Nuotaika
Kokia tavo nuotaika dabar? Ar tekstas gali turėti savo nuotaiką? Ar teksto nuotaika gali pakeisti tavo nuotaiką? Ar jau paruošei atsakymus į visus klausimus?
Šiandien kažkaip pagalvojau, kad esu žmogus galintis greičiausiai pakeisti savo nuotaiką. Kodėl? Todėl, kad tekstas turi savo nuotaiką, o aš esu vienas iš tų žmonių, kurie kuria tą nuotaiką.
Gali rašyti, tik apie tai ką matai, girdi, jauti. Tu aišku gali paprieštarauti ir pasakyti, jog dar yra fantazija, galima įsivaizduoti. O kas yra fantazija? Nori parašyti tikrai gerą tekstą? Tu turi įsijausti į situaciją, tu jausti, matyti, girdėti... Ir ne, tai nebūtinai turi būti tikra, tai nebūtinai turi būti vykti kur nors išorėje. Tai gali vykti tavo viduje, tavo galvoje, tavo vaizduotėje.
Vis dar netiki mano žodžiais? Gerai, tuomet pabandyk parašyti liūdną įrašą, kai tau labai linksma, arba linksmą įrašą, kai tau labai liūdna. Galimas vienas iš dviejų variantų: arba tau nepavyks, arba įrašo pradžia bus silpna, tačiau pabaigoje tavo nuotaika pasikeis. (Nedaryk eksperimento, kai tau gera nuotaika.)
Dabar susimąsčiau ar mano įrašai iš tiesų atspindi mano pasaulį... Jeigu mano nuotaika super gera, bet aš turiu fantastišką idėją liūdnam įrašui, kaip manai ką aš darysiu? Atsisėsiu prie kompiuterio, mano gera nuotaika išgaruos kaip džinas atvėrus butelį ir tuomet aš rašysiu. Baigęs rašyti aš įsijungsiu muziką, greičiausiai net gi pasirinksiu konkrečią dainą, ta daina galėtų būti Misty's big adventure - Night time better than the day time. Ir aš vėl linksmas...
Aišku, įrašo nuotaikos nebūtinai turi būti linksmos arba liūdnos, tai tik du kraštutinumai, kuriuos lengva suprasti. Visame diapazone yra labai daug įvairių būsenų. Kraštines būsenas pasiekti lengva, sunkiau pataikyti į tarpinę... Kartais būna tokios situacijos, kad pradedi rašyti tekstą ir staiga kažkas atsitinka, reikia eiti gelbėti pasaulio, išeini nepabaigęs iki galo rašyti teksto, o grįžus jau nuotaika nebe ta... Ką daryti tuomet? Tuomet belieka įsijausti į nuotaiką, kuri buvo prieš išeinant... į teksto nuotaiką... Įdomiausia, kad ne visuomet tai pavyksta. Nuotaika pasidaro panaši, bet ne tokia pati... Tikiuosi, niekada neteko pastebėti, jog kai kurie mano tekstai tiesiog kažkur ties viduriu pasikeičia... Nuotaika staiga pasidaro nebe tokia svajinga, ar nebe tokia filosofiška...
Panašiai atsitinka ir, jei parašius tekstą, jo nepublikuoji iš karto, o atidedi savaitei, ar kokiam kitam ilgesniam laikotarpiui. Prieš publikuodamas nori dar sykį perskaityti, pataisyti klaidas, pridėti kokią nors gražią mintį, jeigu netyčia pamiršai, bet... Skaitai ir nuotaika nebe ta...
Ar tekstas gali pakeisti tavo nuotaiką? Tikrai taip. Linksmas įrašas gali tave prajuokinti. Tačiau ar būtinai įrašo ir tavo nuotaiką jį perskaičiuos turi tapti tokia pati? Ne. Liūdnas įrašas nebūtinai turi tave nuliūdinti, priešingai, jis gali sukelti paguodos jausmą. Pagyrūniškas įrašas gali sukelti pavydo jausmą...
Geriausia jeigu įrašo pradžia būtų neutrali, arba atitiktų tavo nuotaiką, o pabaiga... Pabaiga gali būti tokia, kokius jausmus tau nori sukelti autorius...
Nori gyventi gerai, turi rinktis, ką skaitai.