Gyvenimas 1912 ir progresas
Jeigu mėgstate skaityti fantastines knygas, tai turėjote nekartą pastebėti, jog mes vis dar neturime kolonijos Mėnulyje (jau nekalbant apie Marsą), nekeliaujame skraidančiais automobiliais, o kompiuteriai (mašinos) nesukilo prieš mus dėl... kažko. Tuomet nejučia kyla klausimas: ar progresas juda lėčiau nei tikisi fantastikos rašytojai?
Nusprendžiau pažvelgti į prabėgusius šimtą metų bandydamas atsakyti į šį klausimą.
Kaip žinia 1912 metai išgarsėjo tuo, kad nuskendo Titanikas ir nors tai didžiausias tų metų įvykis galėjęs tapti didžiausiu dešimtmečio įvykiu, jei ne jį užtemdęs kitas (Pirmas pasaulinis karas), aš vis tik norėčiau koncentruotis į visai kitus aspektus.
Tai koks gyvenimas 1912?
1879 m. sukuriama elektrinė lemputė. 1886 m. Josephine Cochran išranda indų plovyklę. 1890 m. išrasta dujinė viryklė. 1890 m. Broliai Joseph ir Louis Lumiere atidaro pirmą pasaulyje kino teatrą. 1901 m. sukuriamas pirmasis elektrinis siurblys. 1906 m. Willis Cartier sukuria pirmą oro kondicionierių. 1907 m. Alva Fisher sukuria pirmą elektrinę skalbyklę.
Ir nors 1912 m. daugelis miestų turėjo elektrinį apšvietimą, namuose elektrinė lemputė vis dar buvo prabanga (jau nekalbant apie kitus elektros prietaisus), daugelis naudojo dujines lempas.
Gyvenimo stilius labai skyrėsi priklausomai nuo šeimos turtingumo. Vargšai dažniausiai gyveno viename kambaryje su visa šeima, tuo tarpu turtingesni galėjo sau leisti keletą kambarių (dažniausiai du pirmame ir du antrame aukšte) ir dujomis šildoma vonią. Tiesa, daugelis tualetų tuo metu vis dar buvo medinės budelės šalia namo. Vietoj tualetinio popieriaus (jau tais laikais) naudojo laikraščius, o vietoj oro gaiviklių citrinas (ką naudojo ten kur citrininiai vaisiai neaugdavo?)
Populiariausios laisvalaikio leidimo formos – teatras ir skaitymas. Ir nors teatras neprilygo tam populiarumui, kurį turėjo Šekspyro laikais Londone prieš kelis šimtmečius, tačiau žmonės galėjo mėgauti įdomiomis ir geromis pjesėmis.
Literatūroje dominavo Sir Arthur Conan Doyle su Šerioko Holmso nuotykiais, H. G. Wells su savo fantastiniais romanais, Abraham Stoker su Drakula.
1912 m. buvo prieinamas tik vienas muzikos būdas – gyva muzika. Norėdamas paklausyti muzikos turėjai apsilankyti užeigoje. Aišku, paprastai žmonės neidavo tiesiog klausytis muzikos – šokiai labai geras būdas praleisti laiką su draugais.
Kiekvienuose turtingesniuose namuose būtinai stovėdavo pianinas, todėl antrasis būdas išgirsti muziką – klausyti kaip groja tavo sesuo, duktė.
Nors kinas jau buvo prieinamas tais laikais, tačiau jis atrodė visai kitaip nei dabar. Daugelis filmų trukdavo vos 15 – 20 minučių, buvo nespalvoti, o šalia scenos sėdėdavo pianistas ir jį „įgarsindavo“ t.y. grodavo atitinkamą melodiją viso filmo metu.
Žmonės taip pat mėgo dviračius, kūrėsi dviračių klubai.
1912 m. pagrindinė susisiekimo priemonė buvo traukiniai, nors daugelis miestų turėjo tramvajus ir/arba autobusus. Automobiliai dar buvo labai reti, ir dažniausiai prabangos simbolis.
