Stalo žaidimas. Concordia Venus
Originalus žaidimas vadinasi Concordia. Po kelių metų buvo išleista patobulinta žaidimo versija pavadinta Concordia Venus, taip pat tiems kas turėjo originalų žaidimą buvo išleista Concordia: Venus expansion. Ir kad painiavos tarp pavadinimų nebūtų per mažai Concordia Venus ir Concordia: Venus dėžučių viršeliai atrodo identiškai. Aišku, jeigu perkate žaidimus fizinėje parduotuvėje, ko šiais laikais niekas nedaro, žaidimo dėžutė bus gerokai storesnė nei papildymo.
Didžiausias nesusipratimas yra: kodėl parduotuvėse vis dar galima įsigyti Concordia, kai yra Concerdia Venus? Kuo Concordia Venus geriau nei originalas? Venus versija turi keturis žemėlapius, kai originalas turi tik du (Ticket to ride, žiūrime į tave). Venus versija turi naują žaidimo rėžimą – komandinį, kurio dėka žaidimą gali žaisti net 6 žmonės, originale yra tik kiekvienas už save - maksimum 5 žaidėjams. Tai yra pagrindiniai skirtumai tarp žaidimų.
Kai aš išpakavau žaidimą tai pagalvojau, kad nusipirkau piratinę, o ne originalią žaidimo versiją. Kodėl? Žaidimo komponentus pavadinti šlamštu yra įžeidimas šlamštui. Kai išpakuoji žaidimą, pirmiausiai reikia išsimušti komponentus iš kartoninių lapų. Kartais, kai medžiagų kokybė yra bloga, išsimušti nepavyksta ir dalis paveiksliuko nuplyšta. Šio žaidimo atveju taip atsitiko ne vieną kartą ir turėjau labai saugotis, kad neatsitiktų su puse komponentų. Iš vienos pusės, tai man netrukdo žaisti, iš kitos pusės nėra labai fainai parodyti žaidimą kitiems žmonėms, kai žaidimas žaidžiamas pirmą kartą, o dalis komponentų yra nuplyšę tarsi jau būtų žaistą šimtus kartų.
Jeigu jau prakalbau apie šimtą kartų, tai Ticket to ride įsigyjau 2018 metais ir galbūt dar nežaidžiau šio žaidimo 100 kartų, bet žaidžiau tikrai daug ir tikrai matosi, kad žaidimas yra gerai susidėvėjęs, bet visi komponentai kuo puikiausiai atlaikė. Žiūrėdamas į Concordia komponentų kokybę, bijau, kad žaidimas neatlaikys net pusės tiek laiko.
Kitas momentas yra pinigai žaidime. Šiuo atveju pinigai yra apvalios monetos. Vienoje pusėje yra skaičius, kitoje pusėje herbas t. y. koks nors paveiksliukas. Herbas visuomet yra mažesnis nei monetos dydis, ne gana to, jis nėra centruotas, o atspausdintas ant monetos krašto. Vėl gi, tai netrukdo žaisti, bet komponentai yra šlamštas.
Jeigu jau pradėjau kalbėti apie blogus dalykus, reikia paminėti paskutinį blogą dalyką žaidime – taškų skaičiavimas. Žaidimo metu, kuris gali trukti ilgiau nei dvi valandas, niekas negauna jokių taškų. Visi taškai skaičiuojami pasibaigus žaidimui. Kitaip sakant tu žaidi dvi valandas ir tu nežinai ar tu pirmas ar tu paskutinis. Jeigu kas nors pastatė du kartus mažiau namų, tai greičiausiai jis bus paskutinis, bet jeigu kas nors turi lygiai tiek pat namų kaip tu, tu neturi jokio supratimo, kurioje vietoje jis randasi. Gali būti, kad tarp jūsų iš tiesų yra 30 taškų skirtumas.
Kita vertus taškai duodami už kortas, tai žmogus, kuris pirko daugiau kortų, turėtų būti pirmas, bet nebūtinai, nes priklauso nuo kortų. Jeigu kažkas akivaizdžiai pirko daugiau kortų, tai galima matyti iš kaladės, kurią jis turi rankose, bet jeigu visi pirko panašiai kortų, tai visiškai neaišku.
