Naikinam darbo biržą

Po to kai Premjero sūnus per pusę metų nesugebėjo rasti darbo, Andrius Kubilius prakalbo apie būtinybę reformuoti darbo biržą ir jos neefektyvią veiklą. Gaila, kad Premjero dėmesio nepatraukė straipsnis apie moterį, kuriai darbo birža darbo nesugebėjo surasti TIK 12 metų.

Kas yra darbo birža?

Kodėl nei vienos valstybinės institucijos negali apibūdinti vienu trumpu, protingu sakiniu?

Aš norėčiau darbo biržą apibūdinti taip: vieta, kur visi norintys randa darbą. Toks apibūdinimas būtų labai geras, bet neteisingas. Pagal mano pateiktą apibrėžimą reiškia, kad biržos tikslas surasti darbą ir labai lengva pamatuoti rezultatus: rado arba nerado žmogus darbą, padaugintus iš žmonių kiekio žinom efektyviai dirba birža ar ne.

Darbo biržos apibrėžimas iš jos svetaines: Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas. Perskaitėt? Dabar pažiūrėkim ar teisingai supratom ką jinai daro. 1) Moka bedarbiams išmokas. Moka? Moka. 2) Įtraukia žmones į kažkokią veiklą. Į darbo biržą reikia ateiti reguliariai, jeigu esi registruotas? Reikia. Ar tuomet esi užimtas? Taip. Ar tai užimtumo programa? (atsikosėjimas) 3) Aprūpina darbdavius kažkuo. Nesu darbdavys, negaliu komentuoti šito punkto. 4) Padeda ieškantiems darbo. Duoda darbo skelbimus paskaityti? Duoda. Nors aš tą patį galiu paskaityti internete... O kur apibrėžime parašyta, jog jie suranda darbą? Niekur! Padėti ir įdarbinti ne tas pats. Padėti galima ir šūdą po nosim. O darbo birža tiesiog padeda (ant visko)...

Kaip efektyviai (ne)veikia darbo birža?

Esate girdėję žodį darboholikai? Tai tokie žmonės, kurie mėgsta per daug dirbti. Noriu jums pristatyti naują žodį - biržaholikai. Tai etatiniai valstybės išlaikytiniai. Manėte, jog šie legendiniai padarai seniai išnykę? Deja, deja... Tačiau juos galima pamatyti tik specialiuose vietose, pavyzdžiui darbo biržoje.

Dabar pagrindinė darbo biržos veikla yra mokėti pašalpas, kas iš principo yra neteisinga. Bet kadangi principai neteisingai, tai iš to išplaukia visa veikla, kuria pavadinti teisėta būtų gana sudėtinga. Pats svarbiausias dalykas užsiregistruoti darbo biržoje, kad gautum pašalpą. Pašalpos laikotarpiui pasibaigus, reikia įsidarbinti maždaug vienam mėnesiui, o po to vėl gali registruotis į darbo biržą, ir vėl gauti pašalpą. Tačiau čia ne meno viršūnė. Meno viršūnė yra dirbti nelegaliai ir tuo pat metu gauti pašalpą. Kodėl toks modelis veikia? Elementaru, pinigų reikia visiems, tačiau darbdaviai negali (nenori) mokėti didelių algų savo darbuotojams. Ačiū gerai tetai darbo biržai, kuri sutinka apmokėti dalį atlyginimo išlaidų. Plius nepamirškime, kadangi alga mokama vokelyje, sutaupoma gana nemaža suma, kurią reiktų atiduoti valstybei mokesčiu pavidalu. Valstybė pralošia mažiausiai du kartus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras prabilo apie tai, kad dalį funkcijų reikia atiduoti privačioms įmonėms. Pagrindinė idėja - valstybė mokės už surastas darbo vietas. Norėčiau paklausti: ar darbo birža nepakankamai efektyviai švaisto lėšas, kad dar reikia mokėti privačiam sektoriui? Ministre, aš suprantu, jog jums neteko nei karto ieškotis darbo, todėl turiu jus perspėti, kad toks metodas neveiks. Aš jums papasakosiu efektyvesnį metodą, tačiau iš pradžių atsipalaiduokime, ir susipažinkime su istorija.

Istorija

Kaip manote ar wikipedia visuomet teisi? Jeigu atsakėte taip, galvokit dar kartą, nes būtent šituo klausimu wikipedia nenorėjo man padėti, kita vertus ar vargu galima rasti daug informacijos šituo klausimu internete.

Remiantis wikipedia pirmoji įdarbinimo agentūra (savaime suprantama privati) Engineering Agency buvo atidaryta JAV 1893 metais Fred Winslow garsaus (ir turbūt pirmo) vadybos konsultanto. Tačiau iki antrojo pasaulinio karo pasaulis buvo gerokai didesnis nei vien tik JAV. Gaila, (tam tikri) žmonės tą dažniausiai užmiršta.