Pirmoji pigi kamera sukurta 1889 m. Vis daugiau ir daugiau žmonių jas pasiimdavo važiuodami atostogauti.
1912 m. nebuvo gimimo, mirties sertifikatų, visi įvykiai būdavo fiksuojami šeimos knygoje. Moterys dažniausiai gimdydavo namuose prižiūrimos kitų namiškių ir, jeigu pavykdavo rasti, daktaro.
1912 m. liemenėle dar nebuvo standartinis moterų aprangos dalykas, o tik pradėjo skintis kelią link jų širdžių (ir apvalumų), tais laikais daugelis vis dar nešiojo nepatogius korsetus. Plaukų dažai pristatyti publikai tik 1907 m. ir dar nebuvo masiškai paplitę. Lūpdažis buvo išrastas tik 1930 m. Apskritai grožio industrija suklestėjo tik gausėjančių filmų dėka, tuo tarpu eilinės moterys jokių pagražinimų tais laikais praktiškai nenaudojo.
1897 m. išrastas plastilinas. Nors daugelis populiariausių vaikų žaislų buvo mediniai arba porcelianiniai.
Nuo 1906 m. Anglijoje neturtingi vaikai galėjo gauti nemokamus pietus mokyklose, o nuo 1909 m. buvo mokamos pirmos pensijos ir įstatymu nustatyta minima alga. (Tais laikais kaip ir dabar sunkiausiai dirbo ir mažiausias algas gaudavo siuvėjos)
Maistas tais laikais buvo brangus, maždaug 60% savo pajamų šeimos išleisdavo maistui (įdomu kiek išleidžia dabar?).
1900 m. vidutiniškai žmogus dirbo 54 valandas per savaitę. Daugelis vaikų (ypač iš neturtingų šeimų) pradėdavo dirbti ankstyvo amžiaus. Nebuvo jokių saugumo reikalavimų, todėl darbai kasyklose vykdavo labai pavojingomis sąlygomis.
Vidutinė gyvenimo trukmė Anglijoje/ JAV ~50 metų.
Progresas
1450 m. Johannes Gutenberg sukuria pirmąją modernią spausdinimo mašiną. 1798 m. Aloisas Senefelder išranda litografinį spausdinimo būdą. 1846 m. Richard March Hoe sukuria spausdintuvą įgalinantį spausdinti 20.000 puslapių per valandą iš abiejų pusių. 1868 m. sukuriama spausdinimo mašinėlė su qwerty klaviatūra. 1905 m. Ira Rubel išranda ofsetinę spaudą. 1938 m. Chester Carlson sukuria kopijavimo aparatą. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad spauda, laikraščiai per praėjusius šimtą metų nepasikeitė. Ar tai viskas ką gali pasiekti žmonija? Kas toliau spaudos mirtis?
Prieš šimtą metų spauda buvo vienintelis (neskaitant paskalų ir gandų) naujienų šaltinis, tačiau laikui bėgant jos reikšmė mažėjo. Dabar mes galime gauti naujienas realiu laiku, toje vietoje kur esame. Ir nors laikraščių tiražai mažėja, užsidaro vieni kiti silpnesni ir mažesni rinkos dalyviai, spauda vis dar laikosi pakankamai gerai. O senai pranašaujama jos mirties niekaip neateina. Ar po dar šimto metu vis dar galėsime skaityti popierinius laikraščius? Labai drąsu būtų sakyti taip ir vis tik neturime labai rimtų argumentų pasakyti ne.
1590 m. Zacharias Janssen sukuria pirmą mikroskopą. 1933 m. Ernst Ruska sukuria pirmą elektroninį mikroskopą galingesnį už optinį. 1985 m. Gerd Binnig ir Christoph Gerber sukuria pirmą atominį mikroskopą. Prieš šimtą metų žmonės galėjo tik spėlioti apie molekules ir atomus, dabar mes juos galime matyti ir tyrinėti. Ar galima eiti dar giliau?
