitoja.
Kiekvienas žaidėjas gauna tris tikslų korteles (panašiai kaip Takenoko), kurių kiekvieną maksimum gali būti verta 15 taškų. Kortelės gali prieštarauti viena kitai t. y. jeigu įgyvendinsi vieną, neturėsi jokių šansų įgyvendinti kitos. Viena kortelė būna apie keleivius, pavyzdžiui po tašką už bronzinį keleivį. Aš surinkau 11 taškų. Kita kortelė sako, kad jeigu neturi 2 rūšių keleivių gausi 10 taškų. Problema, kad turėdamas tuos keleivius teoriškai gali uždirbti daugiau taškų. Antra kortelė būna apie trasas, pavyzdžiui už kiekvieną trasą, kuri neturi konkurentų gausi 1 tašką. Galima uždirbti daug taškų žaidžiant dviese, bet trise ar keturiese tai gali gautis ir nulis. Trečia kortelė yra apie stotis ir dažniausiai sako, kad jeigu dvi konkrečias stotis sujungsi tiesiogiai, tai gausi po 5 taškus už kiekvieną jungtį. Tokia kortelė irgi gali būti neįgyvendinama ypač jeigu žaidžia daugiau nei du žaidėjai. Žodžiu, labai didelis sėkmės faktorius yra tame ar tu gali gausi geras tikslų korteles ar blogas. Gali pralaimėti žaidimą net nepradėjęs, jeigu gausi labai blogas tikslų korteles.
Bendrai paėmus, aš niekada neatsisakysiu žaisti ir jums rekomenduočiau pabandyti, bet rekomenduočiau nepirkti, kol neišleis antro leidimo su normaliomis keleivių spalvomis.
Beyond the sun – jeigu paklaustumėte, koks stalo žaidimas labiausiai primena Excel, tai pasakyčiau šitas. Žaidimas nėra blogas, bet negaliu pasakyti nei vienos priežasties kodėl jums reikėtų žaisti šitą žaidimą. Kalbant apie trūkumus, pasiruošimas žaidimui gan ilgas.
Žaidimo idėja, kad jūs išrandate naujas technologijas. Norint iš rasti antro lygio, reikia turėti išradus pirmo ir t.t. Technologijos yra skirtingos kiekviename žaidime, dėl ko teoriškai žaidimas turi didelį peržaidžiamą. Žaidime jūs taip pat galite kolonizuoti planetas, kas yra atskiras mini žaidimas, kai negali žaisti pagrindinio žaidimo. Realiai sakyčiau, kad čia yra sujungti du žaidimai: technologijų išradimų ir planetų kolonizavimo per įdarbinimo mechanizmą. Tiek vienoje, tiek kitoje dalyje trūksta wow faktoriaus, kur galėčiau pasakyti: buvo nerealu. Viskas ką galiu pasakyti – žaidžiau.
Unlock: Star wars – Trys galvosūkiai Unlock tema. Aš nesu Star wars fanas, bet tai netrukdė žaisti. Galbūt fanai būtų labiausiai užsivežę ir žaidimo istorija juos kabintų. Aš sakyčiau, kad Unlock žaidimai, kurie nėra susiję su intelektualine nuosavybe yra įdomesni.
Dune: Imperium – daugybės žmonių labai giriamas žaidimas ir pagaliau gavau proga jį pabandyti. Šis žaidimas labai keistai apjungia kaladės kūrimo ir įdarbinimo mechanikas. Kiekvieną ėjimą žaidi kortas ir kortos nurodo kur gali dėti darbininkus. Korta gali turėti vieną, penkis ar daugiau simbolių. Žaidimas žaidžiamas iki dešimt taškų ir kiekvieną tašką gauti labai sunku. Mes žaidėme trise ir aš žaidimą laimėjau. Tai nepasigyrimas. Pirma, visi žaidėjai buvo naujokai. Antra, man nerealiai sekėsi. Kadangi, laimėjau, tai aišku žaidimas man patiko, bet nesu tikras kiek daug kartų jį norėčiau dar žaisti. Po vieno žaidimo vertinti labai sunku, bet atrodo, kad sėkmės faktorius yra labai milžiniškas. Kortas, kurias tu gauni į savo ranką yra sėkmė. Reikia momentu tu gali negauti reikalingų kortų. Tu kažkiek gali kontroliuoti ką gausi priklausomai nuo to kokias kortas pirksi. Bet tai ką perki irgi yra sėkmė. Gali pirkti vieną iš penkių (yra papildomų sąlygų) kortų, bet jos krenta atsitiktinai. Kai reikia pirkti tau, gali iškristi kortos, kurios netinka tavo norimai strategijai. Žaidime taip pat tam tikrais atvejais galima šalinti kortas iš savo kaladės. Aš neturėjau nei vienos progos tą padaryti, nes nesukrito…
Tarp žaidimo trim ir keturiems žaidėjams yra tik vienas skirtumas: keturiems žaidėjams pergalei pasiekti reikia surinkti vienu tašku mažiau. Tai reiškia, kad žaidžiant keturiese neatsiranda daugiau įdarbinimo vietų ir žaidimas turėtų būti labiau įtemptas ir mažiau smagus nei žaidžiant trise.
