Stumia - traukia?

Kartais darbe tenka daryti darbus, kurie sunkiai įsipaišo į mano pareigas, kaip kad šiandien reikėjo sukelti vienos advokatų kontoros nuotraukas.

Pažiūrėkit į paveiksliuką ir pabandykit atspėti ko man užkliuvo tie advokatai (atsiprašau geresnės foto neturėjau). Ar esate girdėję apie kūno kalbą? Lietuviška wikipedia nepateikia daug informacijos, bet tiek kiek yra man už tenka (lietuviškai dar galima rasti čia):

pašnekovas kalbėdamas suneria rankas ant krūtinės arba sukryžiuoja kojas: psichologai tvirtina, kad taip nesąmoningai žmogus pereina į gynybinę poziciją. Taip pat sukryžiuotos rankos ir kojos dar gali reikšti ir žmogaus nepasitikėjimą savimi, nenorą bendrauti ir įsileisti pašnekovo į savo vidinį pasaulį, o kartais gali reikšti ir priešiškumą.

Perskaitėte? Dabar man paaiškinkite, kaip nepasitikintis savimi advokatas tikisi padėti savo klientui? Kaip nenorintis bendrauti advokatas gali padėti savo klientams? Kaip priešiškai nusistatęs advokatas iš viso gali tikėtis klientų?

Tikiuosi, jog realiame pasaulyje jie taip savo klientų nesutinka ir čia tik virtualus įvaizdis. Bet tuomet klausimas, ar virtualus įvaizdis nieko nereiškia? Na... nekiekvienas iš mūsų eina ieškoti advokato į internetą, bet... Kai aš įkėlinėjau nuotraukas, pagalvojau: aš jais nepasitikiu, jie pikti, arogantiški. Aišku dirbant darbą nėra kada filosofuoti, bet man nedavė ramybės klausimas: kodėl? Kodėl jie man užkliuvo, aš peržiūrėjau tą puslapį dar kartą ir pradėjau ieškoti atsakymo. Ir žinote, ką? Juk tos mintys apie nepasitikėjimą jais buvo nesąmoningos, aš savo galvoje nesinešioju wikipiadijos, tačiau padariau išvadą, beveik pagal apibrėžimą...

Kai aš ateinu pas advokatą, tai čia beveik kaip ir pas dantistą ar psichologą, eini ne todėl, kad malonu, o todėl, kad turi bėdų. Ir tuomet aš tikiuosi, jog jis mane sutiks šiltai išskėstomis rankomis. Kad jis pasiruošęs nuoširdžiai mane išklausyti ir po to man padėti. Aš netgi nebūčiau prieš jeigu jis mane sutiktų su chalatuku ir tapkytėmis, vienoje rankoje laikydamas kavos puodelį, kitoje prakąstą bandelę (aišku aš tikiuosi, jog eidamas į atitinkamas įstaigas jis užsidės kostiumą). Juk man reikia iš pradžių užuojautos ir išklausymo, aš dar negalvoju apie problemos sprendimą. Apie tai aš galvosiu vėliau... Bet jeigu žmogus iš karto atsitveria nuo manęs, tai vėliau gali ir neateiti.

Aš suprantu, kad firmos nori pasirodyti gerai, todėl jos kuria internetines svetaines, tačiau ar nepermažai dėmesio tam yra skiriama? Ar nepermažai šiais laikais skiriama dėmesio virtualiam įvaizdžiui? Kokių neigiamų pavyzdžių esate matę jūs? O kokias svetaines jūs pavadintumėte pavyzdinėmis, reprezentacinėmis firmų svetainėmis?

Kritika | Andriui Rimiškui pinigų nereikia ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(2)