Stalo žaidimas. House of Fado
Vital Lacerda yra dizaineris, kuris kuria labai sudėtingus, bet labai tematiškus žaidimus. Kadangi, žaidimai yra tematiški, tai paaiškinti jų taisykles nėra sudėtinga. Aš visuomet norėjau pabandyti žaidimus Gallerist (apie dailininkus) ir Kanban EV (apie automobilių gamybą), bet jie yra šiek tiek brangoki. Žaidimas House of Fado yra supaprastinta Gallerist versija už prieinamą kainą (palyginus su mano mėgstamiausias žaidimais, vis tiek brangus).
Pradėkim nuo klausimo: ar House of Fado yra tematiškas? Gal… Šiek tiek... Tu kaip žaidėjas samdai muzikantus, kad grotų tavo bare. Jeigu žiūrovai ploja, tai muzikantų lygis gerėja ir kai muzikantų lygis pagerėja, tu juos atleidi, kad gautum taškus… Lankytojai susimoka baro uždarymo metu, bet nevisi lankytojai moka, tie kur sėdi prie baro atėjo tik muzikos paklausyti...
Tai viena iš blogiausių taisyklių knygučių kokią esu skaitęs. Skaitant akys susikryžiuoja, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Turbūt reikia būti profesoriumi, norint suprasti ką sako taisyklių knygutė. Neskaitykite taisyklių knygutės, geriau susiraskite taisyklių video.
Tai yra įdarbinimo žaidimas su 7 įdarbinimo vietomis ant pagrindinės lentos. Neturėtų būti sudėtinga ar ne? Viena iš įdarbinimo vietos taisyklių sako: tu gali reklamuoti savo muzikantą. Labai paprasta taisyklė ar ne? Nieko sudėtingo, tik vienas sakinys. Po to sakinio seka trys pastraipos išimčių, kas padaro žaidimą sudėtingu. Kodėl nebuvo galima apsiriboti paprastomis taisyklėmis?
Žaidime yra du kabliai. Pirmasis – jeigu tu užimi įdarbinimo vietą, kitas žaidėjas gali tave išstumti į antrinę vietą ir tu gausi bonusą už tai. Bonusai yra arba gauti pinigų (1 arba 2 monetos), arba sumokėti pinigus, kad atlikti kokio nors veiksmo prastesnę versiją. Teoriškai šis veiksmas skamba labai smagiai, praktiškai, jis padaro žaidimą labai chaotišku. Tu atlieki veiksmą ir po to vėl staiga tavo ėjimas, ai, tiesa… taigi, nepagrindinį, o bonus veiksmą atlikai.
Antrasis – kiekviena įdarbinimo vieta leidžia pasirinkti vieną iš dviejų veiksmų. Realybėje čia nėra didelės įtampos, nes visuomet aiškiai žinai kurį iš dviejų variantų nori daryti.
Dvi įdarbinimo vietos leidžia samdyti muzikantus. Žaidime yra trijų rūšių muzikantai ir savo bare gali turėti kiekvienos rūšies tik po vieną. Dvi įdarbinimo vietos leidžia reklamuoti muzikantus. Tu gali reklamuoti tik aukštesnio lygio muzikantą, nei dabar esantis ant scenos. Dvi įdarbinimo vietos leidžia privilioti baro lankytojų arba kritiką į tavo barą. Viena įdarbinimo vieta leidžia rašyti dainas.
Be veiksmų ant žaidimų lentos, žaidėjas gali uždaryti barą. Baro uždarymo metu jis gaus pinigus priklausomai nuo to kiek turi lankytojų bei galės pakelti muzikantų lygį, priklausomai nuo to kiek turi plojančių žiūrovų. Visas uždarymo procesas trunka 5 žingsnius ir jiems paaiškinti yra skiriami 4 taisyklių knygutės puslapiai. Spėkit iš trijų kartų ar žaidimas turi paruoštukus? Ne, neturi. Kas per šūdas?!
Pakalbėkime apie komponentus. Ant žaidėjo lentos reikia sudėlioti reputacijos kubus. Kodėl žaidėjų lentos nėra dvigubos? Vos mažesnis sujudinimas ir visi komponentai eina velniop. Arkwright žaidimas kainavo beveik dvigubai pigiau, bet kažkaip sugebėjo įtraukti dviejų sluoksnių žaidėjų lentas.
Natų kvadratėliai yra sąlyginiai maži. Patys iš savęs jie nėra problema, bet mažiems komponentams padarytos mažos vietos dėkliukyje. Žmogus su normaliais pirštais jų niekaip iš dėkliuko neišims. Arba reikia vaikų arba pinceto. Nei pincetas, nei vaikas su dėže neateina.
Dėkliukas, savaime suprantama, neturi dangtelio, taigi, jeigu nori žaidimą, kur nors nusinešti, tai viskas išlaksto.
Dar vienas dalykas, kuris mane erzina, kad sudėjus komponentus į dėžutę, dėžutės dangtis lieka šiek tiek pakeltas. Kodėl negalėjo būti dėžutė centimetru didesnė? Aišku, problema išsispręstų, jeigu aš išmesčiau dėkliuką.
