Ateities zoologijos sodas
Gyvūnų mylėtojai sako, kad gyvūnai neturėtų gyventi narvuose, jiems žymiai geriau laukinėje gamtoje. Aišku, realybė yra daug sudėtingesnė ir jie ne visuomet teisūs, paklauskite raganosių.
Gali žiūrėti kiek tik nori gamtos dokumentikos filmų, bet, mano nuomone, nesuvoksi tikros erelio didybės kol nepamatysi jo gyvai. Kaip kitaip tokį paukštį pamatyti, jei ne zoologijos sode?
Aš manau, kad zoologijos sodai yra labai svarbi edukacinė, savo pasaulio suvokimo praplėtimo priemonė. Tačiau ateityje zoologijos sodai nebūtinai turi būti tokie kaip praeityje.
Ateities zoologijos sodai galėtų būti paremti technologijomis. Tos technologijos jau egzistuoja dabar, tik nėra masiškai naudojamos dėl kaštų. Tai kokią technologiją aš siūlau zoologijos sodams? Hologramas. Jūs turbūt norėtumėte paklausti: kodėl ne virtuali realybė (VR)? Leiskite pristatyti zoologijos sodo idėją, o tuomet pakalbėsime apie VR.
Dabar zoologijos sodai užima labai dideles teritorijas. Ir tam yra dvi priežastys. Kuo daugiau bus duota erdvės gyvūnams, tuo jie jausis jaukiau. Kuo daugiau erdvės, tuo daugiau gyvūnų. Kauno zoologijos sodas turbūt yra vienas iš mažiausių pasaulyje ir vis tiek jis užima gana didelį plotą. Jeigu naudosime hologramas, zoologijos sodai nebūtinai turi būti tokie dideli. Įsivaizduokite zoologijos sodą kaip trijų kambarių butą. Teoriškai zoologijos sodas galėtų būti toks mažas.
Trys patalpos. Trys ekspozicijos. Pavyzdžiui pirmame jūs galite pamatyti pingvinus, antrame – tigrus, trečiame – erelius. Kadangi naudojamos hologramos, tai ekspozicijos galėtų keistis kartą per savaitę, kartą per dieną ar net kartą per valandą. Kitaip sakant net ir mažoje patalpoje galima sutalpinti labai didžiulę ekspoziciją, ją nuolatos keičiant. Lankytojai gali norėti ateiti pažiūrėti dramblių, bet neiti į gyvačių ekspoziciją.
Įsivaizduokite ateities zoologijos sodą kaip dokumentinį gamtos filmą, kuris vyksta aplink jus. Ar stebėti gyvūnų hologramas bus tas pats kaip pamatyti tikrus gyvūnus? Aš nuoširdžiai nežinau. Mūsų smegenis lengva apgauti.
Kodėl hologramos, o ne VR? Pirmiausiai hologramos vyksta patalpose, todėl galima pridėti kvapų, kurie patartį darytų realesne. Nemanau, jog VR ateityje palaikys kvapus.
Kita priežastis, VR reikia užsidėti. Ar jums labai malonu užsidėti daiktą, kurį nesenai dėvėjo kitas žmogus? Visos bakterijos, mikrobai, virusai lieka ant VR… Turbūt niekada anksčiau apie tai negalvojote. Už tai dabar galvosite.
Iš principo VR yra vieniša patirtis, o hologramos - grupinė, todėl manau, kad būtent hologramos yra zoologijos ateitis, o ne VR. Skirtumas tarp VR ir hologramų toks pats kaip kalbėti per pokalbių programą ir gyvai. Kiekvienam yra savas laikas ir vieta. Kiekvienas suteikia tam tikrų privalumų bei emocijų.
Hologramos turi tik vieną trūkumą – gyvūnų negalima paliesti. Nors, turime pripažinti, jog neskaitant nedidelių išimčių, zoologijos sodo gyvūnų irgi negalima paliesti. Gyvūnų lietimo klausimas gali būti išsprendžiamas robotais. Tačiau pagaminti kiekvieno individualaus gyvūno robotą visuomet kainuos brangiau nei hologramos. Ne gana to, tokiems gyvūnams laikyti reikės daug vietos. Kiekvienas norintis zoologijos sodas neturės tiek pinigų, kad pasigamintų visų norimų gyvūnų robotus. Robotai - gyvūnai yra keliaujančio cirko ateitis.
Aš nežinau kada ateis tokia ateitis. Norėtųsi, kad ateitų kuo greičiau.
Photo by Nikolay Tchaouchev on Unsplash