Stalo žaidimas. Pax Pamir
Tai yra vienas iš brangiausių stalo žaidimų mano kolekcijoje (šiuo metu), bet jis vertas tos kainos. Ar jis vertas tos kainos jūsų kolekcijoje? Pakalbėkime apie tai.
Jeigu kas nors norėtų kurti edukacinį žaidimą, Pax Pamir galėtų būti geras pavyzdys, kaip tą padaryti teisingai. Žaidime yra 100 rūmų kortų, kiekviena korta reprezentuoja istorinę asmenybę, vietą ar įvykį ant kiekvienos kortos yra vieno sakinio informaciją apie ją. Šita prasme Pax Pamir panašus į Wingspan.
Žaidimas vyksta ant Afganistano žemėlapio, kuriame pavaizduoti istoriniai šalies regionai.
Visą tai pasakius, jeigu manęs paklaustumėte: ar žaidimas yra tematiškas? Atsakyčiau – ne. Aš neatsimenu nei vieno istorinio personažo vardo, nesivarginau perskaityti nei vieno aprašymo. Jeigu tai būtų šalis ar tema, kuri man įdomi, tuomet galbūt aš jausčiausi kitaip.
Žaidimo branduolys yra labai paprastas, tačiau žaidime yra keletas papildomų taisyklių, kurios daro žaidimą sudėtingu. Pradėkime nuo paprasto branduolio.
Vieno ėjimo metu žaidėjas gali atlikti du pagrindinius veiksmus ir neribotą skaičių papildomų veiksmų. Ant žaidėjo lentos yra du veiksmai, ant kortų gali būti tarp nulio ir trijų veiksmų, iš viso šeši skirtingi veiksmai. Kokie tie veiksmai?
Ant žaidėjo lentos yra pirkti kortą ir žaisti kortą veiksmai. Kortos pirkimas yra lygiai toks pats kaip Century: Golem edition ar Canvas žaidimuose: pirma korta nemoka, už kiekvieną sekančią reikia palikti po monetą.
Žaisti korta reiškia, pasidėti ją priešais save tuo pačiu įvykdant aktyvavimo veiksmus, kurie nurodyti ant kortos. Aktyvavimo veiksmai gali būti: padėti armiją, padėti kelią, gauti du pinigus, padėti šnipą, padėti kaimą arba pakeisti aktyvią spalvą. Ant vienos kortos gali būti tarp vieno ir keturių aktyvavimo veiksmų, kuriuos reikės įgyvendinti.
Žaidime yra keturios kortų spalvos: mėlyna, violetinė, raudona ir oranžinė. Vienu metu gali būti aktyvi tik viena spalva. Aktyvios spalvos kortos gali būti įvykdytos nemokamai. Aptarkime galimus veiksmus ant kortų.
Statymas – leidžia pastatyti armiją ar kelią. Mokesčiai – leidžia gauti pinigų. Dovana – leidžia nusipirkti dovaną. Judėjimas – leidžia perkelti šnipą ar armiją. Išdavystė – leidžia panaikinti kortą iš savo ar kito žaidėjo rūmų. Mūšis leidžia pašalinti komponentus: armijas, kelius, kaimus, šnipus.
Kaip matote, pagrindinių taisyklių nėra daug. Tiesa, galbūt reikėtų labiau išsiplėsti, kad galėtumėte žaisti, bet žaidimą perprasti nesunku. Taigi, pakalbėkime apie tai, kas daro šį žaidimą komplikuotu.
Violetinės kortos leidžia pastatyti kaimus įvairiuose regionuose. Jeigu kas nors nužudo visus tavo kaimus tame regione, tuomet turi išmesti visas to regiono violetines kortas. Jeigu kas nors nužudo visas tavo vieno regiono violetines kortas, tuomet turi išmesti visus to regiono kaimus. Ar jums galva dar neapsisuko? Taip, tai yra pati sudėtingiausia žaidimo taisyklė, bet ne vienintelė sudėtinga taisyklė.
Norint valdyti regioną, reikia jame turėti bent vieną kaimą ir kaimų bei armijų suma, turi būti didesnė nei kitų žaidėjų. Jeigu valdai regioną ir tik tuomet, kai valdai regioną, gali atlikti armijų ir kelių statymo veiksmą. Jeigu valdai regioną, tuomet mokesčius gali imti ne nuo žaidimo lentos, bet iš kitų žaidėjų. Jeigu valdai regioną, tuomet kiti žaidėjai prieš žaisdami kortas privalo tau sumokėti.