Pirmąją įdarbinimo agentūra dažniausiai laikoma 1885 metais Mr N. L. Cohen įkurta įstaiga Egham, Anglija (pavadinimo rasti nepavyko). Tačiau, net ir tai nebuvo pirmoji įdarbinimo agentūra. 1650 metais Henry Robinson atidarė Office of Addresses and Encounters, kuris teikė daugybę paslaugų, tarp kurių buvo ir įdarbinimas. Beje, ta įstaiga laikoma pirma pažinčių tarnyba, jei ką ją galima laikyti pažinčių svetainių (one.lt) proproprosenele. Įstaigos idėja ir veikimo principai buvo nukopijuoti (ir patobulinti?) nuo 1630 metais Théophraste Renaudot Paryžiuje, Prancūzija atidarytos bureau d'adresse et de rencontre. Taip kad darbo biržos idėja gimė XVII amžiaus pradžioje.

Kaip turėtų veikti darbo birža?

Tikiuosi mes visi sutariam, dėl to kad įdarbinimas turi būti atiduotas į privačias rankas ir darbo paieškos turi būti atliekamos nemokamai? Agentūra įdarbinusi žmogų, tam tikrą laikotarpį gauna tam tikrą procentą nuo įdarbinto žmogaus algos. Kokį maksimalų procentą ir kokį laiką reiktų numatyti įstatyme. Jeigu kalbant konkrečiau mano pasiūlymas skambėtų taip: agentūra įdarbinusi žmogų, gauna sutartą procentą, tačiau ne didesnį nei 10% nuo algos, per žmogaus darbo įdarbintoje įstaigoje laikotarpį, tačiau neilgiau nei vienerius metus. Skamba taip suveltai kaip tikras įstatymas ar ne?

Kodėl toks modelis veiks? Pirma, agentūra norėdama gauti lėšas, privalės įdarbinti žmogų bent jau vieneriems metams. Antra, viso gero vokeliai. Agentūrai labai svarbu gauti kuo didesnį pelną, o kadangi jos pelnas priklauso nuo žmogaus algos vadinasi agentūra stengsis suderėti kiek galima didesnę algą ieškančiam darbo. Trečia, kvalifikacijos kursai bus išnaudoti prasmingai, nes agentūra siųs kelti kvalifikacija tik tuos žmones, kuriems tikrai galės pasiūlyti darbą.

Rožinė Lietuvos ateitis

Vakar aš pasiūliau, kad pensijos būtų kaupiamos tik privačiuose fonduose, o Sodra pilnai panaikinta.

Įsivaizduokite, kad pensijų fondą ir įdarbinimo agentūrą valdo ta pati įstaiga, kas tuomet atsitinka?

Žmogus sulaukęs pilnametystės, pasirašo sutartį su pensijų fondu. Maždaug tuo metu jis baigia ir mokyklą. Tuomet atsitinka labai įdomus dalykas. Kaip žinia už mokslą reikia mokėti, o kad sumokėtum reikia paskolos. Mūsų Super įstaiga pasižiūri į mokinio atestatą ir pateikia sąrašą specialybių, kurioms duos paskolą. Kadangi Super įstaiga siekia pelno, tai jinai turės sudaryti planus kokių specialybių reikės Lietuvai po 4 (ir daugiau) metų. Dabar daug kalbama, jog studentai studijuoja bet ką, tačiau neaišku ar baigę galės rasti darbo. Tačiau prie naujos sistemos automatiškai specialybės, kurių nereikės po keturių metų nesulauks studentų ir turės būti panaikintos. Dar įdomiau yra tai, kad jeigu koks nors garsus universitetas kokią nors specialybę dėsto šūdinai, tai tokios studijos irgi negaus paskolų ir turės būti panaikintos arba patobulintos. Taigi viskas sueina į tai, jog studijų kokybė privalės gerokai pasitempti arba nebus studentų. Super įstaigai rūpi tik jos pelnas, todėl paskola suteikiama tik ten, kur žmogus galės pakelti savo kvalifikacija, kad galėtų dirbi brangiau apmokamą darbą.

Baigęs mokslus studentas jau turės ne vieną darbo pasiūlymą, nes Super įstaiga norės: 1) gauti pinigus už įdarbinimą 2) atgauti savo paskolą 3) kad pinigai pradėtų kapsėti į jos pensijų fondą.

Įsivaizduokite, kad tokioje sistemoje būtų didelė konkurencija, ką tai duotų? Be procentines mokslo paskolas, atidedant grąžinimą penkiems metams po mokslų baigimo. Nemokama darbo suradimą, jeigu didesnę pensijos dalį laikysi jų fonde. Nemokamas karjeros planavimo paslaugas. Nemokamus kvalifikacijos kėlimo kursus.

Žinau, šiandien tai skamba kaip utopija, bet pasaulis privačiose rankose tikrai atrodo geresnis ar ne?

Nuorodos

Lietuvos darbo birža

Employment agency

employment bureau

Henry Robinson

Théophraste Renaudot

Brukštelk žinutę