Tai norite jūrų kiaulytės?
Būtų gerai, jeigu būtų galima išsinuomoti mėnesiui gyvūną, kurį nori laikyti ir tuomet nuspręsti nori jį pasilikti ar nori gražinti atgal. Deja, kol kas bent jau Lietuvoje tokios paslaugos nėra. Todėl belieka pasisiūlyti prižiūrėti draugų gyvūną, kai jie išvažiuoja atostogauti arba pasiskaityti internete.
Svarstote ar verta laikyti jūrų kiaulytę? Tuomet atėjote į tinkamą vietą.
1) Smirda. Net jeigu narvą valysite kiekvieną dieną, jis vis tiek smirda. Jeigu planuojate valyti narvą kartą per savaitę – nusipirkite dujokaukę. Vienintelis būdas kaip padaryti, kad jūrų kiaulytė nesmirdėtų – jos nelaikyti.
Priežiūrai jums reikės medžio drožlių ir granulių, kiek ilgai jų užteks priklauso nuo to kaip dažnai keisite.
2) Gyvena 8-10 metų. Tai ne kokia nors žiurkė, kuri po metų nustimpa. Tokio gyvūno įsigijimas reikalauja ilgalaikių įsipareigojimų.
3) Tokio nevalyvo padaro dar nesu matęs. Jeigu vakare palieku indą pilną maisto, tai iš ryto jame būna primyžta ir prišikta. Jis šika toje pačioje vietoje kur valgo, o paskui išsidrebia pagulėti ant savo šūdų krūvos. Pagulėjęs nusprendžia, jog reikia nusiprausti ir puola save laižyti.
4) Jūrų kiaulytė yra graužikas, jo negalima paleisti kambaryje. Pas mane jis „perskaitė“ laikraštį ir sugraužė prailgintoją.
5) Nedresuojamas. Jeigu paieškotumėte internete, tai pastebėtumėte, jog jūrų kiaulytė sugeba išmokti maždaug tris triukus: atbėgti šaukiama vardu, apsisukti ratu ir peršokti nedidelę kliūtį. Dėl maisto jis padarys bet ką, tačiau privesti daryti ką nors, kai jis yra sotus, labai sunku.
6) Labai bailus. Jis pripranta prie žmonių, kuriuos mato kasdien, tačiau bijo visų svečių ir slepiasi tolimiausiame narvelio kampe.
7) Jam rūpi tik du dalykai: valgyti ir šikti. Jis priešingai nei šuo ar katinas, nesidžiaugia, nerodo dėmesio. Apskritai vienintelė reakcija į aplinką – tai išsigąsti ir slėptis.
8) Kanda. Kiekvieną kartą, kai norėdavau paimti indelį ir pridėti į jį maisto, jis man bandydavo įkąsti, tiesa, jo burna per daug maža, todėl nesugebėdavo apžioti mano pirštų, bet vis tiek nelabai malonu.
9) Maistas. Valgo visas daržoves: morkas, kopūstus, pomidorus, bet mėgstamiausia yra agurkas. Vasarą galima parauti pievoje paprastos žolės, tą jis labai mėgsta. Žiema galima maitinti šienu.
Pirmą kartą rauti žolę yra gana nedrąsu ir norėtųsi, jog niekas nematytų tokio keistuolio kaip jūs, bet prie to priprantama.
Taip pat reikia pirkti sauso ėdalo mišinį ir saulėgražų (kaina nuo 4lt priklauso kas gamintojas ir kur pirksite) 400gr pakelio užtenka maždaug trim savaitėms. Bet čia mano asmeninė patirtis, nes didžiąją laiko dalį šėriau agurkais (turguje po 90ct, pigiau).
10) Žiūrėti kaip jūrų kiaulytė graužia agurką gerokai įdomiau nei filmą rodoma per lietuviškas televizijas, tačiau kiek laiko jūs sugebėsite tai žiūrėti? Aš savaitę, po to tai tik dar vienas dalykas, kuriuo reikia rūpintis, kuris kainuoja pinigus.
Jūrų kiaulytė yra labai mielas padaras, kai jis ne tavo, kai juo nereikia rūpintis, kai nereikia su juo gyventi. Kitu atveju gana greitai tampa dalyku, kurio geriau nebūtų.