Kokius narkotikus duodate savo vaikams?

Šis klausimas skirtas tėvas. Aš jį pakartosiu dar kartą: kokius narkotikus duodate savo vaikams? Matau, jau sakote ne. Ar tikrai ne? Tai gal jūsų vaikas šventasis?

Visai nesenai per Nomedos laida buvo parodyta nėščia nepilnametė. Už tai laida nuo televizijos etikos (ar kaip tie baubai vadinasi) sargių gavo baudą. Ne, aš rašydamas nepadariau klaidos ir parašiau taip kaip norėjau - sargių. Sargiai mums asocijuojasi su gumyte... Kur aš lenkių? Aš sutinku , kad televizija dažnai parodo to ko neturėtų, bet pažiūrėkime į šį pavyzdį. Jeigu tie sargiai būtų pamate laidą prieš ją rodant ir uždraudę, kas būtų tuomet? Ar tai reikštų, kad problemos nėra? Deja, deja... Neigimas - pirmoji žmogaus gynybos priemonė. Nenorėjimas matyti realybės, tokios kokia ji yra... Atsimerkit gerbiamieji ir išklausykit tai ką aš norių pasakyti.

Grįžkim prie narkotikų. Pirmiausia reikia apibrėžti kas yra kas. Narkotikais vadinami dalykai, kurie suteikia mums jėgų, įkvėpia pasitikėjimą savimi, leidžia atsipalaiduoti, mažina stresą ir be abejonės skatina priklausomybę. Pagal šį apibrėžimą jus turbūt sakysit, jog galima įtraukti pusę daiktų, bet svarbiausia sudėti teisingai akcentus t.y. tas dalykas mums nėra gyvybiškai būtinas, tačiau jį vartojant ilgainiui atsiranda priklausomybė.

Taigi jūsų vaikas eina į klubą? Jūs tikri, kad jis nevartoja? Nelegalus narkotikai: kanapės, ratai, įvairios tabletės ir milteliai. Čia nebūtina daug kalbėti. Visi puikiai žino, kokie baisus tie narkotikai. Sako uždraustas vaisius saldesnis. Blogiausia yra tai, jog juos nesunku gauti bet kuriame klube. Tai yra klubinio gyvenimo dalis. Mane ypač prajuokino vienos klubo vadybininkės pareiškimas, jog jos klube niekas narkotikų nevartoja. Iš karto kylą klausimas, o tas klubas tikrai veikia? Aišku, kad veikia, nes kitaip jam nereiktų vadybininkės, tada kitas klausimas, o tai kaip vadybininkė atlieka darbą, jeigu nė karto nėra buvusi savo klube? Prisimenate, ką aš rašiau apie neigimą įžangoje? Net jeigu klube neįmanoma įsigyti narkotikų, tai jų gausit išėję į kiemą. Kas ieško tas randa, jeigu yra paklausa bus ir pasiūla. Ne man mokyti, mokytus.

Dar vienas klausimas motinoms, jūsų keturiolikmetė duktė eina į klubą, bet neprašo jūsų pinigų? Labai įdomų iš kur tada jų gauna?

Jau matau, dauguma tėvų atsidusta - mano vaikai ne narkomanai. Bet palaukit, kaip jūs matot, tai dar ne straipsnio pabaiga, tai apie ką aš po velnių ten tiek prirašiau? Legalus narkotikai. Jau girdžiu kažkas šaukia, jog tokių nebūna. Tikrai? O tai kam tada reikalingi anoniminių alkoholikų klubai? Gal ten jie susirenka lošti pokerį? Beje, tai irgi galima laikyti narkotiku. Žinot juokinga, tačiau parduotuvėse ir, ypač, kioskuose nepilnamečiai gali nusipirkti bet kokių alkoholinių gėrimų. Ir kas tie visi grasinantys įstatymai? Vieną kioską uždarys atidarys kitą, galbūt netgi toj pačioj vietoj. Aišku lengva kaltinti pardavėjus, bet pažiūrėkime, kaip elgiamės mes patys? Jeigu pardavėja neparduos, tuomet vaikas parašys gerojo dėdės. Kaip mes galime pasakyti vaikams, jog tai blogai, kaip mes patys geriame? Išgerti alaus penktadieniais, čia nepripratimas, o tik vyriškas paprotys? Ar tikrai?