Ar aš pasakysiu ką nors teigiamo apie žaidimą? Būkim sąžiningi. Pirmasis įspūdis apie žaidimą susidaro jį išpakuojant. Antrasis, skaitant taisyklių knygutę. Ir kai taisyklių knygutės būna blogos, žaidimui reikia daug dirbti, kad pataisytų mano pyktį. Ne kartą, mano piktesni atsiliepimai apie žaidimą yra susiję su bloga taisyklių knygute.
Koks jausmas žaisti žaidimą? Jeigu kai kuriuos kitus žaidimus gali žaisti atsipalaidavęs, pasakoti anekdotus ir apturėti gerą bendravimo sesija, tai šis žaidimas reikalauja viso jūsų susikaupimo. Dėl to kaip veikia išstūmimas iš pagrindinės vietos, nukreipus dėmesį net ir akimirksniui gali pamesti kurio žaidėjo eilė atlikti veiksmus. Pagrindiniai veiksmai atliekami labai greitai ir dažnai sunkiau išsirinkti papildomą veiksmą nei pagrindinį. Baro uždarymas yra ilgiausias veiksmas žaidime, bet nepasakytum, kad jis trunka per ilgai.
Yra keletas būdų kaip užsidirbti taškus žaidime.
Dainų rašymas atrodo toks pritemptas veiksmas, kuris sugalvotas vien dėl to, kad buvo per mažai įdarbinimo vietų. Natas gauni kiekvieną kartą, kai pasamdai muzikantą, veiksmas, kurį dažniausiai visi pamiršta. Natas taip pat galima pirkti už pinigus papildomame veiksme arba gauti kaip pagrindinį įdarbinimo veiksmą.
Skirtingos dainos duoda skirtingą taškų kiekį. Visoms dainoms reikia turėti smuiko raktą. Tematiška – taip. Papildomai pritemtas veiksmas, kurį turi padaryti visi? Irgi – taip. Norint gauti 3 taškus reikia rakto ir 2 natų. Teoriškai pasamdžius tris muzikantus galima prašyti dainą.
Norint gauti daugiau taškų reikia trijų natų. Skirtumas tarp penkių ir septinių taškų yra tas, kad penkių taškų visos natos yra skirtingos, o septynių taškų dvi natos yra vienodos. Vienintelė problema su šituo dalyku, kad gauti dvi vienodas natas nėra nei kiek sunkiau nei visas skirtingas. Tai kodėl taškų skirtumas?
Už dainas gauni taškus ne tik žaidimo metu, bet taip pat ir po žaidimo priklausomai nuo to kiek dainų parašysi. Tai atrodo kaip priverstinis būdas paskatinti žmones rašyti dainas.
Taškus galima gauti, kai atleidi muzikantus iš baro. Bet atleidinėti neatrodo labai prasminga, nes jeigu nusiunti muzikantus reklamuotis, taip pat gauni taškus ir dar padedi savo kubą į teritorijos kontrolės mini žaidimą, kuris žaidimo gale taip pat duoda taškus. Taigi, pasirinkimas yra gauti taškus arba gauti taškus du kartus. Kaip ir sprendimas atrodo akivaizdus.
Žaidimas baigiasi, kai paimama trečia iš penkių žvaigždučių. Žaidimas trunka labai ilgai, bet po to baigiasi labai netikėtai. Matot, uždirbti pirmą žvaigždutę žaidime yra gana sunku, bet po to kai yra uždirbta pirma, visi žaidėjai būna pasiekę tokį lygį, kad gali uždirbti kitas žvaigždutes sekančiuose ėjimuose.
Kritikai, kurie apsilanko jūsų kavinėse, padeda pakelti prestižą. Kuo geresnis kavinės prestižas, tuo jinai daugiau pinigų uždirba. Norint pakviesti kritiką į kavinę, reikia už jį sumokėti, dar vienas dalykas, kurį pamiršta padaryti visi žaidėjai. Kritikų žaidime yra visuomet vienu mažiau nei žaidėjų. Nesvarbu keliese žaidžiama, aš manau, kad pirmas žaidėjas turi nelabai akivaizdų pranašumą, prieš kitus žaidėjus. Žaidžiant dviese yra tik vienas kritikas. Taigi, pirmas žaidėjas pasiima kritiką ir jo kavinė pradeda uždirbti daugiau greičiau. Žaidžiant keturiese, pirmas žaidėjas turi paimti vidurinį kritiką, tokiu būdu, trečias ar ketvirtas žaidėjas norėdamas gauti paskutinį kritiką, turi išstumti pirmą žaidėją ir leisti jam išsirinkti geriausią papildomą veiksmą.
Samdant muzikantus pirmam žaidėjui nėra svarbu ką pasamdys kiti, nes jis gaus šansą pirmas reklamuoti savo muzikantą. O reklamuoti muzikantus yra vienas iš geriausių būdų uždirbti taškus.
Bendrai paėmus tai yra keistas žaidimas, kurio negaliu niekam rekomenduoti.
Žaidimo trukmė: 60-120min.
Žaidėjų skaičius: 1-4 (rekomenduoju 4).
Sudėtingumas: 2.80 (lengvas).
Sukūrimo metai: 2025
Žaidimo kalba: anglų.
Žaidimo kategorija: įdarbinimas, restoranas, muzika.