Stalo žaidimas. Black forest
Uwe Rosenberg gerai žinomas dizaineris, sukūręs daug žaidimų. Aš ilgą laiką vengiau šio dizainerio žaidimų, nes pusė jo žaidimų yra apie fermas, kitų temos nėra įdomios. Net ir tuo atveju kai temos yra įdomios, dažniausiai tema yra tik dekoracija ir žaidimas labiau mechaninis nei teminis. Ir galiausiai už kiekvieną veiksmą, net ir patį mažiausią gauni taškų. Kodėl tai turėtų būti įdomu?
Neskaitant gausių išankstinių nusistatymų nusprendžiau išbandyti šitą žaidimą.
Pirmas įspūdis? Turite didelį stalą? Reikia tokių dviejų. Žaidimas užima be proto daug vietos ant stalo. Be proto. Žaidimo lenta. Trys pastatų lentos. Asmeninės žaidėjų lentos, kurios plečiasi žaidimo metu.
Pastatų lenta iš karto yra problema. Įsivaizduokite, kad žaidimas turi 30 skirtingų pastatų. Įsivaizduokite Puerto Rico, tik pastatų reikšmingai daugiau. Visi pastatai turi skirtingas kainas ir galias. Kaip padėti pastatų lentą, kad visiems būtų patogu? Atsakymas - nėra tokio varianto, jeigu žaidi daugiau nei su vienu žaidėju. Ir tai yra problema, nes vienas būdas gauti taškų žaidime yra statyti pastatus. Tarkim, nori statyti pastatus, ką darai? Atsistoji, ateini, kad būtų patogu peržiūrėti pastatus ir tuomet peržiūri visus 30 pastatu?
Žaidimo taisyklės yra neįtikėtinai paprastos. Pirmas variantas – gali ubagauti, kas reiškia, jog gausi vieną resursą. Antras variantas, gali atlikti darbą. Darbai yra įdomiausia žaidimo dalis. Juos atlikti nėra lengva ir, nors, jų yra labai mažai, greičiausiai visų per vieną partiją nepamatysite. Trečias variantas yra bendrauti su amatininkais. Darbininkas visuomet yra dedamas tarp dviejų amatininkų, bet nebūtina atlikti abiejų veiksmų. Jeigu gali, aišku, kad geriau atlikti du veiksmus nei vieną, bet kartais neturi resursų. Amatininkai yra trijų rūšių: tiesiog duoda resursų, duoda resursų priklausomai nuo tavo asmeninės lentos arba konvertuoja vienus resursus į kitus.
Taigi, apibendrinkim: gali ubagauti, atlikti darbą arba aplankyti iki dviejų amatininkų. Čia yra visa žaidimo esmė. Ir nors žaidimo taisyklės yra paprastos vieno žaidėjo ėjimas trunka amžinybę. Kodėl? Pirmų ėjimu tu gali daryti ką nori. Visiškai ką nori. Žaidime iš viso yra 20 amatininkų. Kuriuos du norėtum pasirinkti pirmam ėjimui? O kurie geriausi? Nežinau. Ar pirmu ėjimu galiu statyti pastatą? Leiskit pažiūrėti. Pastatų, kuriems nereikia langų (vienas iš resursų) nėra daug, bet galbūt vieną iš jų galiu pastatyti?
Aš sakyčiau, kad vienas iš žaidimo trūkumų, kad žaidėjai neturi jokių asmeninių ar viešų tikslų. Todėl pirmo ėjimo metu visiškai neaišku ką reikia daryti. Tikslai žaidėjui suteiktų kryptį ir leistų pirmą ėjimą atlikti greičiau.
Sekantys ėjimai nėra tokie sudėtingi kaip pirmas, nes tave apriboja turimi resursai. Pavyzdžiui neturi resurso reikalingo keliauti, vadinasi gali eiti ubagauti arba atlikti kitą veiksmą tame pačiame kaime. Vietoj 20 pasirinkimų turi tik 2 arba 3 (priklauso nuo to kuriame kaime esi). Žymiai lengviau apsispręsti.
Resursų ratai yra labai keistas ir unikalus šito žaidimo komponentas. Kai rodyklės pasisuka prarandi vienus resursus, bet įgyji kitus. Įdomi idėja, bet… Nėra lengva suprasti, kiek kokių resursų turi bet kuriuo metu žaidime. Ir aš kalbu apie tavo resursus, suprasti ką turi kiti žaidėjai yra nulis šansų. Kitas dalykas, kodėl plytos yra ant resursų takelio, bet visi kiti resursai yra ant keistų ratų-laikrodžių? Labai keistas sprendimas.
Komponentai. Turiu prisipažinti, kad aš nemėgstu lipdukų žaidimuose. Pirmasis žaidimas mano kolekcijoje, kuris turėjo lipdukus buvo Istanbul. Šio teksto rašymo metu jis vis dar yra kolekcijoje. Pripažinkim, kad lipdukai nėra didelė problema, užklijuoji juos vieną kartą ir viskas, bet vis tiek nepatinka. Tiek daug streso, jei užklijuosi kreivai.
Daug labiau nepatinka, kad išpakuoji žaidimą ir žaidėjų lentos jau yra užsirietę kaip klouno batai.
Kalba. Visi pastatų privalumai yra apibūdinti tekstu, todėl neįmanoma žaisti žaidimo nemokant anglų kalbos.
Sėkmė. Tiesioginio sėkmės elemento žaidime nėra. Tu neriti kauliukų, netrauki kortų. Amatininkų vietos žaidimo pradžioje išdėliojamos tik pusiau atsitiktinai. T.y. yra trys vietos, kur vienas amatininkas gali atsidurti. Darbai atsiranda atsitiktine eilės tvarka ir gali būti, kad tuo metu kaip tik turėsi tuos resursus kokių reikia darbui atlikti, bet tikimybė gana nedidelė.
Realiai, tai yra žaidimas su stebėtinai paprastomis taisyklėmis, bet dideliais pasirinkimais kiekvieno ėjimo metu. Žaidimas žaisis kiekvieną kartą vis kitaip dėl to kokius pasirinkimus darys žaidėjai. Teoriškai prieš žaidimą tu gali bandyti sugalvoti strategiją, kurią bandysi įgyvendinti, bet tam reikia mokėti visus pastatus mintinai. Nežinau kiek kartų reikia žaisti žaidimą, kad pasiektum tokį lygį.
Galbūt yra žaidime optimali strategija, kurią naudodamas visuomet laimėtum, bet žaidime tiek daug galimybių ir kitų žaidėjų pasirinkimai apriboja tavo pasirinkimus, kad surasti tokią strategiją reikia labai daug laiko.
Mažai taisyklių, bet gilus žaidimas yra smagu ir vis dėl to aš turiu pasakyti, kad man šitas žaidimas nepatinka. Man nepatinka laukti kol kas nors sugalvos kokį ėjimą daryti. Tu, aišku, gali galvoti apie savo ėjimą, bet kiti galvoja taip ilgai, kad tu pamiršti ką norėjai daryti, nors buvai sugalvojęs du variantus. Galiausiai aš negaliu pasakyti, kad žaidimas yra blogas, ne, žaidimas yra įdomus, bet jis ne man. Bet galbūt jums?
Žaidimo trukmė: 120-240min.
Žaidėjų skaičius: 1-4 (rekomenduoju 3).
Sudėtingumas: 3.18 (labai sudėtingas).
Sukūrimo metai: 2024
Žaidimo kalba: anglų.
Žaidimo kategorija: resursų valdymas, įdarbinimas, pastatų statymas, resursų konvertavimas, ekonomika, strategija.