Ascension: Curse of the Golden Isles – pasakysiu iš karto: labai nepatiko. Tai yra kaladės konstravimo žaidimas su žemėlapių. Savo ėjimo metu gali pirkti vieną iš šešių kortų. Jūs pagalvotumėte, kad pasirinkimas yra didelis, bet realybėje – ne. Kortos atsinaujina tik tuomet, kai kas nors nuperka. Jeigu nėra gerų kortų – nepasisekė. Jeigu kas nors nupirko vieną gerą kortą tau prieš nosį ir atsivertė bloga korta – nepasisekė. Žaidime taip pat yra judėjimo mechanizmas, bet realybėje judėjimas neturi jokios prasmės. Taip pat po žemėlapį plaukioja piratas, kurio visi turėtų bijoti, bet negali padaryti daugiau žalos, nei trijų metų vaikas, tai kam nuo jo slėptis?
Mechaniškai žaidimas nesiūlo nieko originalaus ar įdomaus, tačiau visi terminai yra pervadinti pagal žaidimo tematiką/pasaulį dėl ko naujiems žaidėjams yra sunku jį pradėti. Kokia žaidimo tema? Niekam nerūpi.
Star realms – tai labai paprastas kaladės kūrimo/valdymo žaidimas kosmose tema. Man jis pasirodė įdomus, tačiau kaip ir visi kaladės kūrimo žaidimai turi vieną trūkumą: kuo daugiau žaidi, tuo turi daugiau patirties, tuo geriau žaidi. Galios būna parašytos tekstu, bet patyręs žaidėjas moka visas mintinai, tuo tarpu naujokui reikia skaityti kiekvieną atsivertusią kortą. Star realms yra smagus, jeigu abu žaidėjai yra vienodo lygio, jeigu kažkuris yra stipresnis, tai jis suvalgys naujoką net nekramtęs. Teoriškai šį žaidimą gali žaisti daugiau nei du žaidėjai, bet aš to nerekomenduočiau.
Valeria: Card Kingdoms – turi labai daug panašumų į Space base žaidimą ir vis dėl to, Space base yra vienas iš mano mėgstamiausių, o Valeria pasirodė baisiai nuobodus. To priežastis nėra tik tema ir kosmosas visuomet geriau už vikingus. Space base žaidimas yra labai paprastas iš viso yra trys simboliai: pinigai, alga, pergalės taškai ir visas žaidimas yra lenktynės, kas pirmas surinks 40 ar daugiau. Valeria žaidime iš pradžių visi gauna taškų skaičiavimo korteles, kurios yra akivaizdžiai nesubalansuotos. Simbolių yra gal milijonas ir iš to milijono turi rinkti tik tas korteles, kurios turi tavo taškų skaičiavimo kortelė. Pavyzdžiui statistiškai 6 yra viena iš dažniausiai iškrentančių reikšmių ritant du kauliukus, bet ant tos kortos nėra simbolių, kurių tau reikia: ar verta pirkti 6 kortą? Teoriškai, jeigu turėsi tą kortą, žaidimo metu gausi daug resursų, kai kiti žaidėjai išris 6, bet žaidimo gale, kai reikės skaičiuoti taškus, ta korta tau bus bevertė… Žodžiu žaidimas tau leidžia daryti sprendimus, kurie nėra nei smagūs, nei įdomūs. Be viso kito taip pat yra kortos, kurios yra nedraugiškos kitiems žaidėjams, nes…
Beje, Valeria: Card Kingdoms yra tik vienas iš milijono žaidimų turinčių Valeria žaidimo pavadinime. Kitų žaidimų tame pačiame pasaulyje nesu žaidęs, jie gali būti geresni arba blogesni.