Trumpas anekdotas. Aštuonioliktas sūnaus gimtadienis, ta proga tėvas pakelia 100 gramų ir sako: sūnau, pagaliau tu esi didelis ir mes galėsime su tavim kartu išgerti. Sūnus jam atsako: baik, tėvai, vakar mečiau. Čia anekdotas, o kaip būna realiame gyvenime? Dažniausia, ne draugai, o jūs, taip jūs, patys tėvai pirmą kartą pasiūlo paragauti alkoholinių gėrimų. Tu jau didelis sūnau, imk paragausi ir žinok šitas brudas yra Starka. Šioje situacijoje galima įžiūrėti vieną privalumą, jeigu jūsų vaikas gers tik su jumis, jūs bent jau tiksliai žinosit ką ir kiek jis išgėrė. Bet kas gali garantuoti, jog vaikui tai nepatiks ir jis nenorės pavaišinti savo draugų?

Dar blogiau su cigaretėmis, ką gali pasakyti vaikui tėvai, kurie patys rūko? Nerūkyk, nes būsi toks kaip aš? Jeigu gėrimai vartojami "tik švenčių", progomis, tai cigaretės, kasdiena, o jeigu dar tiksliau, tai reiktų sakyti, kas valandą. Jeigu jūsų vaikas išaugo kvėpuodamas nikotiną, tai kaip jį atpratinti nuo to, prie ko jis priprato dar vaikystėje?

Nepripažinti narkotikai. Taip yra dalykų, kurie sukelia priklausomybę ir deja, kažkodėl nėra laikomi narkotikais. Pavyzdžiui kava. Jeigu tai ne narkotikas, tai kodėl jums taip sunku pradėti rytą be puodelio kavos? Jūs sakote, jog kava ne narkotikas, bet vaistas, pakelia kraujospūdį ir gerina savijautą (kaip aš apibrėžiau narkotikus?). Jūs nepatikėsite, nuo kiek ligų padeda marihuana. Aš rimtai, kai kuriose aborigenų gentyse vis dar tikima jos gydomąją gale, ir matyt neveltui.

Gerai dabar pakalbėkim kiek rimčiau. Kaip manot jau paminėjau visus narkotikus? Ne, deja.

Jūsų vaikas yra kaip avinėlis, nevartoja anksčiau išvardintų narkotikų? Gal jis sėdi prie kompiuterio ir visą dieną mokosi? Mokosi? Ir jūs tuo tikite? Internetas: kaip kad nelegalūs narkotikai gali būti milteliai ar tabletės ir t.t, taip ir čia yra visokių pagundų ir priklausomybės formų. Visų pirmą bendravimas. Galima bendrauti, įvairiose pokalbių svetainėse, naudoti įvairias pokalbių programas arba tik susirašinėti laiškais. Šį forma yra patraukli tuo, jog lengva paslėpti savo trūkumus ir pasijusti tarp draugų. Jie tokie patys looseriai, irgi slepia savo trūkumus, todėl lengva rasti bendrą kalbą. Iš pradžių atrodo, kad kas čia tokio parašysiu porą žinučių, bet ilgainiui be savo virtualių draugų pasidaro liūdna, nelieka tikrų. Sutrinka socialinis bendravimas ir žmogus tampa priklausomas. Priklausomas nuo taškų ir skliaustų kombinacijos.

Kita, interneto pagunda dar pavojingesnė - internetiniai žaidimai. Jie mums suteikia galimybę pasijusti dievais, galimybę valdyti kitus, kurti savo šalį, nusikalsti ir likti nenubaustam. Blogesnė šio reikalo dalis yra ta, jog žaidimai dar dažnai yra ir mokami. Ar gi ne taip suvokiate narkotikus? Perkamas malonumas? Čia irgi galima pamatyti violetinį dangų. Kiekvienas pasiekimas žaidime suteikia naujas galimybes ir naujas užduotis kažką pasiekti. Be to čia taip pat galima bendrauti su kitais žmonėmis, kurių išvaizdą įkūnija jų fantazija, tai netik plikas tekstas, bet ir egzotiški vaizdai. Ir visatai niekur neišeinat iš namų!

Na ir paskutinis mano prispardymas - muzika. Aišku, saikingai vartojant, nesinorėtų muzikos vadinti narkotiku, bet jeigu ji klausoma kiekvieną dieną kiekvieną valandą... Nebandykit įrodinėti, jog tai normalu. Prisiminkim, kaip gyveno mūsų senoliai - su daina lupose, bet ne su džeržgiančiu radijo imtuvu užsuktu ant viso garso ir grojančiu tai ką sunku pavadinti muzika.

Ar, tai viskas? Ne, deja, ne. Dar daug ko nepaminėjau pvz. lošimo namų, kortų, visokių loterijų. Siūlyčiau dar syki perskaityti narkotikų pabrėžimą, kaip jūs manot ar bažnyčia patenka į tą apibrėžimą ar ne?

Brukštelk žinutę