Stalo žaidimas. Parks

Norite nerealiai gražaus žaidimo su painiomis taisyklėmis? Tai yra pats gražiausias žaidimas mano kolekcijoje šiuo metu. Pakalbėkime apie jį.

Aš niekada nefotografuoju žaidimo dėžutės dangtelio vidaus, bet šį kartą negalėjau to nepadaryti.

Aš esu tik vieną kartą anksčiau fotografavęs taisyklių knygutę, bet šis žaidimas tikrai gražus. Ir aš tą kartosiu ne vieną kartą, bet pakalbėkime apie žaidimo taisykles.

Problema su taisyklių knygute yra ta, kad jinai labiau graži nei praktiška. Perskaičius instrukcijas, žaidimas atrodo labai komplikuotas, bet iš tiesu jis toks nėra. Jeigu esate žaidę Tokaido ir Century, jūs žinote viską ką jums reikia žinoti apie žaidimą. Tiems, kas nėra žaidę šių žaidimų paaiškinsiu detaliau.

Pirmiausiai sudėliojamas kelias iš įdomios formos kortelių. Pirmam raundui paimama viena kortelė su palapine ir žvaigždute bei penkios kortelės tik su palapine. Jos išmaišomos ir atsitiktinai sudėliojamas kelias. Kiekvieną žaidimą/raundą kelias bus vis kitoks dėl atsitiktinio maišymo.

Kiekvienas žaidėjas turi du keliautojus ir savo ėjimo metu gali pajudinti vieną. Keliautojas gali eiti tik į priekį ir niekada negrįžti atgal. Keliautojas taip pat negali užimti kortelės, kuri jau yra užimta. Užlipęs ant kortelės žaidėjas gali gauti resursą arba atlikti veiksmą susijusi su ta kortele. Resursai yra: eglė, saulė, vanduo, kalnas. Veiksmai yra: aplankyti parką, pakeisti vieną resursą į universalų/džokerį, pakartoti kokį nors veiksmą užimtą kito keliautojo, pirkti įrangą, daryti fotografiją, įsigyti gertuvę.

Kiekvienas parkas vertas tam tikro kiekio taškų, nuo dviejų iki penkių. Kiekvienas parkas kainuoja tam tikrą skirtingų resursų rinkinį. Kaip ir visa žaidimo esmė. Aišku, dar yra daug smulkių detalių, apie kurias pakalbėsime netrukus.

Žaidimą laimi daugiausiai taškų surinkęs žaidėjas. Taškai gaunami už jau mano minėtus parkus, jie taip pat gaunami už fotografijas. Viena fotografija – vienas taškas. Beje, kiekviena fotografija turi unikalų parko dizainą, kas yra tikrai nerealu.

Taip pat vienas taškas yra gaunamas už pirmo žaidėjo žetoną. Kas nėra daug tašku, bet jeigu žaidimo gale nieko daugiau negali daryti, tuomet bent jau gali pasiimti vieną tašką.

Gerai, dabar pakalbėkime apie daugybę smulkmenų, kurias praleidau anksčiau.

Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna dvi tikslų korteles iš kurių turi išsirinkti vieną. Ant kortelės yra dviejų lygių tikslai, mažesnis duoda pildomus du taškus, didesnis – tris. Papildomi taškai tikrai niekam nemaišo, bet jų yra tiek nedaug, kad stengtis neverta.

Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna po vieną gertuvę ir žaidimo eigoje gali įsigyti daugiau. Gertuvės aktyvuojamos, kai gaunamas vanduo, tačiau negalima gertuvių aktyvuoti vandeniu, kurį turėjau anksčiau.

Žaidime taip pat yra įrangos kortelės, kurias galima įsigyti už saulutes. Įranga leidžia pigiau mokėti už parkus, leidžia pakeisti vienus resursus į kitus arba tam tikrose vietose daryti daugiau fotografijų.

Kiek anksčiau minėjau, jog keliautojas gali atsistoti tik ant laisvos kelio kortelės. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna laužo žetoną, kurį užgesinus galima sustoti ant jau užimtos kelio kortelės. Laužą galima vėl uždegti, kai vienas žaidėjo keliautojas pasiekia finišą.

Kiekvieno raundo pradžioje ištraukiama atsitiktinė sezono kortelė. Jinai daro du dalykus. Pirmiausiai nurodo kokia tvarka ant kelionės kortelių išdėlioti orų simbolius: saulutes ir lašus. Kas reiškia, jog pirmas žaidėjas sustojęs ant tam tikros kortelės gauna ne tik tos kortelės resursą, bet papildomai dar ir saulutę arba lašą.

Antras dalykas ką suteikia sezono kortelė, tai kokią nors nuolaidą arba papildomą resursą. Pavyzdžiui parkų lankymas kainuoja vienu kalnu mažiau arba įrangos pirkimas kainuoja viena saulute mažiau, arba kai gauni eglutę, tai papildomai gauni saulutę.

Kaip matote yra daug papildomų dalykų, problema ta, kad dažniausiai visus juos pamiršti panaudoti.

Žaidime yra daug simbolikos ir iš pradžių atrodo baisu, bet po poros žaidimų galima priprasti ir išmokti juos visus mintinai.

Dar nekalbėjau apie universalius resursus. Universalūs resursai gali būti panaudoti vietoj bet kurio trūkstamo resurso perkant/lankant parkus. Universalūs resursai yra gyvūnai, kiekvienas jų yra unikalus ir vis kitas gyvūnas. Komponentų kokybė, dėkliukai yra aukščiausio lygio.

Ir vis dėl to, žaidimas sukelia tokį įspūdį, kad čia tiesiog sumesta daug atsitiktinių mechanikų, kurios laikosi ant marytės plauko. Jeigu jūs norite kažko, kas atrodo nerealiai, kažko į ką norisi žiūrėti įsigykite šitą žaidimą, bet aš nežinau ar tai žaidimas, kurį aš noriu žaisti. O jeigu tiksliau, tai žaidimas, kuris nesukelia man meilės nesvarbu koks gražus būtų. Labai panašias emocijas man sukėlė Takenoko.

Nors ant dėžutės parašyta, kad žaidimas tinkamas nuo vieno iki penkių žaidėjų, vienintelis žaidėjų skaičius, su kuriuo žaisčiau šį žaidimą yra keturi. Žaidimas darosi įdomus, tuomet kai tavo sprendimų laisvę apriboja kiti žaidėjai. Tokiu atveju pasidaro svarbu kas yra pirmas žaidėjas. Nežinau, kaip jums, bet bent jau man šitame žaidime atrodo geriausia antro žaidėjo pozicija. Pirmas žaidėjas turi per daug pasirinkimų, paskutinis žaidėjas yra labai apribotas ir turi rinktis iš to kas liko.

Žaidžiant su mažiau nei keturiais žaidėjais nesijaučia ta įtampa, kai negauni ėjimo kurio nori ir tavo laužas jau būna užgesęs. Tuo pačiu beveik neįmanoma ko nors užblokuoti, nes esant mažesniam žaidėjų skaičiui yra tiesiog per daug laisvės. Žaidžiant dviese iš viso galima užeiti ant kiekvienos kortelės.

Apibendrinant surasti gražesnį žaidimą būtų sunku, bet mechaniškai įdomesnį… Aš turbūt bet kurį kitą žaidimą mieliau žaisčiau nei šį.

Žaidimo trukmė: 40 – 70 min.

Žaidėjų skaičius: 1 - 5.

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: kelionės, įdarbinimas, resursų valdymas, kolekcionavimas.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)