Iš viso yra 7 dievybės, kurių kiekviena skaičiuojasi skirtingai, bet Vesta, ir Minerva, greičiausiai jums ne uždirbs daug taškų. Tarkim tarp 5 ir 15, kai tuo tarpu kitos žaidžiant teisingai jums gali uždirbti ~30 taškų.
Žaidimas yra labai paprastas. Išsirink kortą iš savo rankos ir padaryk tą ką jinai sako. Viskas, tavo ėjimas yra baigtas. Aišku, kiekviena korta turi savo niuansų, todėl visos taisyklės yra skirtos kortų paaiškinimui. Čia aš neaptarsiu visų kortų, tik paaiškinsiu keletą įdomesnių momentų.
Prefect korta leidžia aktyvuoti gamybos procesą. Žaidime yra provincijos kurias sudaro 2-4 miestai, duodantys skirtingų resursų. Miestuose žaidėjai gali turėti pastatus (Architect korta). Prefect korta leidžia aktyvuoti bet kurią provinciją, net jeigu pats žaidėjas neturi joje pastatų. Žaidėjas, kuris aktyvuoja provinciją gauna brangiausią tos provincijos resursą, tuo tarpu žaidėjai, kurie turi pastatus toje provincijoje gauna atitinkamų miestų resursus. Arba kitaip sakant, vienas žaidėjas panaudoja Prefect kortą, bet iš jo ėjimo gali laimėti du ar trys, ar… žaidėjai. Ir tai yra labai keistas momentas žaidime. Jeigu tu gali pasirinkti iš dviejų provincijų, bet vienoje padėsi Jonui, o kitoje Petrui, kurią turėtum pasirinkti? Kaip ir logiška būtų nepadėti lyderiui, bet, kadangi, taškų skaičiavimas atliekamas žaidimo gale, tai tu neturi jokio supratimo, kuris iš jų yra lyderis. Kita vertus, parazitavimo strategija atrodo kaip įdomus variantas. Tiesiog statyti savo pastatus provincijose, kur kažkas jau turi pastatų ir tikėtis, kad niekada nereikės aktyvuoti šitos kortos. Aš nemanau, kad įmanoma sužaisti partiją nepanaudojant Prefect kortos, bet jeigu tau ją reikia naudoti du kartus rečiau nei kitiems žaidėjams tai irgi yra laimėjimas.
Tai, kad žaidime reikia tiesiog sužaisti kortą reiškia, kad ėjimai yra labai greiti (kaip Ticket to ride), bet dažnai tai veda prie momentų: ką vėl mano ėjimas? Palaukite, nespėjau pagalvoti. . Žaidėjai dažnai nėra pasirengę greičiui, kuriuo žaidimas norėtų skristi.
Pakalbėkime apie sėkmę žaidime. Žaidime nėra kauliukų ar kitų atsitiktinių dalykų, visa sėkmė susiveda į kitų žaidėjų ėjimus. Kažkas gali pastatyti pastatą tame mieste kur tu nori ir tau pastato statymas staiga pabrangsta, kažkas gali nupirkti kortą, kurios nori, todėl tu negali nusipirkti kortos. Be blogų interakcijų yra ir geros, tai kai kas nors aktyvuoja provincijos produkciją ir tau duoda reikalingų resursų. Šitame žaidime yra gerokai daugiau interakcijų tarp žaidėjų nei paprastai euro stiliaus žaidimuose, bet tuo pačiu nėra tiesioginių interakcijų. Žaidėjai negali prekiauti tarpusavyje ar pavogti resursų, ar sunaikinti pastatų. Kiek kiti žaidėjai įtakoja vieni kitus labai priklauso. Jeigu tarkim visi žaidėjai eina į kairę žemėlapio pusę, o tu į dešinę, tai realiai tu visą žaidimą praleisi žaisdamas vienas ir gali savo ėjimus susiplanuoti nuo pradžios iki galo. Kai žaidėjai labiau susiplaka į vieną krūva gali būti nenumatytų momentų, tačiau daugeliu atveju vis tiek gali pasiruošti vieno, dviejų ėjimų planą.
