Rašymo mitai
Kiek anksčiau kalbėjau apie patarimus norintiems rašyti. Dabar pakalbėsime apie mitus, kuriuos prisigalvoja įvairūs žmonės.
Pirmas autoriaus kūrinys yra geriausias. Neturiu supratimo iš kur ir kodėl atsirado toks mitas, tačiau jį kartais vis dėl to tenka išgirsti.
Pirmiausia reikia suprasti du skirtingus dalykus: pirmas išleistas kūrinys dažniausiai būna ne pirmas parašytas. Jeigu kokios nors srities talentu gimstama, tai tikrai ne rašytoju. Rašytoju tampa, tai yra išmokstama savybė, kitaip šitas tekstas neturėtų prasmės.
Turbūt visi žino personažą Haris Poteris.
„Haris Poteris ir Išminties akmuo“ yra pirmoji rašytojos J. K. Rowling išleista knyga 1997 metais. Ar tai paneigia viską ką aš tik pasakiau? Nevarykit dievo į medį.
Rowling viename interviu teigia, jog rašyti įvairias istorijas pradėjo nuo 5 metų. Pirmoji jos pasaka vadinasi Kiškis (org. Rabbit).
1983 metais Rowling įstojo į University of Exeter studijuoti prancūzų kalbą.
1990 metais Rowling persikėlė į Portugaliją dirbti anglų kalbos mokytoja.
Kaip matote, Rowling pradėjo rašyti labai anksti, tačiau, kad jos pirma istorija būtų išleista, jai prireikė daugiau nei 20 metų. Be viso to, jinai nuolatos sukosi apie kalbas ir literatūrą, todėl šitą sritį turėjo išmanyti labai gerai.
Galbūt nevisi sutinka su tuo, kad Hario Poterio knygos yra geros. Tokiu atveju man sunku sugalvoti, kaip jūs apibrėžtumėte gerą knygą, bet paimkite kitą pavyzdį. Nebula premijos laureatus: Samuel R. Delany „Babel-17“ - septintas autoriaus kūrinys; Ursula K. Le Guin „The Left Hand of Darkness“ - antras autorės kūrinys; Larry Niven „Ringworld“ - trečiasis autoriaus romanas, tačiau autorius parašė labai daug apsakymų; Robert Silverberg „A Time of Changes“ - net keturiasdešimt antras autoriaus kūrinys, jis buvo nominuotas daugybę kartų, tačiau laimėjo pirmą kartą tik su šia knyga.
Jeigu pirma leidykla mane atmetė, vadinasi aš tapsiu labai turtingas. Čia yra ironiją į ne kartą girdėtas istorijas, jog Stephen King pirmą romaną atmetė bene tuzinas leidyklų, J.K. Rowling ne ką mažiau įtraukiant net gi tokias garsias kaip Penguin ir HarperCollins, ee cummings atmetė 15 leidyklų Frank Herbert – net 20. Tačiau tai greičiau yra išimtys nei taisyklė. Leidyklos per metus atmeta šimtus kūrinių. Jeigu atmetė jus, tai geriausiu atveju - jūs esate tik vienas iš minios, niekuo neišsiskiriantis. Blogiausiu – netalentingas, nemokša.
Labai dažnai žmonės užfiksuoja savo dėmesį ant neįtikėtinų istorijų, kurios yra išimtys. Jų pasitaiko visuomet, bet kaip sakoma išimtys tik patvirtina taisyklę. Jeigu jus atmetė, tai tuomet geriau ne atkakliai atakuoti kitas leidyklas ir sulaukti to paties atsakymo, bet išsiaiškinti kas yra blogai. Susiraskit žmogų, kurio pasakymas, kad jūs čiulpiat jūsų neįžeistų.
Savilaida – tai atsakymas. O koks buvo klausimas?
Šiais laikais labai dažnai sudaroma iliuzija, jog geriausias sprendimas yra leisti knygą pačiam, nei bendradarbiauti su leidykla. Kai kuriais atvejais, tai tikrai yra geras sprendimas.
Pirmas atvejis – jeigu norite, kad jūsų knygą skaitytų tik jūsų mama (ir visa giminė). Jeigu pats išleisite knygą, tai tikrai nereiškia, kad jinai taps staiga labai sėkminga ir visi ją pirks. Greičiausiai jos nepirks niekas, bet galbūt jūsų nėra toks tikslas? Galbūt jūsų tikslas yra parduoti dvi knygas. Tuomet pirmyn!
