Arbatpinigiai
Norėčiau papasakoti tris skirtingas situacijas iš bendravo tarp kliento ir aptarnavimo sferos darbuotojo.
Pirma situacija - kavinė. Atėję į kavinę, mes ko nors užsisakome, tarkim picą, kavos, vyno... Pasėdim, pasidžiaugiam, paprašom sąskaitos. Pasižiūrim į čekį sumetam reikiamą sumą bei dar porą litų viršaus arbatpinigiams ir pasišalinam.
Antra situacija – parduotuvė. Parduotuvėje prisikraunam pilną krepšį, einame prie kasos, ten mus aptarnauja, sumuša visas prekes į čekį. Pasižiūrim į sumą, jeigu mus bando apgauti tuoj pat keliam triukšmą ir einam aiškintis. O jeigu netyčia klaida mūsų naudai, tarkim vietoj 5 bandelių suskaičiavo tik keturias, tai mes tyliai džiaugdamiesi pasišalinam. Ir nereikia, aiškinti, jog jūs taip nedarote Pone Sąžininguoli.
Trečia situacija – turgus. Kai ateiname į turgų pirkti kokio nors daikto, tarkim šlepečių ar šaliko. Mes jį pasimatuojam, pasižiūrim prieš veidrodį. Pardavėja pagiria, kaip puikiai mes atrodom, galiausiai nusprendžiam pirkti, tačiau vietoj klausimo: „kiek kainuoja?“, dažniausiai užduodame kitą: „kiek nuleisit?“. Taip, turguje mes pradedame derėtis dėl kainos.
Dar sykį perskaitykite visas tris situacijas ir susikaupkit. Dėmesio klausimas: o koks skirtumas tarp trijų situacijų? Padavėjai paliekame arbatpinigių, už tai kad mus gerai aptarnavo, o pardavėjai, kažkodėl nepaliekame? Ar tai reiškia, kad parduotuvėse mus blogai aptarnauja? Nors gal parduotuvėse mus aptarnauja ne taip blogai, kaip turguje, kad net gi prašom moralinės kompensacijos už nupirktą prekę iš prekeivės?
Padavėjoms paliekame arbatpinigių, nes jos uždirba mažai be to joms reikia visą dieną suktis... Pala... Bet juk pardavėjos irgi visą dieną sėdi kasoje ir tikrai abejoju ar jų algas galima pavadinti didesnėmis už padavėjų. Tai kas tuomet?
Kodėl mes negalime pirkdami parduotuvėje pasakyti: „grąžos nereikia“ ?. Na, taip jūs negalite, nes atsiskaitinėjate kreditine kortele visada. Rimtai, visada?
Aišku, pats geriausias pasiteisinimas – tokios tradicijos, taip mus išmokė. Bet ar tai tikrai geros tradicijos? Kodėl negalima jomis suabejoti?
O gal aš į visą šitą reikalą pažiūrėjau ne iš tos pusės? Galbūt ne tik nereikia palikti pardavėjoms arbatpinigių, bet ir padavėjoms taip pat?
Tai vis dėl to kaip?