Top
Noriu perspėti, kad mano topas sudarytas labai subjektyviai: iš žaidimų, kuriuos aš žaidžiau, o ne žaidimų, kurie buvo išleisti 2024 metais. Sudaryti top iš žaidimų, kurie buvo išleisti 2024 būtų šiek tiek problematiška, nes kai kurių 2023 metais išleistų žaidimų neįmanoma įsigyti Lietuvoje, galbūt bus įmanoma kitais metais…
Į topą negali patekti žaidimai, kurių: 1) nežaidžiau šiais metais; 2) žaidžiau šiais metais, bet atidaviau; 3) žaidžiau šiais metais, bet jie nėra aprašyti svetainėje.
Kai kurie žaidimai tope bus pažymėti kaip rekomenduojami. Rekomendacijos tikslas yra atkreipti jūsų dėmesį, todėl jinai negali būti tokia pati kaip praėjusiais metais. Taip, rekomenduojamas žaidimas nebūtinai yra pats geriausias ar pats mėgstamiausias, bet jeigu jis pateko į top, jis yra pakankamai geras.
Prieš pradedant top, dar norėčiau paminėti, jog iš praėjusių metų nepateko: YINSH , Paperback, Brian Boru: High King of Ireland, Carcassonne, Ticket to Ride: Europe. Taip pat nepateko žaidimas, kurį atidaviau: Pax Pamir.
Prieš žvelgiant į topą, dar keletas komentarų. Pirmiausiai einantis skaičius nurodo vietą tope. Skliautuose {vieta praėjusių metų tope}, jeigu žaidimas į jį pateko. Jei žaidimo nebuvo tope praėjusiais metais, bet buvo tope ankstesniais, tokiu atveju {metai, kuriuose buvo tope – vieta}. Skliautuose (mano rekomenduojamas žaidėjų skaičius, tikėtinas vienos partijos žaidimo laikas), mano rekomenduojami skaičiai yra iš mano patirties, todėl jie gali skirtis nuo oficialių skaičių.
20) Concordia Venus {8} (4-5, 90-150min) – šis žaidimas turi du trūkumus – dėžė yra didelė, komponentų kokybė yra labai prasta. Pats žaidimas labai paprastas: sužaisk vieną kortą iš rankos ir padaryk tai ką jinai sako. Nuo kitų tokio tipo žaidimų skiriasi tuo, kad žaidimas vyksta viduržemio regione ant didelio žemėlapio. Dalykas, kurio nemačiau jokiame kitame žaidime ir labai norėčiau pamatyti, kai aktyvuoji kokį nors regioną, naudą gauna visi, kas yra pasistatę namukų. Norint laimėti, negali žaisti vienas, reikia, padėti kitiems ir kad kiti padėtų tau.
19) Evolution {17} (4-6, 60m) – Norint laimėti šitą žaidimą, reikia valgyti kitų žaidėjų gyvūnus. Taip, šitas žaidimas yra labiausiai nedraugiškas šitame tope ir man jis vis tiek labai patinka, bet sunku surasti kompanija su kuria galėčiau dažniau ištraukti šį žaidimą.
18) Rekomenduoju - kooperacinis žaidimas Black Orchestra (3-4, 150m) – tai yra kooperacinis žaidimas, kad reiškia, kad žaidėjai laimi arba pralaimi kartu. Sėkmės faktorius žaidime yra beprotiškai didelis, praktiškai bet kuris žaidėjo ėjimas prasideda kauliukų ritimu. Ką reikia daryti žaidime? Nužudyti Hitlerį. Tai yra puikus būdas sudominti žmones istorija.
17) Awkward Guests: The Walton Case (3-4, 150m) – tai yra labai keistas žaidimas. Reikia išsiaiškinti kas nužudė vilos savininką, tai daroma klausiant kitų žaidėjų ką jie žino apie vieną iš šešių įtariamųjų arba vieną iš vilos kambarių. Kiti žaidėjai gali apsimesti, kad nieko nežino. Žaidžiama tol kol kas nors vienas išsprendžia bylą arba visi iškrenta iš žaidimo apkaltinę ne tą asmenį.
16) Bali {20} (3-4, 45min) – tai yra keisčiausias žaidimas tope. Žaidime reikia aukoti maistą dievams. Kuo daugiau tam tikro maisto yra paaukota, tuo daugiau taškų jis vertas, bet taškus gauni tik už maistą, kuris yra pas tave. Taigi, reikia išlaikyti tokį keistą balansą, paaukoti daug maisto, bet taip pat kuo daugiau išlaikyti pas save.