Antras atvejis – jeigu esate žinomas. Jeigu esate žinomas, tuomet galite apsieiti be leidyklos ir būti tikras, kad jūsų knyga bus perkama. Nepriklausomai nuo jos turinio ar kokybės. Kita vertus, nepriklausomai kur leisite: leidykloje ar savarankiškai, geriau prieš leidžiant tapti žinomu.
Bendradarbiavimas su leidykla, ypač jeigu esate naujokas, turi vieną privalumą. Rimtai, tik vieną privalumą. Jeigu jūs sugebate įtikinti redaktorių, jog jūsų knyga yra verta dėmesio, tuomet jūsų knyga yra gera. Galbūt jinai nelaimės jokių apdovanojimų, galbūt netgi nebus labai perkama, bet jūs jau žinote kaip parašyti skaitomą knygą nuo pradžios iki galo. O jeigu parašėte vieną sugebėsite parašyti ir antrą – geresnę.
Naujokų problema, kad jie dažnai praleidžia kokias nors dalis, pavyzdžiui pamiršta aprašyti aplinką, nesukuria kulminacijos, veikėjai statiški ir plokšti, neįtraukia skaitytojų į kelionę kartu... Yra daugybė būdų kaip susimauti ir naujokai dažnai pasirenka daugiau nei vieną. Jeigu savarankiškai išleisite šlamštą, tai jis ir liks šlamštu.
„Eragoną“ parašė 15 metų vaikas. Tikiuosi visi esate girdėję, tą gražią pasaką, kaip 15 metų vaikas Christopher Paolini pradėjo rašyti „Eragoną“. „Eragonas“ buvo išleistas tik 2002 metais, kai autoriui tuo metu buvo 19. Taigi, pirmas klausimas: ar leidykla redagavo knygą 4 metus? Kažkodėl aš tuo netikiu. Jeigu jis rašė knygą keturis metus, ar galima sakyti, kad jinai parašyta 15-mečio?
Bet aš jums palikau dar vieną labai malonią staigmeną: knygą išleido autoriaus tėvų leidykla! Ar jis būtų turėjęs šansus išleisti savo knygą kitoje, kokioje nors garsioje, leidykloje? Kažkodėl aš tuo labai abejoju.
Kaip manote kokio amžiaus debiutavo garsūs rašytojai?
Jane Austen - Sense and Sensibility (1811) 36 metai
Charles Dickens - The Pickwick Papers (1837) 25 metai
Sir Arthur Conan Doyle - A Study in Scarlet (1887) 28 metai
H.G. Wells - The Time Machine (1895) 29 metai
F. Scott Fitzgerald - This Side of Paradise (1920) 24 metai
J.R.R. Tolkien - The Hobbit, or There and Back Again (1937) 45 metai
Ray Bradbury - The Martian Chronicles (1950) 30 metų
J.D. Salinger - The Catcher in the Rye (1951) 32 metai
Ralph Ellison - Invisible Man (1952) 38 metai
Kurt Vonnegut - Player Piano (1952) 30 metų
Harper Lee - To Kill a Mockingbird (1960) 34 metai
Stephen King - Carrie (1974) 27 metai
Douglas Adams - The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy (1979) 27 metai
William Gibson - Neuromancer (1984) 36 metai
Chuck Palahniuk - Fight Club (1996) 34 metai
J.K. Rowling - Harry Potter and the Philosopher’s Stone (1997) 32 metai.
Rašymas turi būti lengva. Labai dažnai žmonės sako, kad negali rašyti, nes mūza jų neaplanko. Nėra tokio dalyko kaip mūza ar įkvėpimas. Yra tik drausmė ir ryžtas. Sėdi ir rašai, įkvėpimas ateina rašant tekstą.
Rašymas yra toks pats darbas kaip ir visi kiti. Kartais jis lengvas, kartais sunkus. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje: daugiau dirbi - kyla tavo kvalifikacija. Daugiau rašai, rašymas darosi vis lengvesnis.
Jeigu nori būti rašytoju – rašyk. Nesvarbu apie ką, vis tiek didžioji dalis tavo pirmųjų darbų bus labiau tinkami išmetimui nei viešinimui. Rašyk, bet neskubėk publikuoti. Tiesiog rašyk.