1712 m. Thomas Newcomen sukuria pirmą garo variklį. 1828 m. Ányos Jedlik sukuria pirmą elektrinį automobilį. 1885 m. Karl Benz benzinu varoma automobilį. 1890 m. Rudolf Diesel sukuria dyzelinį variklį. 1908 m. Henry Ford pradeda gaminti Ford Model T – pirmąjį masinės gamybos, pakankamai pigų automobilį. 1939 m. pristatomas pirmas autonominis automobilis, kuriam nereikia vairuotojo.
Visi automobilių kūrimo principai buvo puikiausiai žinoti prieš šimtą metų. Tiesa, tuo metu dar daugelis automobilių buvo be stogo ir be priekinių žibintų, bet jie važiavo ir turėjo keturis (arba tris) ratus. Laikui bėgant tobulėjo technologijos, automobiliai darėsi greitesni ir saugesni, bet kokybinio šuolio taip ir neįvyko. Juk elektriniai automobiliai buvo žinomi jau anais laikais. Aišku, google investuoja dideles lėšas į autonominį automobilį ir, jeigu pagaliau jiems pavyks sukurti pakankamai kokybišką produktą, galbūt priartėsime prie kai kuriuose fantastiniuose kūriniuose vaizduojamų pasaulių.... Tačiau tai neatsako į klausimą, kodėl mes vis dar neturime asmeninių skraidyklių (kaip pvz. Star wars)?
1783 m. broliai Joseph-Michel Montgolfier ir Jacques-Étienne Montgolfier sukuria pirmąjį oro balioną. 1900 m. sukuriamas pirmasis Zepelinas. 1903 m. broliai Wilbur ir Orville Wright sukuria pirmą lėktuvą su varikliu. 1909 m. įkuriamos pirmos komercinės avialinijos Vokietijoje. 1912 m. Pirmasis šuolis parašiutu, pirmą kartą lėktuvas panaudotas karo tikslais, pirmasis skrydis iš Paryžiaus į Londoną be nusileidimų (truko tris valandas). 1933 m. pilotas Yuri Pobedonostsev savo lėktuvu aplenkė garsą. 1939 m. Igor Sikorsky sukuria pirmą sraigtasparnį. Kaip ir automobiliu atveju, prieš šimtą metų žmonės žinojo visus principus ir per laiką pagerėjo saugumas, greitis, tačiau vėl gi (neskaitant sraigtasparnių sukūrimo) nėra jokio kokybinio šuolio. Kodėl?
1800 m. Alessandro Volta sukuria pirmą batareiką. 1881 m. pirmoji elektrinė atidaryta Anglijoje. 1887 m. pastatyta pirmoji vėjo jėgainė. 1942 m. Enrico Fermi sukuria pirmą atominį reaktorių. 1956 m. pirmoji atominė elektrinė atidaroma Anglijoje. 1969 m. pirmoji saulės energijos elektrinė atidaroma Prancūzijoje.
Prieš šimtą metų žmonės galėjo naudotis elektra, tačiau priešingai nei daugelyje kitų sričių matome nors lėtus, tačiau akivaizdžius kokybinius šuolius – atominė elektrinė, saulės jėgainė. Šioje srityje matyti lėti žingsniai į priekį, todėl ateityje neabejotinai vėlgi turėtume sulaukti kažko naujo. Vienintelis klausimas: ko laukti?
1827 m. Joseph Niepce padaro pirmą fotografiją. 1839 m. Henry William Fox Talbot išranda fotojuostelę. 1859 m. James Clerk Maxwell padaro pirmą spalvotą nuotrauką. 1889 m. George Eastman išleidžia pigią ir labai paprastą Kodak fotoparatą. 1990 m. vis labiau ir labiau populiarėjant skaitmeniniams fotoaparatams stipriai mažėja fotojuostelių ir senųjų fotoaparatų gamyba. 2007 m. Apple išleidžia iPhone, kurio kiekviena sekanti versija pasižymi vis geresne fotokamera. 2011 m. išleisto iPhone 4S kamera turi net 8 megapikselių skiriamąją galią. Ar tai reiškia, jog paprasti skaitmeniniai fotoaparatai visiškai išnyks ir liks tik brangi profesionalams skirta įranga? Ar kada nors sulauksime fotoaparato, kuris sugeba kurti 3D vaizdus? Ar turėsime asmenines filmavimo kameras galinčias nufilmuoti ir atkurti hologramas?