15) Point Salad {15} (2-6, 20min) – Greitas, labai paprastas kortų žaidimas, puikiai tinkamas bet kokiam skaičiui žaidėjų. Kaip galbūt spėjate iš pavadinimo, žaidime reikia rinkti daržoves ir gauti už jas taškus.
14) Cooper Island {6} (2-3, 90-180min) – tai yra optimizacijos galvosūkis. Tai yra labai sudėtingas žaidimas, todėl daugeliui iš jūsų bus per daug sudėtingas. Šis žaidimas atrodo gana įspūdingai ant stalo su salos žemėlapiu ir skirtingo aukščio salos reljefu. O taškų skaičiavimui naudojami laivai plaukantys apie salą. Mane labai sužavėjo šis žaidimas, bet, kadangi, jis yra labai sudėtingas, nelabai turiu su kuo jį žaisti.
13) Cacao {16} (2-4, 45min) – Šis žaidimas turi įdomią mechaniką – darbininkai yra nupiešti ant kortelių. Pagal idėją jis panašus į Carcassonne, taigi, jeigu patiko Carcassonne, pabandykite šitą.
12) Century: Golem Edition {14} (3-5, 45min) – šis žaidimas yra gan paprastas ir puikiai tinka pradedantiesiems. Žaidime yra tik keturi galimi veiksmai: pirkti kortą, žaisti kortą, pirkti golemą ir ilsėtis. Nei vienas veiksmas neturėtų užtrukti ilgai, todėl net ir su 5 žaidėjais žaidimas žaidžiasi labai greitai. Aš manau, kad Golem edition yra gražesnė nei originalas Century: Spice road.
11)Rekomenduoju – žaidimas pradedantiesiems River of Gold (3-4, 90min) – internete žmonės lygina šitą žaidimą su monopoliu. Ir panašumų tikrai yra. Ką gali daryti nusprendžia kauliukas, jeigu pasieki upės galą gauni pinigų. Tiesa, nėra kalėjimo. Žaidime gali atlikti vieną iš trijų veiksmų: plaukti upe, pristatyti prekes pirkėjams arba statyti pastatus. Žaidimas nėra sudėtingas, bet sėkmės faktorius gana didelis.
10) Space Base {13} (2-3, 45min) – risk kauliukus tam, kad užkariautum kosmosą. Žaidimo principai yra labai paprasti, tačiau yra keletas smegenis laužiančių taisyklių dėl ko negaliu rekomenduoti šito žaidimo pradedantiesiems.
9) Condottiere {7} (4-6, 45min) – tai unikalus savo mechanika, blefavimo žaidimas. Kuo daugiau žmonių, tuo smagiau jį žaisti. Jam turbūt reikia tinkamos kompanijos, bet, kai tokie žmonės susirenka, žaidimas blizga.
8) Ethnos {12}(4-6, 60min) – tai yra teritorijos kontrolės žaidimas. Paprastai teritorijos kontrolės žaidimai yra labai nedraugiški, bet šis toks nesijaučia, jis labiau panašus į lenktynių žaidimą. Žaidimo išvaizda viena iš baisesnių, bet žaidimo smagumas leidžia ignoruoti išvaizdą.
7) Old London Bridge (4, 60min) – tai yra labai paprastas aukciono žaidimas ir vis dėl to jis mane labai žavi. Žaidimo tikslas yra sudėlioti namus pagal numerius nuo didžiausio iki mažiausio. Aišku, tai nėra lengva dėl sėkmės ir kitų žaidėjų.
6) Onitama {5} (2, 5-20min) – tai paprastesni šachmatai. Kiekviena partija yra lošiama su penkiomis atsitiktinėmis kortelėmis, kurios keičiasi tarp žaidėjų. Ėjimo kortelių deriniai kiekvieną partiją paverčia unikalia patirtimi. Žaidimo dėžutė yra vyno butelio formos, tai yra šiek tiek didesnė, nei aš norėčiau, bet nesukelia problemų transportavimui, jeigu reikia. Jeigu norite greito žaidimo dviem, įsigykite šitą – nesigailėsite. Tiesa, aš nusipirkau papildymą šitam žaidimui.
5) Gizmos {11} (2-4, 30-60min) – paprastas variklio kūrimo tipo žaidimas su rutuliukais. Rutuliukai, tikrai atkreips visų dėmesį į žaidimą. Žaidimas prasideda lėtai, bet gale atrodo, kad gali kalnus nuversti.
