Jei aš būčiau Maxima
2013 metais lapkričio 21-os dienos vakare sugriuvus Maxima parduotuvei žuvo 54 žmonės.
Jau praėjo pakankamai daug laiko, todėl mano mintys yra pavėluotus, tačiau savaitgalį turėjau laiko ir susimąsčiau, ką aš daryčiau, jeigu būčiau Maxima vadovas?
Pradėkime nuo...
Ką reikėjo padaryti?
Pirmiausia reikėjo bet kokia kaina išvengti ieškinio (Pastaba: rodos kol kas teismas atsisako jį svarstyti). Nesvarbu kas yra teisus, o kas ne. Nesvarbu kas laimėtų teismą, o kas pralaimėtų. Žurnalistai dievina sudirbti kompanijas ir, kol vyktų teismo procesas, Maxima būtų minima neigiame spaudos kontekste ir dar turbūt visais įmanomais kanalais.
Pažadėti stipendijas vaikams iki pilnametystės, kurių tėvai nukentėjo įvykyje. Rūpinimasis silpnesniais yra altuizmo, žmogiškumo pavyzdys.
Pažadėti paramą žuvusiųjų artimiesiems. Žadant labai svarbu nekalbėti apie konkrečias pinigų sumas. Visų pirma konkrečios pinigų sumos atrodys, kaip bandymas išsipirkti iš nelaimės. Bet kokia pinigų suma atrodys per maža, nes neįmanoma nupirkti artimųjų meilės. Antra, pažadėjus ir, dėl kokių nors aplinkybių, pažadų neištesėjus bus dar blogiau nei nieko nežadėjus.
Apie tokius dalykus reikėjo kalbėti kiek galima anksčiau (savaime suprantama ne iš karto) ir kiek galima garsiau, bet, kadangi, aš negirdėjau, matyt, nebuvo padaryta... Aišku, kiekvienas gudrus po laiko.
Kas nebuvo padaryta, to nebuvo... Pakalbėkime apie tai ką daryti toliau.
Maxima – tai saugumas
Konkretaus naujo šūkio Maximai aš nepasiūlysiu, tegul tą daro žmonės, kurie už tai gauna pinigus. Tačiau Maximai labai svarbu atgauti žmonių pasitikėjimą ir kad žmonės nebijotų griūnančių sienų.
1) Referendumas. Reikia organizuoti referendumą, kuris sugriežtintų prekybos centrų priežiūrą. Kodėl? Reikia įtraukti žmones, suvienyti ir duoti tikslą. Svarbu nukreipti dėmesį ir šiuo atveju atsistatydinusi vyriausybė labai tinkama karti šunis. Nesvarbu ar pats referendumas įvyks, svarbiausia, kad žmonės norėtų pasirašinėti. Kartu su pasirašinėjimu žmonės atgaus pasitikėjimą prekybos centru. Atrodys, jog Maxima tapo tik aplinkybių auka, tačiau iš tiesų jinai rūpinasi žmonėmis.
2) Atšvaitai. Dabar žiema, temsta anksti. Pastatai griūna retai, tačiau kaip dažnai nukenčia žmonės tamsiu paros metu? Galima dalinti atšvaitus, visiems ateinantiems į parduotuvę, galima dalinti visiems perkantiems už X sumą, galima dalinti vaikams arba penktadieniais. Čia jau fantazijos reikalas. Pačio atšvaito savikaina gali būti nors ir vienas centas. Visą tai nesvarbu. Svarbu neturėti jokios paslėptos reklamos. Niekas nenorės nešioti atšvaito su Maxima užrašu.
3) Pėsčiųjų perėjos. Reikia pasirūpinti, kad pėsčiųjų perėjos prie visų Maxima parduotuvių būtų ryškiai nudažytos, ženklai aiškiai matomi, o tamsiu paros metu gerai apšviestos. Kiek tai kainuos? Nesvarbu, tai kainuos mažiau nei blogas prekės ženklo įvaizdis ir prarasta apyvarta.
Jeigu bus dvi pėsčiųjų perėjos, žmonės visuomet rinksis tą, kuri atrodys saugesnė. O jeigu jau eini per pėsčiųjų perėją netoli Maximos, tai kodėl neužėjus ir į pačią parduotuvę?
Jeigu perėjos prie Maximos taptų saugesnės nei visos kitos, tai pasikeistų žmonių vaikščiojimo įpročiai, o kartu nesąmoningai ir sugrąžintų pirkėjus atgal į parduotuves.
4) Saugumas keliuose. Keliuose žusta daug žmonių, o rūpinimasis saugumu šiuo atveju labai tinka prie bendros strategijos. Tačiau labai svarbu pasirinkti teigiamas reklamas. Pavyzdžiui: saugok vaikus keliuose, užsisek saugos diržus, pasirink saugų greitį ir t.t. Kol galiausiai žodis saugus nesąmoningai bus siejamas su maxima.
5) Veidas. Tai skonio reikalas, vieni gali sakyti, jog kompanijai reikia veikia, kiti – ne. Jeigu aš turėčiau kompaniją, tai norėčiau, kad jinai turėtų veidą.
Kodėl aš apsiperku Maxima parduotuvėje? Todėl kad jinai yra arčiausiai namų ir aš žinau visų prekių išdėstymą, todėl ilgai neklaidžiodamas galiu rasti tai ko man reikia. Ar man patinka Maxima? Ne. Tai kažkas tokio tarp fabriko ir tualeto. Ateini atlieki reikalą ir pasišalini. Žodžiu, kažkas tokio apie ką nekalbama garsiai. Kodėl? Korporacijas sunku mylėti, bet lengva nekęsti.
Turbūt visi puikiai dar atsimena, jog Apple veidas buvo Steve Jobs. Niekas ne dievino dizainerio sukūrusio iPod dizainą, niekas nedievino inžinieriaus sukūrusio iPhone mikroschemą, visi laurai atiteko Steve Jobs, nes jis buvo kompanijos veidas.
Grįžkim į Lietuvą. Kas yra SEB veidas? Kiek iš jūsų atsakė Gintautas Nausėda. Koks verslas, toks ir verslo veidas.
Veidas daro verslą žmogiškesnį. Visai viena reakcija, kai ateina atsiprašinėti žmogus, kurio niekada nesi matęs, nesvarbu, kad sako, jog jis yra direktorius. Ir visai kita, kai ateina gerai pažįstamas veidas su ašaromis akyse, tuomet daugiau jokių klausimų nekyla. (Pastaba: verkiantys vyrai atrodo neapgailėtinai tik išimtiniais atvejais).
Kas turėtų būti Maximos veidas? Pirmiausia tai turi būti latvis. Svetimų žmonės nepriims ir žiūrės kreivai. Geriausia, jeigu tai būti vienas iš aukštų vadovų, siūlyčiau moterį. Kodėl moterį? Darau aklą spėjimą, bet: kas daugiau laiko ir pinigų išleidžia parduotuvėse vyrai ar moterys?