Šiuolaikinės technologijos žlugdo kūrybiškumą?
Jeigu kas nors tikėjosi, jog čia kalbėsiu apie tai kaip blogai yra kompiuteris, tai jums teks nusivilti, nors paminėsiu televizorių ir telefoną ne vieną kartą. Mano problema su minėtais daiktas gali pasirodyti jums visai netikėta.
Aš esu menininkas, mėgstu paprastumą, todėl man svarbu paprasti, tačiau tuo pačiu išskirtiniai simboliai, kurie skaitytojams leistų akimirksniu suprasti apie ką aš kalbu.
Žemiau esančiame paveikslėlyje pavaizduotas televizorius ir telefonas.
Manau, jog vaizdą perteikiau pakankamai tiksliai, nors mastelio išlaikyti ir nepavyko. Tiesa, tai galėtų būti ir dujinė viryklė su šaldytuvu. Aišku, mes įpratę, jog pastarieji daiktai būtų balti... Arba pilki... Arba bet kurios kitos spalvos, tačiau ne juodi. Bet spalva - tai smulkmena. Pasidairykite po savo namus. Šiuolaikinės dizaino tendencijos veda, kad bet kuris daiktas būtų stačiakampio formos, pageidautina užapvalintais kampais, nes, ne duok dieve, dar susižeisi.
O kalbant apie televizorių bei telefoną, paskutinių metų tendencija buvo kuo plonesnis, kad kiek galima labiau priartėtų prie popieriaus lapo ir kuo didesnė rezoliucija (mums tikrai jos reikia?).
Žinote kaip atrodė televizorius tarkim kokiais 1960 metais?
Iliustracijos pasiskolintos iš šitos svetainės
O telefonas?
Iliustracija pasiskolinta iš šitos svetainės
Funkcine prasme to laiko šedevrai yra šių laikų šlamštas. Bet man kaip menininkui jų forma yra aukso vertės. Taip, jie užėmė begėdiškai daug nereikalingos erdvės. Tačiau aš būdamas vaikas net ir labai kreivai piešdamas, net ir drebančiomis rankomis galėdavau nupiešti atpažįstama kontūrą, į kurį žiūrėdami visi galėjo suprasti: O vaikelis nupiešė tokį mielą televizorių arba koks šaunus telefonas su tokiu dideliu būgnu.
O kas dabar? Dabar, jeigu vaikas pabandytų nupiešti, tai būti keturi skirtingo dydžio stačiakampiai (net nesu tikras kas didesnis viryklė ar televizorius?), tiesiog stačiakampiai, jeigu ant jų nebūtų užrašų, tai taip ir nesuprastum, kuris kokią funkciją atlieka.
Ne, aš nesakau, kad reikia grįžti prie daiktų, kurie turi mažai funkcijų ir užima daug vietos. Tačiau mums žmonėms reikalinga formų įvairovė. Jeigu aplinkui matysime tik silkę, tai viskas ką mes sugalvosime bus silkė. Fantastinėse filmuose/knygose ateiviai blogiausiu atveju atrodo kaip žmonės su didelėmis ausimis ar kitais organais arba pačiu geriausiu - vandenyno dugno gyventojai. Kodėl? Todėl kad mūsų fantazija atsiremia į tai ką mes žinome ir pagal tai bando kurti naujus padarus, daiktus. Mes nesame labai originalūs. O dabar sumažėjus formų įvairovei kasdieninėje aplinkoje būsime dar mažiau kūrybingi.
Mums reikia formų įvairovės! Ir jeigu tai ne televizorius, tai kas? Spintelė? Šviestuvas? Paveikslas ar vazonas gėlėms? Jeigu mes matysim trikampį ir kvadratą, tikrai patys sugalvosime trapeciją, tačiau, jeigu matysime tik stačiakampius, trapecijos niekada nesugalvosim. Kaip ir nesugalvosim kitų įdomių formų.
Kūrybiškumas – tai sugerti viską kas aplinkui ir išvemti per savo prizmę. Jeigu technologijos vystysis tokiomis tendencijomis kaip dabar, tai ateities pasaulis bus lyg didelė tetrio žaidimo aikštelė.