4)Rekomenduoju – greitas žaidimas, lengvos taisyklės Wonder Bowling (4-5, 15min) – paprastesnių taisyklių turbūt neįmanoma sugalvoti: paimk lazdą, trenk per dėžę, suskaičiuok kiek liko stovinčių kėglių. Nors žaidimas yra toks paprastas, jis yra neįtikėtinai smagus.
3) The Guild of Merchant Explorers {1} (2-4, 45-90min) – tai yra optimizacijos galvosūkis. Šiame žaidime kiti žaidėjai negali niekaip įtakoti tavo ėjimų. Paprastai žaidimai, kuriuose nėra interakcijos tarp žaidėjų man nepatinka, bet šis mane nerealiai kabina. Žaidimo ėjimai yra labai paprasti: atverčiame kortą ir visi turi padėti kubelį ant žemėlapio. Korta gali sakyti, kad reikia padėti kubelį ant vandens, dykumos, lygumos ar kalnų. Jeigu kubeliais uždengi visą regioną, pasistatai namuką. Tai yra žaidimo esmė, nors taisyklių truputi daugiau. Įdomiausia dalis, kad nors žaidėjai žaidžia ant identiškų žemėlapių, nors visuomet daro tuos pačius veiksmus (nurodytus ant kortų), po žaidimo visi turi labai skirtingus žemėlapius. Fantastika. Jeigu nurodyti vieną trūkumą, tai šis žaidimas ateina su keturiais žemėlapiais. Norėčiau daugiau.
2) Akropolis {2} (2-4, 30-45min) – žaidimo tema yra pastatyti geriausią miestą, bet vos tik pradedi žaisti - temą pamiršti. Realiai tai yra abstrakčios strategijos žaidimas, kuriame uždirbtų taškų skaičius priklauso nuo to kaip išdėlioti skirtingų spalvų „rajonai“. Smagu, tai, kad jeigu nori gali statyti vieno aukšto miestą ir laimėti, bet jeigu nori gali statyti trijų aukštų miestą. Žaidėjai vienas kito paveikti tiesiogiai negali, bet jeigu leisi kam nors surinkti visas vienos spalvos žvaigždutes, didelė tikimybė, kad pralaimėsi. Žaidimo taisyklės yra neįtikėtinai paprastos, todėl šis suėjo labai gerai visiems žmonėms, kuriems pristačiau. Ne gana to, jis buvo išleistas lietuvių kalba.
1) Rekomenduoju – geriausias metų žaidimas Hibachi (3-4, 60min) – aš niekada negalvojau, kad man patinka miklumo žaidimai. Jeigu jūs žaidėte Jenga, galbūt irgi galvojate panašiai, bet šių metų tope net du žaidimai (Wonder Bowling sutikote šiek tiek žemiau) ir abu rekomenduoju labai stipriai. Šitame žaidime reikia mėtyti sunkius žetonus ant ingredientų, jeigu pataikei gali pirkti arba parduoti. Jeigu ne – nepasisekė. Kai surenki reikiamus ingredientus gali gaminti patiekalą. Pirmas pagaminęs tris patiekalus laimi žaidimą. Žaidimas tikrai paprastas, nors šiek tiek matematikos žinių ir reikalauja.
Kaip ir kiekvienais metais topas skiriasi. Ir skiriasi todėl, kad keičiasi žmonės su kuriais žaidžiu. Šiais metais tiek topas, tiek mano kolekcija pasuko į lengvumą. Žaidžiau mažiau sudėtingų žaidimų ir gerokai daugiau lengvų, ko pasekoje Cooper Island stipriai nusmuko žemyn. Taip pat, pirmą kartą tope yra žaidimas, kurio sudėtingumas yra 1.00. Turbūt paprastesnių žaidimų nebūna.
2019 metais t. y. prieš penkis metus sudariau savo pirmą top. Jį sudarė 10 žaidimų. Iš top10 nebeturiu trijų užėmusių paskutines vietas: Acquire, Takenoko ir Pandemic. Kiti septyni vis dar mano kolekcijoje, tačiau į šių metų top pateko tik Evolution (Nr1 tuo metu). Nesupraskite manęs klaidingai, visus žaidimus aš tikrai mielai žaisčiau, ypač Ticket to ride: Europe, bet turiu taikytis prie skonių žmonių su kuriais žaidžiu dabar ir jie yra kitokie, nei žmonių su kuriais žaidžiau prieš 5 metus.
Tikiuosi, kad mano įžvalgos padės jums išsirinkti žaidimus savo kolekcijai. Stengiuosi būti objektyvus kiek tai įmanoma ir, jeigu jums patinka mano skonis, tikrai nenusivilsite rekomendacijomis.