Kalba labai svarbi žaidime, visos kortos turi tik tekstinius paaiškinimus, todėl nemokant kalbos žaisti šį žaidimą gali būti problematiška. Mano turima versija yra išleista dviem kalbom: anglų ir vokiečių, ko pasekoje žaidimas ateina su dviem kaladėmis: po kaladę kiekvienai kalbai. Dviejų kaladžių man tikrai nereikia, bet galbūt kada nors turėsiu draugą vokietį ir galėsiu su juo su žaisti šį žaidimą.
Žaidimo peržaidžiamumas yra milžiniškas. Pirmiausiai žaidimo dėžė ateina su keturiais žemėlapiais. Ne gana to, žaidimo pradžioje atsitiktinai ant žaidimo lentos yra išdėliojami miestai, kurie gali skirtis kiekvieną kartą, kas reiškia tam pačiam žemėlapiui ta pati strategija, žaidžiant antrą kartą gali neveikti. Kita vertus, tai kad žaidimo pradžioje reikia išdėlioti miestus, reiškia, kad reikia skirti tam tikrą laiką žaidimo pasiruošimui. Tas laikas nėra labai didelis, dešimt minučių turėtų užtekti, bet mano kolekcijoje, tai vienas iš žaidimų, kurio pasiruošimui reikia skirti daugiausiai laiko. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad žemėlapiais užima be proto daug stalo vietos ir ant eilinio kavos staliuko tokio žaidimo nepažaisi.
Žaidimas sako, kad jį gali žaisti nuo 2 iki 6 žaidėjų. Tai yra melas. Nėra jokios priežasties, kodėl jūs norėtumėte šitą žaidimą žaisti dviese. Žaidime yra keturi žemėlapiai. Helias yra mažiausias žemėlapis labai tinkamas žaisti tryse. Ionium žemėlapyje galima uždengti Italiją (visai kaip Power grid) ir padaryti jį tinkamu trim žaidėjams. Likę du žemėlapiai Imperium ir Cyprus yra tinkami keturiems ar daugiau žaidėjų.
Šis žaidimas turi dar vieną problemą, kurios nepaminėjau. Dėl to kaip skaičiuojami taškai, žaidėjai, kurie žaidė šitą žaidimą daugiau kartų labai tikėtina, kad suvalgys naujokus. Taigi, jeigu perkate šį žaidimą, geriausiai, kad visuomet žaistumėte su ta pačia kompanija, kad visi tobulėtų vienodu greičiu.
Tai koks mano verdiktas? Žaidimas man tikrai patiko. Nors taisyklės yra paprastesnės nei Ticket to ride žaidimas iš tiesų yra gerokai gilesnis ir sudėtingesnis. Žaisti žaidimą ir žaisti gerai yra du labai skirtingi dalykai. Teksto rašymo metu, aš dar nesu žaidęs šio žaidimo komandiniu rėžimu. Labai norėčiau pabandyti, bet realiai nemanau, kad būdamas sveiko proto rinkčiausi komandinį žaidimą vietoj individualaus.
Norėčiau rekomenduoti šį žaidimą pažengusiems žaidėjams t. y. tokiems, kurie jau yra žaidę bent kelis pradedančiųjų žaidėjų žaidimus, bet anglų kalbos mokėjimas yra labai svarbus šitame žaidime ir tai sulaiko mane nuo rekomendacijos.
Žaidimo trukmė: 90-150min.
Žaidėjų skaičius: 2-6 (rekomenduoju 4).
Sudėtingumas: 3.03 (sudėtingas).
Sukūrimo metai: 2018
Žaidimo kalba: anglų, vokiečių.
Žaidimo kategorija: viduržemis, resursų gamybą, miestų statymas, kelionės, rankos valdymas, variklio kūrimas, strategija.