1840 m. Charles Wheatstone, William Cooke ir Samuel Morse sukuria telegrafą. 1840m. Alexander Bain išranda faksą. 1876 m. Alexander Graham Bell gauna telefono patentą. 1973 m. Martin Cooper sukuria pirmą mobilųjį telefoną. Vienas dalykas, kurio tikrai nenumatė fantastikos kūrėjai - tai telefono budelių išnykimas. Teoriškai jos dar stovi, tačiau niekas jomis nesinaudoja. Visi laidiniai telefonai artimiausiu metu turėti atsidurti muziejuose. Jau dabar telefonas ne be telefonas, o daugiafunkcinis mažasis kompiuterio brolis. Be abejonės telefonų galimybės ir toliau didės, tačiau ar sulauksime kokio nors reikšmingo kokybinio šuolio ar vis tik telefonai jau pasiekė savo maksimumą?
1877 m. Thomas Edison sukuria fonografą. 1887 m. Emile Berliner pristatė gramofoną, prietaisą, kuris geriau atgamindavo garsus nei fonografas ir buvo pigesnis. 1935 m. sukuriamas juostinis magnetofonas. 1963 m. Phillips sukuria kompaktines kasetes. 1980 m. Akio Morita sukuria Sony Walkman pirmą kišeninį grotuvą. 1983 m. prasideda masinė CD prekyba. 2000 m. Napster pasiūlo lengvą būdą keistis dainomis. 2001 m. Apple pristato iPod. 2007 m. Apple išleidžia iPhone, muzikos grotuvų rinka ima nykti, kam reikalingas grotuvas, kai telefonas kuo puikiausiai susitvarko su šia užduotimi?
1920 m. John Logie Baird sukuria pirmą televizorių. 1928m. sukuriami elektriniai šaldytuvai. 1930 m. Peter Goldmark sukuriamas pirmas spalvotas televizorius. 1950 m. Percy Spencer išranda mikrobangų krosnelę. Daugelio elektrinių prietaisų, be kurių jus negalite gyventi žmonės prieš šimtą metų neturėjo.
1947 m. John Bardeen, Walter Brattain, ir William Shockley išranda tranzistorių. 1951 m. sukuriamas pirmasis komerciškai sėkmingas kompiuteris. 1962 m. Steve Russell sukuria pirmą kompiuterinį žaidimą. 1963 m. Douglas Engelbart sukuria kompiuterio pelę. 1967 m. IBM sukuria diskelį. 1971 m. Ted Hoff sukuria pirmą mikroprocesorių. 1973 m. sukuriamas Ethernet. 1976 m. Steve Wozniak ir Steve Jobs sukuria Apple I – vieną iš pirmųjų asmeninių kompiuterių. IBM pristato pirmą lazerinį spausdintuvą. 1979 m. IBM sukuria PC. 1989 m. Tim Berners-Lee sukuria internetą. 1997 m. visos kompanijos susitaria dėl Wi-Fi standarto bevieliui internetui. Kompiuteris bene didžiausias išradimas, kurio nebuvo prieš šimtą metų, labai stipriai pakeitęs visą žmoniją, per sąlyginiai trumpą laiką, palyginus su kitais dalykais, padaręs milžinišką evoliuciją. Neabejotinai jis ir toliau įtakos mūsų visų likimus. Tačiau šiai dienai vis dar neturime savarankiškai mąstančio dirbtinio intelekto, todėl bent jau artimiausiu metu galime nebijoti jų sukilimo prieš žmoniją, kaip kad mėgsta gąsdinti filmų kūrėjai.