Ir paskutinis dalykas. Tavo rūmuose gali būti tiek kortų, kiek turi violetinių žvaigždžių ant kortų plius trys. Kitaip sakant, violetinės kortos yra labai svarbios ir stipriai padidina tavo šansus nugalėti.
Kita keista taisyklė: jeigu aktyvi spalva yra raudona, tuomet kortų kainos pakyla dvigubai. Nežinau kam tokia taisyklė yra reikalinga, bet jinai yra. Pati taisyklė nėra sudėtinga, bet visiškai neintuityvi, niekur nepažymėta, todėl žaidimo įkarščio metu ją nesunku pamiršti.
Kai kurios kortos yra praskolintos. Tai reiškia, kad kai sužaidi kortą į savo rūmus, gauni du pinigus, bet kai korta yra pašalinama iš tavo rūmų, pinigus reikia gražinti. Dar viena taisyklė, kurią žaidimo įkarščio metu nesunku pamiršti.
Kalbėjau apie pagrindinius dalykus, kalbėjau apie sunkius dalykus, dabar pakalbėkime apie įdomius dalykus. Žaidime yra trys armijos: rusai, anglai, afganai, tačiau armijos nepriklauso žaidėjams. Žaidėjai žaidimo pradžioje pasirenka ištikimybę vienai iš trijų armijų, bet bet kuriuo momentu žaidimo eigoje, jie tą ištikimybę gali pakeisti. Realiai, jeigu viso žaidimo metu, nepakeičiate ištikimybės nei vieno karto, jūs žaidžiate neteisingai.
Žaidime taškai gaunami labai nedaug kartų, minimum du, maksimum keturis kartus. Teorinis maksimumas yra dvidešimt trys taškai. Katino ašaros. Bet ne tai yra įdomioji dalis. Keturios dominacijos kortelės yra įmaišomos į kaladę panašiai kaip Pandemic epidemijos kortelės. Kas reiškia, kad žaidimo eigoje jos kada nors pasirodys. Žaidėjai gali laukti kada kortelės nuo prekystalio galo ateis į pradžią ir aktyvuosis automatiškai arba nupirkti kortelę ir aktyvuoti iš karto. Ir tai labai įdomus strateginis sprendimas, nes pasižiūri, kad laimi ir perki. Kita vertus, jeigu žaidėjai dėl kokių nors priežasčių delsia aktyvuoti, iškritus antrai kortelei abi aktyvuojasi automatiškai. Tai reiškia, kad dominacijos tikrinimas yra neišvengiamas ir tik laiko klausimas
Aš prabėgom peržvelgiau didžiąją dalį taisyklių. Taisyklių yra tikrai mažiau nei daugelyje sudėtingų žaidimų, bet mažai taisyklių nereiškia, kad žaidimas yra lengvas. Viena iš priežasčių, kodėl Power grid žaidimas man patinka, nes taisykles gali suprasti ir pradedantysis žaidėjas, bet suprasti taisykles ir žaisti gerai yra du skirtingi dalykai. Čia labai panašiai (tik taisyklės šiek tiek sunkesnės).
Pakalbėkime apie komponentus. Priekaištų aš komponentų kokybei beveik neturiu. Aš visuomet sakau, kad geras dėkliukas privalo turėti dangtelį. Šis dėkliukas turi, bet dangtelis įsispraudžia tarp dėkliuko ir dėžutės. Nėra palikta vietos įkišti pirštui, todėl realiai neįmanoma dangtelio atidaryti neapverčiant dėžutės.
Kita vertus spalvų pasirinkimas žaidime man kelia daug klausimų. Armijų spalvos yra afganai – žali, britai – raudoni, rusai – geltoni. Kodėl rusai geltoni?
Žaidėjų spalvos yra: mėlyna, geltona, raudona, juoda, ruda. Kas čia per apšikta vaivorykštė? Kai tavo spalva geltona (arba raudona) ir armijos spalvos labai panašios, tai tiesiog instinktyviai, norėdamas padėti armija ant žemėlapio, dedi geltoną stačiakampį, nes taip būtų tiesa beveik visuose žaidimuose. Kodėl nebuvo galima pakeisti geltonos oranžine, kad skirtumas tarp armijos ir žaidėjų spalvų būtų didesnis?
Kitas, labiau menkavertis priekaištas. Juoda ir ruda spalvos labai panašios. Žinau, kad tai keistai skamba, bet taip yra. Juodo žaidėjo cilindrai yra tamsiai juodi, bet žaidėjo lenta yra šviesai juoda į mėlynumą, labai panaši situacija yra ir su rudu žaidėju.
