Sūnau, tau dar anksti vesti
Viena mergina kartą pasakė: moterys tik apsimeta draugėmis, iš tiesų jos visos yra konkurentės. Kokia faina mintis pagalvojau aš, bet niekuomet nemaniau, kad jos VISOS yra konkurentės. Klydau.
Mintį straipsniui, greičiausiai visai nesąmoningai, pakišo squotro palikęs savo komentarą prie vieno iš mano komiksų. Kadangi komentaras be komikso neturi jokios prasmės tai greitai dabar visi paskaitom pirmą ir antrą komikso dalį. Turbūt ir perskaitėte squotro komentarą tradicine situacija- nieko juokingo.... Pirmiausiai atsakysiu į komentarą: kam juokinga, o kam norisi verkti, o kam taip liūdna, jog norisi juoktis.
Komiksas ne filmas ir ne tekstas, todėl iškyla šiek tiek apribojimų. Dabar kaip visi matė komiksus, galim padėlioti kiek tikslesnį situacijos variantą. Parsivedi merginą namo, nusivedi į savo kambarį, uždarai duris. Po penkių minučių [daugiau/mažiau?] durys atsidaro ir spėkit kas ten? Motina. Tuomet prasideda dialogas: Gal norėtumėte arbatos? Gal išalkote? Gaminau labai skanią mišrainę, gal norėsite paragauti? Tik ką iškepiau pyragą pagal savo receptą, gal norite paragauti? Gal norėtumėte prisijungti prie visos pietaujančios šeimos virtuvėje? Galite pasirinkti bet kurį sakinį. Kai durys atsidaro, dažniausiai jos neužsidaro... Ištariami visi sakiniai ir dar daugiau. Klausimas: kodėl? Kas tai: įgimtas mandagumas ar noras geriau pažinti savo konkurentę?
Juk ta [įterpti (ne)gražų] žodį nori pasisavinti iš motinos (vienintelį) sūnų! Negalima, kad jis pakliūtų į blogas rankas! Dar geriau, jeigu jis nepakliūtų į jokias kitas rankas...
Jeigu paimtumėte kokį nors žurnalą pavyzdžiui „Žmonės“ arba „Gyvenimo būdas“ arba „Istorijos“ istorijų, kurią papasakosiu tuose žurnaluose rastumėte ne vieną. Kad ir kaip nesinori to sakyti, bet tai pakankamai tradicinė situacija. Jis ir ji vienas kita labai myli, ko šalutinis poveikis yra vestuvės. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją jaunavedžiai nelabai turi iš ko rinktis ir kraustosi gyventi pas JO tėvus. Po metų jie skiriasi. Kodėl? Naujoji ir senoji šeimininkė nepasidalino... Taip. Viskas ko nori jaunoji žmona, tai kartas nuo karto pradžiuginti savo vyrą skania vakariene, padovanoti naują megztuką ar šaliką. Bėda ta, kad kaip ir ankščiau virtuvę okupavusi senoji motina: kas gi kitas gali geriau pasirūpinti jos sūneliu, jeigu ne jinai pati?
Atsiprašau, kad praleidau pikantiškas smulkmenas, jas tikrai rasite žurnale. Esmės tai nekeičia. Matot, visa bėda ta, kad tėvai... Hm... Kodėl aš kalbu apie tėvus? Vaikai, visuomet lieka vaikais savo tėvams, net kai jų pačių vaikai turi vaikų... Problemos yra su moterimis... Motinomis... Jos nesupranta... Vaikas joms priklauso TIK devynis mėnesius. Na ir po to dar penkis metus. Viskas. Basta. Dasvidanija. Adjos amigos. Arivederce. Sajonara. Bambucia.
Jeigu tikite, kad žmogus yra daugiau nei mėsos gabalas ir turi siela. Tuomet reiktų pasakyti, kad vaiko siela nepriklauso tėvams ir jie niekaip negali jos įtakoti. Jie jos nesuteikė ir neturi teisės atimti. Taip, tėvai suteikia kūną. Taip, galbūt tai ta pati kraujo grupė, bet tai ne jų kraujas!
Norit atspėti, kodėl pasirinkau penkis metus? Ne tris ir ne dvylika? Keliu metų vaikas pradeda eiti į mokyklą? Penkių arba šešių. Iki to laiko motina gali sėdėti su juo namie ir žaisti, bet po to viskas. Jis žengia savo žingsnius į savo pasaulį. Niekas už jį ar su juo pamokose nesėdės, namų darbų nedarys ir neapgins nuo blogų draugų. Aišku, motinos norėtų, būti šalia savo vaiko, bet tai neįmanoma. Laikas jį paleisti ir duoti jam savarankiškumo. Galbūt neiškarto, galbūt tik po truputi. Bet tai negali tęstis amžinai. Tai neturėtų tęstis aštuoniolika metų, jau nekalbant apie daugiau... Deja, jos nesupranta. Jos taip įpranta rūpintis, kad nežino kada sustoti. Dar blogiau kai atsiranda kita, jaunesnė, kuri pretenduoja į jos sūnų. Pirmiausia motina turi išsiaiškinti, ar jinai tinkama jos numylėtam vaikui, o po to (jeigu netinkama) imtis visų priemonių, kad pašalinti ją!
Ką aš dar galėčiau pasakyti? Turbūt pacituoti antrąjį komentarą paliktą prie to paties komikso: Uzknisa kai taip buna.
Na, o pabaigai anekdotas, kurį turbūt jau visi žino:
- Mama, šiandien aš parsivesiu tris merginas, viena iš jų yra mano sužadėtinė.
Po to kai svečiai išėjo:
- Mama, kaip manai, kuri iš jų mano sužadėtinė?
- Vidurinė.
- Kaip tu taip gerai atspėjai?
- Ji nespėjo peržengti slenksčio, o man jau nepatiko.