Mano pirmieji dešimt žaidimų
Pagalvojau, kad dabar, praėjus dviem metams nuo įsigijimo, yra puiki proga peržvelgti mano pirmuosius įsigytus stalo žaidimus. Pasidalinti savo mintis ką aš manau apie žaidimus bei ką rekomenduočiau daryti žmonėms, kurie pradeda formuoti savo kolekciją dabar.
1) Savo patį pirmą stalo žaidimą nusipirkau 2018 metais per Jamam dienas Akropolyje iš Hobbyshop, tuo žaidimu tapo Ticket to ride: Europe. Kai ėjau į parduotuvę, aš nebuvau tikras ką noriu įsigyti, buvo bent keletas kandidatų, kuriuos svarsčiau: Formula D (BGG) (žaidimas, kurio vis dar nesu žaidęs), Power grid (skaitykit žemiau). Vis dėl to nusipirkau Ticket to ride: Europe.
Ticket to ride: Europe yra vienas iš perkamiausių žaidimų visame pasaulyje ir tam yra priežastis: tai vienas geriausių žaidimų pradedančiajam žaidėjui. Man pasisekė kaip aklai vištai su grūdu. Aš ne tik jį vis dar turiu savo kolekcijoje ir žaidžiu, bet tai vienintelis žaidimas, kuriam nusipirkau net tris papildymus: 1912, UK ir Asia.
Šį žaidimą aš rekomenduosiu visiems pradedantiesiems. Jį galima įsigyti didesnėje Maximoje, Senukuose, Pegase, žaislų parduotuvėse ir, aišku, stalo žaidimų parduotuvėse. Geriausias žaidėjų skaičius yra 4, tačiau žaidimą gali žaisti nuo 2 iki 5 žmonių.
2) Iki antro stalo žaidimo įsigijimo praėjo gan ilgas laiko tarpas, pusę metų ar panašiai. Mano antruoju žaidimu tapo Pandemic. Jis unikalus yra tuo, kad tai vienintelis kooperacinis žaidimas šitame sąraše. Kooperacinis reiškia, kad žaidėjai žaidžia ne vienas prieš kitą, o kartu prieš žaidimą. Žaidėjai laimi arba pralaimi kartu.
Iš pradžių šis žaidimas atrodė labai įdomus, bet po to kai laimėjau ant sunkiausio lygio, jo žavesys išnyko. Aš susidariau nuomone, kad yra tik vienas būdas laimėti žaidimą ir net gi tuo atveju laimėsi ar ne, priklauso nuo sėkmės. Daugybė žmonių giria šitą žaidimų seriją, tačiau aš jos niekam nerekomenduosiu.
Šis žaidimas turi alfa-žaidėjo problemą: kai vienas žaidėjas nurodo kitiems kaip reikia teisingai žaisti. Kai tau kas nors nurodo kaip reikia teisingai žaisti žaidimas nėra toks smagus. Todėl jeigu pirksite šitą žaidimą, aš rekomenduočiau jį pirkti tik patyrusioms draugų grupėms, kurios žino, kad nėra vieno lyderio (despoto), bet visi mėgsta diskutuoti ir priimti sprendimus kartu.
3) Trečiasis žaidimas mano kolekcijoje yra Puerto Rico. Tai nėra žaidimas pradedantiesiems. Tai žaidimas su labai didele instrukcijų knygute. Aš nerekomenduočiau pirkti šito žaidimo žmonėms, kurie nėra žaidę Power Grid. Power Grid ir Puerto Rico žaidimai yra panašūs tik sudėtingumu, jeigu žmonėms Power Grid yra per sudėtingas ar nepatinka dėl kitų priežasčių šio žaidimo aš siūlyčiau nepirkti. Puerto Rico žaidimas yra tikrai geras, bet jūs turite mėgti strategijos, planavimo kategoriją, kad jums patiktų šitas žaidimas. Jis yra skirtas nuo 3 iki 5 žaidėjų ir turėtumėte tikėtis, kad partija užtruks bent dvi valandas.