1931 m. vokiečių armija sukuria pirmąsias raketas. 1946m. pirmosios žemės nuotraukos iš kosmoso (100 km aukščio). 1957 m. Sovietų sąjunga paleidžia pirmą dirbtinį palydovą – Sputniką., pirmas šuo orbitoje. 1961 m. pirmas žmogus kosmose. 1969 m. Amerikiečiai pasivaikšto mėnulyje. Po to amerikiečiai buvo ten nuskridę dar kelis kartus, tačiau žmonių misijos baigėsi 1972 m. Kosmoso tyrinėjimas tuo nesibaigė. Robotai siuntinėjami visomis kryptimis, bet kada žmogaus koja vėl palies kitos planetos paviršių?
Apibendrinimas
Gyvenimas per šimtą metų pasikeitė labai stipriai. Iš laukinių ir nekontroliuojamų (nebuvo gimimo liudijimų) žmonės tapo labiau civilizuoti, o gal reiktų sakyti kontroliuojami? Dabar norit pirstelėti pirmiausiai reikia gauti pažymą už kurią dar privalai sumokėti bankui.
Aš nemanau, kad prieš šimtą metų gyvenusį žmogų perkėlus į šiuos laikus jis sugebėtų prisitaikyti ir išgyventi civilizacijos centre – didmiestyje ir neišvengiamai ieškotų ramybės kaime, kur progresas taip stipriai nebado akių. Kita vertus aš nemanau, jog šiuolaikinį žmogų perkėlus atgal į praeitį, prieš šimtą metų, jis sugebėtų išgyventi: nebūtų jokių įprastų prietaisų, be kurių jis dabar nieko nesugeba padaryti.
Nors prieš šimtą metų jau buvo prieinama elektra, tačiau paprastiems žmonės jinai atrodė labiau kaip magija, nei normalus dalykas. Tuo metu pratiškai visi mūsų naudojami elektriniai prietaisai žengė savo pirmuosius žingsnius. Ir greičiausiai žmonės nejautė, bet stovėjo ant kokybinio gyvenimo virsmo slenksčio. Prietaisai, kurių neturėjo turtingiausi tų laikų žmonės, šiandien nėra laikomi prabangos dalykais.
Ir nors progresas įvyko tikrai didelis, tačiau ne toks didelis kaip kad tikisi fantastikos kūrėjai. Akivaizdų kokybinį šuolį mes matome tik mikroskopų (nuo optinio prie elektrinio) ir elektros gavybos (nuo malūnų tapusių vėjo jėgainėmis iki atominių elektrinių) srityse. Kitos sritys kaip automobiliai, lėktuvai ir t.t. nužygiavo lėtos evoliucijos keliu.
Vienas dalykas, ką sunku buvo įsivaizduoti prieš šimtą metų gyvenusiam žmogui – kompiuteris. Atsirado vos daugiau nei prieš penkiasdešimt metų ir nuo užimančio visą pastatą tapo telpančių į kišenę. Jokioje kitoje srityje nematome tokios sparčios evoliucijos. Jeigu taip būtų vystęsi automobiliai, kokiomis transporto priemonėmis mes važinėtume (skraidytume?)? Kodėl taip neatsitiko jokioje kitoje srityje išskyrus kompiuterius? Greičiausiai, žiūrėdami tik į datas ir sausus faktus, atsakyti mes negalėsime. Reiktų pažvelgti giliau į žmones, jų aplinką, nuotaikas, lūkesčius.
O baigti norėčiau liūdna gaida – manau, kad ir po šimto metų neturėsime asmeninių skraidyklių - automobilių.
Nuorodos
LIFE IN BRITAIN IN 1912 FOR THE MIDDLE CLASS AND WORKING CLASS
Answering the Call of Nature in 1912
What did they use for Toilet Paper in 1912
Enjoying Life and the Arts in 1912