Žaidimą gali žaisti nuo vieno iki penkių žaidėjų, bet paruoštukai žaidėjams yra du. Kodėl?
Sėkmės įtaka žaidimui yra milžiniška. Vieną kartą žaidėm dvi partijas iš eilės, per dvi partijas aš sužaidžiau tik vieną violetinę kortą. Kaip paaiškinau aukščiau, violetinės kortos tikrai labai galingos ir stipriai prisideda prie galimybės nugalėti.
Žaidime yra 100 rūmų kortų iš kurių (priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus) vienoje partijoje panaudoji maždaug pusę. Teoriškai įmanoma, kad visi anglų patriotai liko toje kaladės dalyje, kurios nenaudoji šitoje partijoje. Realybėje, reiškia, kad trijų šalių pasidalinimas partijoje nebus lygiavertis. Ir ne tik partijoje bet žaidimo eigoje, pradžioje gali iškristi daug afganų patriotų, o vėliau kristi tik anglai.
Iki šiol neminėjau įvykių kortų. Jų yra viso labo 12, bet vienoje partijoje panaudojamos tik 6. Įvykių kortos yra neįspūdingos (dėl to anksčiau neminėjau), bet tai dar vienas sėkmės elementas žaidime.
Tarkim žaidžiate žaidimą keturiese. Jeigu tau atlikus visus veiksmus iškrenta dominacijos patikrinimo korta ir vienas iš žaidėjų turi pranašumą bei pinigų, jis tikrai nupirks tą kortą ir tu gali likti visai be taškų. Jeigu žaidėjas neturi pakankamai pinigų, jis gali nupirkti dvi pirmas kortas vien tam, kad paskubinti įvykius. Aišku, sėkmė nebūtinai turi žaisti prieš tave, jinai gali tau ir padėti.
Kalba žaidime yra svarbi. Didžioji teksto ant kortų dalis yra nesvarbi, nes tai tiesiog istorinis tekstas. Ką reikia skaityti tai įvykių kortas. Taip pat kai kurios rūmų kortos turi specialias unikalias galias, kurios paverčia tas kortas žymiai geresnėmis. Specialių galių nėra daug, gal 10-20% kortų jas turi, bet tai yra daugiau skaitymo, nei kad būtų galima žaisti su žmogumi, kuris nemoka anglų kalbos.
Kaip minėjau anksčiau, žaidime yra trys armijos, kurios žaidėjams nepriklauso. Tai kas būna keturių ar penkių žaidėjų žaidime? Du vs du, ar kaip tai išsidalina? Galiu kalbėti tik apie savo patirtį. Mano patirtyje visi keturi žaidėjai vienu ar kitu momentu pasirinko tą pačią armija, vienoje partijoje po pusės žaidimo, kitoje – nuo pat pradžių. Sunku pasakyti ar visi taip žaidžia, bet tai daro visas armijų statymo korteles beprasmėmis.
Nepaminėjau dar vieno labai svarbaus dalyko. Tai nėra draugiškas žaidimas panašiai kaip Evolution ar Ethnos. Žaidėjai varžosi dėl kontrolės ant žemėlapio ir yra suinteresuoti šalinti konkurentus. Žaidėjai taip pat varžosi ant rūmų kortelių, kurias gali žudyti. Jeigu jums patinka žaidimai, kur žaidėjai neturi tarpusavio interakcijų arba interakcijos tik teigiamos, apeikite šį žaidimą iš toli.
Pačioje pradžioje paminėjau du dalykus: tai brangus žaidimas, man jis patinka. Aš labai rekomenduočiau šį žaidimą: jeigu turite keturi žaidėjus; jeigu žaidimas yra tik žaidimas ir po partijos žmonės nesusipyks realybėje; jeigu nebijote sudėtingų žaidimų, nes perprasti tas kelias sudėtingesnes taisykles tikrai reikės pasukti smegenis.
Žaidimo trukmė: 60 - 150 min.
Žaidėjų skaičius: 1-5 (rekomenduoju 4).
Sudėtingumas: 3.84 (labai sudėtingas).
Sukūrimo metai: 2019
Žaidimo kalba: anglų.
Žaidimo kategorija: kortos, teritorijos kontrolė, Afganistano istorija, išdavystė, greiti ėjimai, didelė interakcija tarp žaidėjų.