Gyvenimas kosmose
Kelionė į Marsą geriausiu atveju trunka apie 150 dienų. Ir tie kurie moka matematika jau suprato, jog tai yra maždaug penki mėnesiai. Vienas iš iššūkių tokioje kelionė yra izoliacija. Grupė kosmonautu turės praleisti visą kelionę nedidelėje erdvėje, kita vertus nusileidus nebūtinai bus geriau…
Žemė pagalvojo ir nusprendė patikrinti, kurie žmonės sugebės išgyventi tokiomis sąlygomis…
Kaip jums sekasi laikytis karantino? Kandagi aš visą laiką buvau namisėda, tai sakyčiau man visai neblogai. Tačiau žmonės, kuriems klubas yra gyvenimas greičiausiai jau ima kalbėtis su spintomis…
Dabar sėdėti tarp keturių sienų yra lengviau nei tarkim prieš kokius… Kada atsirado internetas?
Paauglystėje aš neturėjau interneto, tačiau vis tiek buvau namisėda. Atsimenu, turėjau labai mielą du metrai ant trijų kambariuką. Jame tilpo visi reikalingi baldai, bet tik tiek… Nieko daugiau… Jeigu storas žmogus įeitų, tai negalėtų apsisukti ir turėtų išeiti ta pačia poza kaip įėjo tik žingsniuodamas atgal. Man patiko tas kambarys… Tačiau, kai tėvai nuvedė mane pas akių gydytoją, jinai pasakė, jog aš per dažnai žiūriu į artimą sieną ir tai bukina mano regėjimą. Tą prisiminiau, nes dabar vėl pradėjau daug žiūrėti į artimą sieną, o prisiminęs tą epizodą aš iš karto pradėjau galvoti apie gyvenimą kosmose…
Gyvenimas kosmose susideda iš kelių dalių. Kosminiai laivai ir visos kelionės, kosminės stotys, gyvenimas planetoje. Aišku, galbūt ateityje mes rasime tinkamą planetą (bet greičiausiai aš apie tai nesužinosiu) ir žmonės galės gyventi taip kaip Žemėje: praleisdami daug laiko lauke. Arba galbūt mes išmoksime efektyviai perdirbti planetas ir paversti jas į žalius rojus panašius į Žemę, bet kol kas mes turime problemą apie kurią nesu girdėjęs, kad kas nors kalbėtų.
Kelionės kosminiais laisvais užtrunka labai ilgai. Galbūt ateityje išrasime virš-šviesinio greičio variklį ar kitą kelionių būdą iš bet kurio fantastinio filmo ar knygos, bet kol kas kelionė kosminiu laivu reiškia ilgą laiką būti uždarytam mažoje erdvėje.
Jūs netikite, jog net ateities kosminiuose laivuose bus mažai erdvės? Pasižiūrėkite į povandeninių laivių dizainą. Arba dar geriau pakalbėkime apie lėktuvų dizainą. Jeigu jūs norite skirsti su Emiratų avialinijomis ir mokate be protiškus pinigus, tai gaunate privatų kambarį su šampanu ir lova. Jeigu jūs esate kaip daugelis lietuvių, tuomet renkatės pigiausias keliones su WizzAir arba Ryanair. Tose avialinijose vietos tiek pat kiek Fiat 500 ir, jeigu niekada neturėjo patirties koks jausmas važiuoti su Fiat 500, dabar žinote. Moralas yra toks: komercinės agentūros, nesvarbu ar tai lėktuvai, ar kosminiai laivai, norės sutalpinti maksimalų žmonių skaičių, kad gautų maksimalų pelną, dėl to kajutės bus maksimaliai mažos. Taigi, turėsime daugybę žmonių, kurie praleis daug laiko uždaroje erdvėje spoksodami į artimas sienas. Kosminėse stotyse gyvenimas nebus geresnis…
Kalbant apie miestus, pirmieji miestai realiai bus bunkeriai arba, kitaip sakant, tos pačios kosminės stotys - tik ant žemės. Taigi, dar daugiau mažų erdvių ir spoksojimo į sienas. Tai reiškia, kad teoriškai, kažkuriuo metu žmonijos ateityje turėsime visą kartą trumparegių, o gal reiktų sakyti ne kartą, bet žmonijos porūšį?
Aišku, jūs pasakysite, jog yra akių lazerio korekcijos, kurios gali išspręsti trumparegiškumą, bet kam spręsti, jeigu žmonės didžiąją laiko dalį praleis uždarose patalpose? Kam spręsti tą problemą, jeigu didžiąją laiko dalį žmonės praleis gyvendami kosminėje bazėje Mėnulyje ir tik savo atostogas praleis žemėje, kur norės aplankyti Disney parką… arba Safari…
Tiesa, čia yra dar įdomesnė problema. Mokslininkai kažkada atrado gentį, kuri nesuvokia horizonto. Pamatę horizonte esantį bulių, jie pamanė, jog tai yra musė ir bandė jį pritrėkšti. Dabar įsivaizduokite, jeigu jūs visą gyvenimą praleidžiate spoksodami į artimą sieną ar jūs galite suvokti horizontą? Vėlgi, jums tai sunku įsivaizduoti, bet atsakymas yra ne. Jeigu vaikas gims uždaroje erdvėje ir niekada neišeis į lauką, priešingai nei jūs, jis neturės horizonto patirties. Sutriks jo perspektyvos suvokimas. Ir tai sukels daugybę pasekmių, kaip visos visuomenės mąstymo pasikeitimas, kaip kas vaizduojama mene…
Realiai, regėjimas dabar yra vienas iš pagrindinių mūsų pojūčių kanalų, bet jeigu mes visą laiką gyvename dėžutėje, kurią galime išmokti mintinai, galbūt tuomet regėjimas nėra toks jau ir svarbus?
Tai yra mąstymo pasikeitimas palyginimui tarp senųjų telefonų ir išmaniųjų. Išmanieji telefonai remiasi jūsų regėjimu. Jie (beveik) neturi jokių mygtukų, visi mygtukai yra atvaizduojami ekrane. Pabandykite parašyti SMS žinutę nežiūrėdami į ekraną – jūs negalėsite. Kita vertus, jeigu paimsite senąjį, klasikinį telefoną… Parašyti SMS žinutę nežiūrint jums nesukeltų problemų. Jeigu dažnai naudojate telefoną, jūs mintinai žinote mygtukų išsidėstymą bei kiekvieno mygtuko reikšmę… Taigi, kalbant apie ateitį ir keliones kosmosu, galbūt kosminių laivų dizainas turėtų būti kaip Star Wars (apačioje) su daug mygtukų, o ne kaip Star Trek (viršuje) su daug ekranų ir planšečių?