Šitame žaidime labai svarbu, kad visų žaidėjų lygis būtų vienodas, nes vienas patyręs žaidėjas pervažiuos per naujokus kaip su traktoriumi ir paliks juos uostyti dulkes. Nors aš sakau, kad tai nėra žaidimas pradedantiesiems, mano draugai, žaidimą perprato labai greitai. Tai nereiškia, kad jie gali žaisti prie vieno stalo su patyrusiais žaidėjais, bet jie kas penkias minutes neklausinėja: o ką man daryti dabar?
Prisimenu, kad po pirmų žaidimo partijų man skaudėjo galvą. Tai yra toks sudėtingas žaidimas. Jį žaidi ne tam, kad atsipalaiduotum, bet tam, kad priverstum savo smegenis dirbti. Mano kolekcijoje yra ir kitų žaidimų, kurie verčia smegenis dirbti, bet apie nei vieną negaliu pasakyti, kad po partijos skauda galvą.
4) Vilką mini, vilkas čia: ketvirtas žaidimas mano kolekcijoje yra Power Grid. Nors šito žaidimo sudėtingumo reitingas yra labai artimas mano anksčiau minėtam Puerto Rico, tačiau aš sakau, kad tai yra tinkamas žaidimas pradedantiesiems. Jeigu jūsų mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas yra matematikos egzaminas, jūs žinote, kad šis žaidimas laukia jūsų. Šitame žaidime yra daug skaičiavimo ir planavimo. Neretai žaidėjai išsitraukia skaičiuotuvus. Žaidimas taip pat turi labai gerą aukciono sistemą. Šio žaidimo privalumas, kad jame sąlyginai nėra daug taisyklių ir jis turi labai aiškią raundų struktūrą. Taigi, naujokai gana greitai gali pagauti ritmą.
Aš siūlyčiau šį žaidimą įsigyti ne anksčiau kaip penktą žaidimą į savo kolekciją. Aš taip pat nusipirkau papildimą šitam žaidimui.
5) Love letter yra žaidimas, kurio aš nepirkau, bet laimėjau per protmūšį. Aš niekada nebūčiau pirkęs šito žaidimo, nes tikri vyrai nerašo meilės laiškų. Tai yra labai geras žaidimas net ir žmonėms, kurie visiškai nesidomi stalo žaidimais. Žaidimą sudaro tik šešiolika kortų. Jį galima nešiotis visuomet su savimi, nes jis neužima daug vietos. Šis žaidimas yra tinkamas trims ar keturiems žaidėjams, o viena partija užtrunka vos dešimt ar penkiolika minučių. Nors žaidimas yra trumpas, jis neatsibosta. Galima žaisti dešimt kartų iš eilės ir vis tiek bus smagu. Tai yra žaidimas mano kolekcijoje, kurį žaidė daugiausiai skirtingų žmonių. Tai yra vienas iš labiausiai susidėvėjusių žaidimų mano kolekcijoje.
Aš manau, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti šitą žaidimą savo kolekcijoje.
6) Šeštasis žaidimas mano kolekcijoje arba penktas, kurį pirkau yra Room 25. Žaidimo apibūdinimas skamba labai įdomiai: jūs turite pabėgti iš pavojingo labirinto. Tai tarsi filmas Cube paverstas į žaidimą. Žaidimas turi kelis skirtingus rėžimus: komanda vs komanda, kiekvienas už save ir t.t. Ir vis dėl to žaidimas yra didžiausias šlamštas. Didžiausia nuodėmė, kurią gali padaryti žaidimas – nesukelti emocijų. Nežinau kodėl šis žaidimas nesukelia jokių emocinių, nei man, nei draugams su kuriais žaidžiau. Tiesiog vykdai instrukcijas ir tiek. Venkite šito žaidimo.
Tai yra pirmasis žaidimas, kuris paliko mano kolekciją.
7) Septintas žaidimas mano kolekcijoje yra Quoridor. Tai yra labai geras ir labai prieinamas žaidimas dviem žmonėms. Jo dėžutė nėra didelė, todėl galite įsidėti į kelionę. Jeigu galvojate žaisti žaidimus tik dviese, tai galėtų būti vienas iš pirmų žaidimų, kurį įsigysite. Taisyklių žaidime nėra daug, todėl jį galite žaisti ir su vaikais.
8) Aštuntas žaidimas mano kolekcijoje yra Takenoko. Žinau, kad yra žmonių, kuriems jis patinka. Man jis nesukėlė jokių emocijų, todėl paliko mano kolekciją. Vis tik galiu pasakyti, kad tai vienas yra gražiausių žaidimų. Jeigu kada sudarinėsiu gražiausių žaidimų top, jis tikrai atsidurs jame.
9) Devintas žaidimas mano kolekcijoje yra Santorini. Tai yra labai smagus žaidimas dviem žaidėjams. Galimi du žaidimo variantai: paprastas – realiai tai gaunasi kaip šachmatai arba su dievų galiomis. Dėžutėje yra labai daug skirtingų dievų, kas padaro kiekvieną partiją unikalia patirtimi. Viena partija trunka apie dešimt minučių, todėl galima vienu prisėdimu sužaisti 3-4 partijas. Partijos pabaigoje jūs turėsite labai gražų vaizdą, kuris primena Santorinį miestą.
Mano didžiausia problema yra dydis. Jis nėra patogus transportuoti. Palyginus su kitais šitame sąraše žaidimais, jį sunku išpakuoti/supakuoti, todėl jis negauna daug žaidimo laiko. Tai yra geras ir smagus žaidimas, man jis patinka, bet aš nenoriu jo rekomenduoti.
10) Dešimtas žaidimas mano kolekcijoje yra Wingspan. Ne gana to, tai buvo brangiausias žaidimas mano kolekcijoje ilgą laiką. Aš nusipirkau pirmą Wingspan leidimą, kuriame nebuvo instrukcijų naujiems žaidėjams, man tai nebuvo problema, bet dabartinės Wignspan versijos sakyčiau yra geresnės. Šitame žaidime yra labai daug angliško teksto, todėl neįmanoma žaisti su žmonėmis, kurie nemoka anglų kalbos (kita vertus, žaidimas buvo išverstas į lietuvių kalbą). Nors daugelis sako, kad tai geriausias žaidimas visai šeimai, tačiau mano patirtis parodė, kad daugeliui žmonių jis nelimpa. Aiškink taisykles kiek nori, pradedantieji žaidėjai nesupranta kaip žaisti nors tu ką… Ir tai yra tie patys žaidėjai, kurie pakrauna man malkų Power Grid žaidime.
Ar aš minėjau, kad tai yra vienas iš gražiausių žaidimų mano kolekcijoje? Žaidime yra labai daug kortų ir kiekviena iš jų turi unikalų paukštį.
Aš nerekomenduočiau šito žaidimo naujokams. Aš nesu matęs lietuviškos žaidimo versijos, todėl negaliu įvertinti vertimo kokybės, vis dėl to, jeigu galvojate pirkti šitą žaidimą, aš siūlyčiau pirkti lietuvišką versiją. Tiesa, su šituo pasiūlymu yra viena problema. Žaidimas turi du papildymus (aš nusipirkau tik European expansion), nėra aišku ar praplėtimai kada nors bus išversti, todėl pirkdami lietuvišką versiją jūs esate apriboti. Bet žaidime yra daug teksto ir gimtoji kalba turėtų palengvinti šį žaidimą ir padaryti jį prieinamesniu.
Apibendrinimas
Žaidimai, kurie paliko kolekciją: Pandemic, Room 25, Takenoko.
Žaidimai, kurie vis dar yra: Ticket to ride: Europe, Puerto Rico, Power Grid, Love letter, Quoridor, Santorini, Wingspan.
Kaip matote, mano kelionė yra žaidimų pasaulį nebuvo visiškai teisinga. Aš klaidžiojau kaip aklas žmogus tamsiame koridoriuje. Yra keletas žaidimų, kurių nebeturiu savo kolekcijoje, tačiau daugelis žaidimų praėjus dviem metams vis dar yra joje, kas sakyčiau yra labai geras požymis.
Aš taip pat labai staigiai nėriau į sudėtingus žaidimus, ko tikrai niekam nesiūlyčiau. Tarp mano pirmų žaidimų nėra tokių gerų žaidimų, kurie labai tiktų pradedantiesiems kaip: Carcassonne, Century: Golem edition.
Tikiuosi mano įžvalgos jums yra naudingos. Jeigu kils klausimų kaip pradėti savo kolekciją, rašykite man.